13 vasario, 2021
Karolina Baltmiškė

Jovita Barolienė: bendruomenės veiklos sėkmė labiausiai priklauso nuo pačių žmonių vidinio noro veikti

Apie Panevėžio rajono Geležių kaimo bendruomenę, jos veiklą ir lūkesčius kalbamės su bendruomenes pirmininke Jovita Baroliene
 
Pakalbėkime apie bendruomenę. Kada ji susikūrė, vieno ar kelių kaimų gyventojus jungia, kas labiausiai įtraukia žmones į bendruomenės veiklą? Kiek metų vadovaujate bendruomenei?
 
Bendruomenė įsikūrė 2003 m. Didžioji bendruomenės narių dalis – Geležių miestelio gyventojai. Keli bendruomenės nariai yra iš kitų gyvenviečių. Tačiau, manau, bendruomenė yra ne narių sąrašas, bet visi miestelio gyventojai,  čia užaugę vaikai ir vaikaičiai, kurie grįžta tik kaip į tėvų namus. Taip pat aplinkinių kaimelių gyventojai, įstaigos, mus lankantys svečiai – visi visi, kam miestelis yra brangus, kam jis kelia sentimentų, kas padeda jam gyvuoti, skleidžia apie jį gerą žinią, dalinasi prisiminimais, prisideda prie įvairių iniciatyvų, miestelio vardo garsinimo.
 
Kuo turtingas Geležių kaimas: verslai, ūkininkai, objektai ir pan?
 
Žymesnių istorinių objektų šiame krašte nedaug. Labiau gyvename gražiais įvykiais, gražiais žmonių darbais. Vieni žmonės mėgsta poeziją, kuria eiles, kiti mėgsta rankdarbius, rišti puokštes, vaidinti, dainuoti. Veiklos čia netrūksta. Jei tik yra noro, galima rasti, kur save realizuoti.

Geležių kraštas yra žemdirbių kraštas. Čia ne vienas ūkininkas sėkmingai plėtoja savo ūkį ir nuoširdžiai dirba savo darbą. Yra ir daržovių augintojų.

Geležių kultūros įstaiga turi pakankamai geras, jaukias patalpas kultūrinei veiklai, renginiams, repeticijoms, parodoms, edukacijoms. Karantino metu visos paslaugos persikėlė į virtualią erdvę. Biblioteka rūpinasi skaitytojų poreikiais, o Geležių Šv. Juozapo bažnyčia – tikinčiaisiais.

2019 m. įgyvendinant Žemės konsolidacijos projektą buvo sutvarkytas, atnaujintas miestelio poilsio parkas, įrengta vaikų žaidimo aikštelė, nutiesti takeliai, įrengta maudykla, pontoninis tiltas.

2009 metais,  minint Lietuvos vardo 1000-metį, miestelio centre buvo pakabinta įspūdingo dydžio Laimės Pasaga. Pasaga puošia gyvenvietės centre pastatytą miestelio vardo drožinį. Šį kūrinį bei paminklinę lentą, skirtą tautos laisvės gynėjams atminti,  miesteliui padovanojo Geležių kraštietis, šviesaus atminimo visuomenės veikėjas Bronislovas Kiela.

2020 m. liepios mėnesį pasodinome Stelmužės ąžuolo palikuonį. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2018 m. inicijavo projektą „Tautos šimtamečiai ąžuolai“, skirtą Atkurtos Lietuvos šimtmečiui. Medis padaugintas ląstelių-audinių kultūroje mėgintuvėlyje.  Šio medžio misija – Atkurtos Lietuvos šimtmečio pagerbimas.

Šis medelis mūsų miesteliui buvo įteiktas už „Šimtmečio projektą“ – už iniciatyvą „Šimtmečio šalikas“. Tikimės, kad ąžuoliukas sėkmingai peržiemos. Kai jį sodinome, jis buvo labai mažytis – vos 40 cm.

2019 metais Panevėžio bendruomenių sąskrydžio metu, kuris organizuotas mūsų miestelyje, įvyko šio bendrystės mezginio idėjos įgyvendinimo paskutinis etapas – oficialiai išmatuoti ir fiksuoti rekordą.  Šimtmečio šalikas pradėtas megzti 2017 metais, laukiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. Mezgimo pradžia užgimė Geležių mokykloje, vėliau miestelyje, o dar vėliau – ir kone visame Panevėžio rajone, dalyje Kupiškio krašto. Mezginys buvo vežiojamas iš vieno miestelio į kitą. Na, o antrame mezgimo etape prisijungė ir Lietuvos miestai – Vilnius, Šiauliai, Biržai, Joniškis, Kupiškis ir, žinoma, Panevėžys. Šalikas yra 1244 m ilgio ir 65 kg svorio, turi rekordininko diplomą. Apie šios iniciatyvos eigą ir vystymąsi yra išleista foto knyga „Numegzta vienybė“, sukurtas filmas. Šaliko išmatavimui reikėjo atsakingai pasiruošti.

Tai buvo tikras iššūkis – reikėjo daug žmonių, kad galima būtų jį išvynioti, suformuoti žmonių eiles,  laikyti rankose. Ir pagalvojome, jog šį prasmingą įvykį geriausia ir prasmingiausia proga tai padaryti būtent per bendruomenių sąskrydį – tai rajono žmonių bendrystės, iniciatyvumo, noro jungtis rezultas. Jų dėka, mezginys yra įspūdingo ilgio. Šie žmonės ir turėjo būti šios nepakartojamos akimirkos liudininkai ir dalyviai.

2020 metais Ėriškių kultūros centras pakvietė bendruomenes dalyvauti projekte „Gardu kaip du medu“. Naujai išrinktoje taryboje yra moterų, kurios domisi maisto gaminimu, tad sudarėme komandą ir nusprendėme sudalyvauti. Projekto eigoje įgijome daug žinių nuo šiuolaikinės iki istorinės gastronomijos, o projekto finale, kai reikėjo gaminti konkursinį patiekalą, mūsų bendruomenės komanda tapo nugalėtoja.

Šiuo  sunkiu karantino metu, kai trūksta bendravimo, trūksta gerų emocijų, Geležių kultūros darbuotojai kartu su bendruomene inicijuoja įvairias iniciatyvas. Šiemet spalio mėnesį vyko dešimtasis mūsų krašto kultūrinis renginys „Obuolinės“. Su bendruomenės komanda nusprendėme pakviesti aplinkines įstaigas, artimiausias bendruomenes, gyventojų komandas, šeimas kurti kilimėlius iš gamtinės medžiagos ir obuolių „Kartu ant žaliojo kilimo“. Siekėme skaitinti bendruomenių, kultūros, švietimo įstaigų, gyventojų  kaimynystę. Į šį kvietimą atsiliepė 12 dalyvių. Įdėją pavyko įgyvendint, rezultatas pranoko lūkesčius.

Darbai buvo įspūdingo grožio. Gruodį, šiuo sunku, pavojingu metu, miestelio gyventojai buvo kviečiami puošti miestelio eglutę, prisidėti perkant girliandas. Pavyko surinkti nemažą sumą, už ją  buvo nupirktas didelis kiekis girliandų. Vėliau inicijavome „Nykštukų susirinkimą“ – nykštukų kūrimą ir atnešimą prie miestelio žaliaskarės. Prieš Kalėdas buvo inicijuota dar viena iniciatyva  „Atvirukas į kiekvieno senjoro namus“. Pamanėme, jog šiuo metu senjorai labiausiai stokoja bendravimo, yra vieniši, kad reikia juos pradžiuginti geru žodžiu, atviruku. Kelios miestelio moterys pagamino 39 atvirukus, jie visi, saugiai, per atstumą buvo išdalinti miestelio senjorams.

Geležių Facebook paskyroje dažnai dalinamasi informacija apie virtualius renginius neišeinant iš namų, keliami sveikinimai, geros naujienos, gražūs miestelio vaizdai.

Geležių kultūros įstaigoje, kultūros darbuotojai eksponuoja įvairias parodas, kurias galima pamatyti ir virtualiai.
Netrukus ketinama eksponuoti ir mūsų krašto šviesuolės, ilgametės pedagogės, dailininkės Aldonos Pocienės įspūdingus tapybos darbus. Kurti ją įkvepia tėviškės grožis ir meilė jai. Moteris savo kūrinių nekaupia, o juos dovanoja brangiems žmonėms. Todėl nuspręsta kiek įmanoma surinkti jos darbų, parengti juos ekspozicijai.
 
Kokius projektus pavyko įgyvendinti bendruomenei ir kuo jie svarbūs gyventojams?

Bendruomenei vadovauju tik pusę metų, yra naujai išrinkta, jauna, aktyvi taryba. Tad per šį laiką nepavyko įgyvendinti jokių didelių projektų. Įgyvendinome tik savivaldybės lėšomis remiamą programą „Nuo Šv. Martyno iki Šv. Lucijos“.

Bendruomenės pirmininkės pareigas einu vos pusę metų. Nors visada buvau, esu su savo miestelio žmonėmis, nes 20 metų Geležiuose dirbau mokytoja, o vėliau ir kultūrinį darbą. Tad darbas su miestelio žmonėmis man yra pažįstamas – dažnai juos įraukdavau į kultūrinę veiklą, iniciatyvas, meninę saviraišką, talkinant renginiuose.

Geležių kultūros darbuotojai yra parašę ir pateikę Lietuvos kultūros tarybai projektą, skirta Vytauto Mačernio 100-osioms metinėms. Projekte numatyta daug gražių kultūrinių veiklų ir vienas iš pagrindinių šio projekto partnerių yra mūsų kaimo bendruomenė. Tad dar laukiame atsakymo, ar projektas gaus finansavimą, jei finansavimas bus neskirtas, vis tiek V. Mačernio metus tikrai minėsime, kad tik situacija šalyje ir pasaulyje gerėtų.

Planuojama ir toliau gražinti miestelio viešąsias erdves, sodinti gėles, puoštis, pretenduoti į „Žydintį kaimą“. 
  
Kokie bendruomenės santykiai klostosi su seniūnija ir seniūnaitijomis, rajono savivaldybe, bendruomenės teritorijoje veikiančiu verslu, ūkininkais, su gyventojais, kurie nėra bendruomenės nariai?
 
Santykiai su seniūnija, seniūnaite, rajono bendruomenės sąjunga, jos pirmininke bei rajono savivaldybe yra labai geri, šilti, grįsti bendradarbiavimu, pagarba. Bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė visa padeda, konsultuoja įvairiais klausimais. Kadangi darbą su nauja komanda pradėjome prieš pusę metų, o vėliau užklupo karantinas, buvo sunku įsitikinti vietos verslo pasiryžimu prisidėti prie bendruomenės veiklos. Tikimės ateity produktyvaus bendradarbiavimo. Kelerius metus iš eilės vietos ūkininkai ir kiti geros valios žmonės prisidėdavo prie tradicinio miestelio renginio „Jokūbinės. Kai rugelis pareina namo“ finansine parama, kviečiant koncertuoti „žvaigždes“ t.y. žymesnius atlikėjus.

Į iniciatyvas kurti labai dažnai atsiliepia ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai.
 
Kaip į bendruomenės veiklą įtraukti sekasi jaunimą?

Miestelyje gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Jaunų šeimų,  kurios augina vaikus, yra nedaug. Jaunimo taip pat yra nedaug. Bet kartas nuo karto stengiamasi pasiūlyti ir vaikams, ir jaunimui veiklos (šiuo metu virtualiai). Kultūros įstaiga siūlo dalyvauti įvairiuose konkursuose, filmuotis virtualiems renginiams.

Vaikams ir jaunimui kartu su kultūra siūloma įvairių konkursų, akcijų, veiklų. Pavyzdžiui,  artėjant Vasario 16 -osios šventei buvo paskelbta iniciatyva  „Iliustruoti valstybės himno tekstą“. Jau sulaukta piešinių, keletas jų ir iš mūsų kraštiečių,  gyvenančių Didžiojoje Britanijoje. Planuojama virtuali paroda, taip buvo siekiama piešiniu, kur bebūtum, giedoti savo šalies himną. 
 
Dėl mažo vaikų skaičiaus 2017 metais mūsų kaime buvo uždaryta mokykla, tad net perspektyvų, kad augs nauja mokinių karta, nebėra.
 
Pandemija visiems mums atnešė nemažai iššūkių, tad kaip bendruomenės žmonių gyvenimą pakeitė karantinas?
 
Gali būti, kad atlaisvinus karantiną, bus sunku vėl nutiesti bendravimo kelius. Žmonės tapo labiau uždaresni, viską stebi pro langą ar virtualioje erdvėje. Sunku pasakyti, kaip bus toliau. Gali būti, kad viską reikės pradėti iš naujo. O gal kaip tik būsime pasiilgę burtis, rinktis, kupini iniciatyvų, noro kurti.
 
Jūsų manymu, nuo ko priklauso bendruomenės veiklos sėkmė?
 
Sėkmės priklauso nuo adekvataus tikslo, aiškių poreikių, vizijos. Sėkmė priklauso nuo problemos, kiek ji yra aktuali, įdomi, reikalinga spręsti. Bet labiausiai – nuo pačių žmonių vidinio noro veikti, inciatyvų, poreikio gyventi gražioje, jaukioje, saugioje aplinkoje. Nuo kiekvieno gyventojo. Gal ne darbais, bet bent palaikymu.
 
Iš kur daugiausia pasisemiate žinių ir idėjų, reikalingų bendruomenės veiklai? Kuo įdomus ir kuo nelengvos bendruomenės pirmininkės pareigos?
 
Šis kraštas nėra mano gimtinė, bet jei jau įleidau šaknis, tai ir gyvenu čia ir dabar. Pagal prigimtį esu žemaitė. Tačiau jau daug metų gyvenu gražiame Aukštaitijos krašte. Ir aukštaičių tradicijos man jau yra savos, nors kai kartais tenka pasipuošti žemaitišku tautiniu kostiumu, ima širdis dainuoti – prigimtis ima žadintis, jaučiuosi dėvinti tikrąją savo odą… Kadangi esu kultūros dabuotoja, pedagogė ir šiaip meno žmogus, man svarbus įdomus visuomeninis gyvenimas, santykiai, gerovės kūrimas, patriotinis, meninis ugdymas, grožio kūrimas, telkimasis bendrai veiklai. Aš įžvelgiu viso to gilią prasmę ir poveikį žmogaus asmenybei, kaip bendruomenės nariui. Mažas miestelis yra puiki terpė gražiai gyventi, puoselėti vienas kitam kaimyniškus jausmus, telktis, kurti, įgyvendinti savo sumanymus. Ne visada būna viskas lengva ir paprasta. Kartais sumanymų yra daugiau nei laiko… Kartais trūksta žmonių… Kartais, trūksta palaikymo… Kartais finansinių išteklių… Todėl reikia koncentruotis į svarbiausius dalykus ir darbus. Labai svarbu sudaryti sąlygas kitų žmonių idėjoms užgimti ir vystytis. Patirties ir idėjų galima semtis iš kitų bendruomenių. Dabar visi mielai jomis dalinasi socialiniuose tinkluose.


O. Posaškovos nuotr.
15 balandžio, 2021

Balandžio 15-ąją, skatinant žmoniją saugoti vertybes ir taiką, visame pasaulyje minima Pasaulinė kultūros diena. Vaizdo žinutė „NEpaMIRŠTI“ – tai simbolinė […]

bendruomenės archyvo nuotr.
14 balandžio, 2021

„Manau, temperamentas, – pasiteiravus, kas motyvuoja nemažą laiko dalį skirti bendruomenės veiklai, susimąsto Panevėžio rajono kaimo bendruomenės „Pažagieniai“  pirmininkė Elena […]

Guoda Burokienė
14 balandžio, 2021

Liaudies išmintis byloja – ratus ruošk žiemą, o roges – vasarą. Išminties perlų tautosakoje teko ieškotis konservatoriams, supratus, jog artėjančių […]

13 balandžio, 2021

Aktyvūs pasaulio lietuviai pristato naują projektą, skirtą pilietybės temai ir pilietiškumo ugdymui „Pilietybė“. Viena iš šio projekto dalyvių – „Globalaus […]

Vyskupas Jurgis Matulaitis
13 balandžio, 2021

Šiandien, 2021 metų balandžio 13 d. sukanka 150 metų, kai, popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais tariant, Bažnyčia ir lietuvių tauta […]

12 balandžio, 2021

Konkurencijos taryba išnagrinėjo informaciją dėl Kauno miesto savivaldybės skirtos paramos M.A.M.A. renginio organizatoriams ir paragino savivaldybę įteisinti suteiktą paramą, kad […]

10 balandžio, 2021

„Siūlau šiam pastatymui suteikti geriausios praėjusių metų operos apdovanojimą“, – tokius ir panašius susižavėjimo komentarus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro youtube […]

10 balandžio, 2021

2021 m. Europos paveldo dienų (EPD) tema – „Įtraukiantis paveldas“. EPD renginiai Lietuvoje vyks rugsėjo 17-26 dienomis. Kultūros paveldo departamentas […]

9 balandžio, 2021

Turininga popamokinė veikla su visiška laisve rinktis – nuo muzikos, šokio bei teatro sintezės iki scenos technologijų. Tokią ambiciją iškėlė […]

9 balandžio, 2021

Karantino metu taikomi ribojimai lengvai virsta privalumais. Tuo įsitikinusi Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, kviečianti atvykti į muziejuje rengiamus […]

8 balandžio, 2021

Įsivaizduokite, kad lėtai žingsniuojate pavasarėjančio miesto gatve. Neskubate… Oras nuostabus, mėgaujatės kiekvienu švelniu vėjelio gūsiu, paukščių čiulbesiu, net judrių gatvių […]

Konkurso dalyvių vizual.
8 balandžio, 2021

Ketvirtus metus skaičiuojantis, meną į netikėtas sostinės erdves atnešantis konkursas „Kuriu Vilnių“ pasipildė 12 naujų projektų. Šiemet konkursas sulaukė rekordiškai […]

Giedrės Mičiūnienės nuotr.
8 balandžio, 2021

Visi žinome, kas yra Kolekcija. Tai surinktų daiktų, turinčių tų pačių požymių, visuma. Jas galime išvysti ne tik muziejuose, parodose, […]

Prie įvažiavimo į Klausučius pasitinka herbo akcentai / Birutės Nenėnienės nuotr.
8 balandžio, 2021

Kviečia Klausučiai Tarp dešimties 2021 metų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių Marijampolės apskrityje atrinkta Klausučių gyvenvietė, esanti Vilkaviškio rajone. Vilkaviškio savivaldybėje […]

7 balandžio, 2021

MO muziejus vis labiau tampa erdve, kurioje mokytojai susitinka, bendrauja ir kuria bendras veiklas. Šįkart MO muziejaus atstovai bendradarbiaudami su […]

Asmeninio archyvo nuotr.
7 balandžio, 2021

Keturių Jungtinėje Karalystėje studijuojančių vilniečių komanda nusprendė atgaivinti lietuvių kultūroje naudotus elementus. Taip gimė prekinis ženklas „nebaltas“, kurio drabužiai apjungia […]

Raseinių viešosios Marcelijaus Martinaičio bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir kraštotyros skyriaus vyr. bibliotekininkas Jonas Brigys / Sigito Gudaičio nuotr.
4 balandžio, 2021

2021 metai paskelbti Archyvų metais. Todėl šiandien „XXI amžiaus“ pašnekovas – Raseinių viešosios Marcelijaus Martinaičio bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir kraštotyros […]

Projekto „Tiltagaliai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ koordinatorė, Tiltagalių kultūros centro direktorė Renata Kopūstienė
4 balandžio, 2021

Viena vaizdingiausių Panevėžio rajono vietovių – Tiltagaliai – nuo Aukštaitijos sostinės yra nutolusi 20 su trupučiu kilometrų. Per gyvenvietę vingiuoja […]

2 balandžio, 2021

Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija su Panevėžio miesto savivaldybės administracija pasirašė moksleivių tarptautinių mainų skatinimo projekto ,,Bendraukime su Baltijos šalimis“ […]

Rašytoja Ignė Zarambaitė / Arūno Sartanavičiaus nuotr.
2 balandžio, 2021

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigta Vaikų literatūros premija šiemet paskirta rašytojai Ignei Zarambaitei  už šviesią, bendražmogiškas vertybes puoselėjančią ir prasmingą kūrybą […]