Jotvingių gentis atidengia savo veidą
Istorinėje KIRSNUVOS žemėje, Būdviečio seniūnijoje, Lazdijų rajono savivaldybėje balandžio mėnesio antroje pusėje darbą pradėjo ,,SŪDUVOS ARCHEOLOGINĖ EKSPEDICIJA“, vadovaujama humanitarinių mokslų daktaro Lino Kvizikevičiaus. Jo įkurta UAB ,,Kultūros vertybių paieška“ laimėjo konkursą ir pradėjo mokslinius tiriamuosius darbus dujotiekio magistralės vietoje. Šiuos darbus atlikti reikia iki birželio mėnesio vidurio, po to į magistralės dugną guls plieninis vamzdis, kuriuo iš Lenkijos į Lietuvą tekės dujos. O tai dar labiau užtikrins LIETUVOS energetinę nepriklausomybę! Per Kirsnuvos žemę nutarus tiesti tarptautinę dujotiekio magistralę, atsivėrė ilgai lauktos, bet netikėtos perspektyvos, moksliškai ir plačiai ištirti JOTVINGIŲ paveldą. Pirmiausia jų gyvenvietes ir sodybas.
Magistralėje dirbantiems ekskavatoriams nuėmus velėną, paskui juos atėjo archeologai ir pradėjo ieškoti jotvingių palikimo… O jo čia aptikta gausiai! Patvirtintos net keturios vietovės: Mikniškiai, Dzūkai, Strumbagalvė, Vingrėnai, kuriose bus moksliškai ištirtas žemės paviršius iki natūralaus, žmogaus neliesto, gylio ir surinkti visi artefaktai. Kurie iš karto bus tiriami šalies mokslo įstaigose, o gauti rezultatai atsispindės mokslo disertacijoje. Viso to pasėkoje apie Jotvingių gentį sužinosime labai daug naujo… Ir buvusios legendos virs pačiupinėjama ir išaiškinta tikrove, kuri stiprins mūsų, Jotvingių ainių, savimonę ir savigarbą!
,,Sūduvos archeologinėje ekspedicijoje“ dirba puikūs jaunieji Lietuvos archeologai: Elija, Justina, Evelina, Regina, Eimantas, Tautvydas ir Audrius bei apie 30 Lazdijų krašto žmonių, kurių kiekvienas, manau, taps puikiu gidu ne tik apie Jotvingius, bet ir archeologiją aplamai. Nes jie prisilietė prie ISTORIJOS, SAVO GENTIES ISTORIJOS. Ir tai juos pakeitė…
Pakeis ir mus visus, nes JOTVINGIŲ GENTIES VEIDAS bus ATIDENGTAS!
P.S. Apie KIRSNUVĄ rašė Vincas Pietaris pirmajame lietuviškame istoriniame romane ,,ALGIMANTAS“, išleistame 1906 m.
P.P.S. KIRSNOS ŽMOGUS, vienas seniausių dabartinės LIETUVOS teritorijos gyventojų. Jo kaukolė kartu su mezolito dirbiniais aptikta Kirsnos upėje (Kamšuose, Raudenio valsčius, Marijampolės apskritis), dabar Kalvarijos savivaldybė. Kaukolę aprašė J. Žilinskas (1931 m.), pakartotinai – estų antropologė K. Mark (1954 m.), antropologinę rekonstrukciją atliko Vytautas Urbanavičius. Kirsnos žmogus (kaip ir Turlojiškės žmogus) priklauso vėlyvajam bronzos amžiui. Oksfordo universitete radiokarboniniu metodu buvo nustatyta, kad radiniui 2780 – 2899 metų. Kirsnos žmogus – pagyvenęs vyras masyvia dolichokranine smegenine, siauru ryškiai vertikaliai ir horizontaliai profiliuotu veidu, išsišovusiu tarpantakiu, vidutinio pločio nosimi su labai išvešėjusiu balneliu. Kirsnos žmogaus kraniologinės ypatybės svarbios Lietuvos gyventojų biologinės istorijos tyrimams. Kaukolę saugo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos muziejus.
