Jono Meko skvere atidengtas jam skirtas atminimo ženklas
Gruodžio 22-ąją Jono Meko skvere (Vytauto g. 10, Biržuose) iškilmingai atidengtas mažosios architektūros meno kūrinys, skirtas įamžinti J. Meko atminimą. Atminimo ženklo J. Mekui atidengimo ceremonija tapo vienu iš baigiamųjų Jono Meko metams skirtų renginių Biržų krašte.
„2022-sius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Jono Meko metais. Šiemet turėjome daug renginių, dedikuotų šiam iškiliam asmeniui. Tačiau šiandien vienas iš monumentaliausių renginių, skirtų Jono Meko metams pažymėti. Esu dėkingas Biržų rajono savivaldybės tarybos nariams, kurie pritarė, kad šiam skverui būtų suteiktas Jono Meko vardas. Kitoje gatvės pusėje, buvusiame senojo pašto pastate, duris atvers Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras. Taigi Biržų mieste atsiras viena bendra erdvė skirta J. Mekui. Dėkoju atminimo ženklo autoriui skulptoriui Mariui Norkui, Jono Meko metams skirtų renginių organizatoriams ir dalyviams bei visiems neabejingiems kinui, menui, gyvenimui…“ – ceremonijos metu kalbėjo Savivaldybės meras Vytas Jareckas.
Skulptūros atidengimo ceremonijoje dalyvavo Biržų rajono savivaldybės vadovai, tarybos nariai, Biržų „Saulės“ gimnazijos gimnazistai, kurie į renginį atvyko simboliniu autobusu „Niujorkas‒Biržai“ bei susirinkusiems dovanojo performansą, grojo Pranas Dapšauskas ir Vlado Jakubėno muzikos mokyklos varinių pučiamųjų instrumentų mokiniai. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė papasakojo meno kūrinio, skirto įamžinti J. Meko atminimą atsiradimo istoriją, perdavė autoriaus doc. M. Norkaus komentarą, sveikinimus bei linkėjimus biržiečiams, kadangi skulptorius dėl ligos dalyvauti iškilmingoje ceremonijoje negalėjo.
Meko atminimui įamžinti skirtam mažosios architektūros meno kūriniui sukurti naudotos medžiagos – granitas ir bronza.
Jono Meko gyvenimo ir kūrybos aprašymas
Jonas Mekas gimė 1922 m. gruodžio 24 d. Papilio valsčiuje, Semeniškių kaime. Mirė 2019 m. sausio 23 d. Niujorke. 2019 m. birželio 16 d. palaidotas Semeniškiuose. Poetas, kinematografininkas, kino kritikas, Biržų garbės pilietis. Vienas žymiausių pasaulyje avangardistinio kino kūrėjų ir propaguotojų. 1943 m. baigė Biržų gimnaziją. 1941–1942 m. redagavo laikraštį „Naujosios Biržų žinios“. Lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją (vadovas J. Miltinis). 1944 pasitraukė iš Lietuvos, su broliu Adolfu buvo 8 mėnesius kalinti priverstinių darbų stovykloje Vokietijoje. 1946–1948 m. Wiesbadene su A. Landsbergiu ir broliu Adolfu leido avangardistinį kultūros žurnalą „Žvilgsniai“. Nuo 1949 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu su broliu Adolfu parašė 3 pasakų knygas. Kinematografinio pasakojimo būdas ryškus poezijos rinkinyje „Semeniškių idilės“ (1948 m.). J. Meko eilėraščių rinkiniai fragmentiški, kaleidoskopiški, impresionistiniai, daug reikšmės teikiama kiekvienam žodžiui ar skiemeniui, intonacijai, pauzėms tarp žodžių. J. Meko poeziją veikė Rytų estetika. Dienoraščių ir esė knygoms būdinga ekspresyvi psichoanalizė, būties apmąstymai. Parengė pokalbių ir laiškų rinkinį „Trys draugai: John Lennon, Yoko Ono, Jurgis Mačiūnas“ (1998 m.). 1949 m. įsigijęs pirmąją filmavimo kamerą pradėjo filmuoti savo gyvenimo įvykius. Susidomėjo avangardistiniu kinu. Bendravo ir dirbo su J. Mačiūnu, A. Warholu, J. Lennonu, Y. Ono, S. Dalí. Su broliu ėmė filmuoti kultūrinį išeivių gyvenimą, mokėsi kino meno, surengė avangardinių filmų festivalių. Dėstė įvairiuose kino meno institutuose. 1962 m. su kitais įkūrė Kino kūrėjų kooperatyvą, 1964 m. tapo „The Filmmakers Cinematheque“ direktoriumi), 1970 m. įkūrė filmų antologijos archyvą Niujorke. Tai vienas didžiausių avangardistinio kino archyvų pasaulyje. Vienas pirmųjų pasaulyje išplėtojo dokumentinio filmo – dienoraščio žanrą Sukūrė 160 avangardistinio kino portretų „Scenos iš Andy Warholo gyvenimo“, „Zefiro Torna, arba Vaizdai iš Jurgio Mačiūno gyvenimo“,“ ,,Su gimtadieniu, Johnai Lennonai“, „Tautos gimimas“ ir t.t. Protestuodamas prieš meną, vaizduojantį dramatiškus, svarbius įvykius, J. Mekas filmuose siekė parodyti žmogų kasdienybėje, atskleisti jo jausmus, emocijas, išaukštinti nereikšmingus gyvenimo momentus. Stiliui būdinga improvizacinė kompozicija, filmuojant ir montuojant įterpiami trumpi vaizdai. J. Meko kūryba ir veikla padarė didelę įtaką pasaulio avangardistinio kino raidai. Jonas Mekas apdovanotas Venecijos dokumentinių filmų festivalio Didžiuoju prizu (1964 m.); Lietuvos nacionaline premija (1995 m.); Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi (2003 m.); Venecijos bienalės specialiuoju žiuri paminėjimu (2005 m.); Pasižymėjimo ženklu (2008 m., Austrija).
