Pranešimai apie dronų ataką Kaliningrade sukėlė nerimą: Lietuva neigia savo dalyvavimą, patvirtinta ataka prieš Rusijos laivą
Pranešimai apie galimą Ukrainos dronų ataką Rusijos Kaliningrado srityje sukėlė susirūpinimą ir Lietuvoje. Lapkričio 21-osios vakarą Rusijos socialiniuose tinkluose pasirodė informacija apie regione paskelbtą oro pavojų, girdėtus sprogimus ir neva iš Lietuvos pusės atskridusį įtartiną objektą. Tačiau Lietuvos institucijos tokius teiginius paneigė – kariuomenė jokių dronų Lietuvos oro erdvėje nefiksavo. Tuo pat metu Suomijos įlankoje iš tiesų buvo dronais atakuotas į Kaliningradą plaukęs Rusijos krovininis laivas.
Kaliningrado srityje skambėjo oro pavojaus sirenos
Lapkričio 21-osios vakarą Rusijos Kaliningrado srities Nemano rajone buvo paskelbtas oro pavojus. Apie tai pranešė regiono gubernatorius Aleksejus Besprozvannychas. Jo teigimu, perspėjimo sistema sureagavo į įtartiną objektą, kuris esą judėjo iš Lietuvos pusės.
Vėliau vietos pareigūnai pranešė, kad atlikus patikrinimą grėsmė nebuvo nustatyta. Vis dėlto oro pavojaus sirenos skambėjo ir kitose regiono vietovėse. Pranešimų apie sirenas sulaukta Kaliningrade, Baltijske, Svetlogorske, Zelenogradske, Pionerskyje ir Svetlyje.
Taip pat skelbta apie laikinai apribotą Chrabrovo oro uosto veiklą. Rusijos socialiniuose tinkluose pasirodė gyventojų pranešimų apie galimus sprogimus, dronų garsus ir oro gynybos veiklą Baltijske, kur įsikūrusi pagrindinė Rusijos Baltijos laivyno bazė.
Tačiau šie pranešimai nebuvo nepriklausomai patvirtinti. Iki šiol nėra patikimų duomenų, kad Ukrainos dronai būtų pataikę į karinius objektus Kaliningrado srityje ar kad regione būtų padaryta žala.
Lietuva: mūsų karinės oro pajėgos dronų nefiksavo
Į informaciją apie galimą dronų ataką iš Lietuvos pusės sureagavo Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).
Centras pabrėžė, kad Lietuvos karinės oro pajėgos jokių dronų nefiksavo, o Lietuva neleido ir neleidžia naudoti savo oro erdvės atakoms prieš Rusijos objektus.
NKVC taip pat atkreipė dėmesį į informacinį kontekstą. Pasak centro, Rusijos informacinėje erdvėje jau anksčiau buvo skleidžiami teiginiai, kad NATO esą siekia izoliuoti Kaliningrado sritį ir sutrikdyti jos aprūpinimą. Todėl neatmetama, kad ir šį kartą galėjo būti siekiama sudaryti klaidingą įspūdį apie Lietuvos ar NATO dalyvavimą atakose.
Lapkričio 22 dieną NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas LRT radijui sakė, kad faktinių patvirtinimų apie sprogimus Kaliningrado srityje negauta. Jis taip pat nurodė, kad socialiniuose tinkluose platinti kai kurie tariamų gaisrų vaizdai buvo neautentiški – dalis jų paimta iš interneto ir buvo susijusi su įvykiais Irane.
V. Vitkausko teigimu, Lietuvos teritorijoje jokių įtartinų objektų nebuvo užfiksuota. Jis taip pat atmetė prielaidą, kad dronas galėjo nepastebėtas kirsti Lietuvos oro erdvę.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys taip pat kategoriškai atmetė teiginius apie Lietuvos dalyvavimą galimoje atakoje. Apie situaciją informuoti ir Lietuvos partneriai.
Karybos ekspertas: patikimų atakos įrodymų nėra
LRT kalbintas karybos ekspertas Egidijus Papečkys teigė, kad patvirtintos informacijos apie Ukrainos dronų ataką Kaliningrade nėra.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad pirminiai pranešimai sklido iš socialinių tinklų kanalų, kurių informacija ne visada patikima. Jo vertinimu, viešojoje erdvėje ši istorija išaugo labiau, nei leido tuo metu turimi faktai.
Todėl kol kas nėra pagrindo teigti, kad Ukraina surengė smūgį Kaliningrado karinei infrastruktūrai. Taip pat nėra įrodymų, kad prie galimos atakos būtų prisidėjusi Lietuva.
Tuo pat metu dronai atakavo į Kaliningradą plaukusį Rusijos laivą
Vis dėlto beveik tuo pačiu metu Baltijos jūroje įvyko patvirtintas dronų incidentas. Lapkričio 21 dieną tarptautiniuose vandenyse, į vakarus nuo Rusijai priklausančios Goglando salos, buvo atakuotas Rusijos krovininis laivas „Sparta II“.
Laivas plaukė iš Sankt Peterburgo į Kaliningradą. Po dviejų dronų smūgio jame kilo gaisras, o apgadintas laivas vėliau dreifavo į Suomijos teritorinius vandenis.
Suomijos kariuomenės atstovas teigė, kad, tikėtina, ataką surengė Ukraina, tačiau jos priežastys tuo metu nebuvo aiškios. Ukrainos ir Rusijos institucijos iš karto nepateikė išsamių komentarų.
Visi 16 laivo įgulos narių buvo evakuoti. Vienas jų patyrė nesunkius sužalojimus. Gesinant gaisrą ir aušinant laivą dalyvavo Suomijos, Estijos ir Rusijos laivai.
Lapkričio 22 dieną Suomijos pakrančių apsaugos tarnyba pranešė, kad po dvi dienas trukusių gelbėjimo darbų Rusijos gelbėjimo laivas pradėjo „Sparta II“ vilkti iš Suomijos vandenų. Laive dar buvo fiksuojama šiluma ir dūmai.
„Sparta II“ priklauso Rusijos bendrovei „Oboronlogistika“, kuri teikia logistikos paslaugas Rusijos gynybos ministerijai. Laivui taikomos Jungtinių Valstijų sankcijos. Suomijos pareigūnai nurodė, kad tuo metu nebuvo patvirtintos informacijos apie laivo krovinį, tačiau neatmetė galimybės, kad jame galėjo būti karinės paskirties įrangos.
Kodėl šie įvykiai svarbūs Baltijos regionui?
Kaliningrado sritis yra strategiškai svarbi Rusijos teritorija tarp Lietuvos ir Lenkijos. Čia dislokuojamos Rusijos karinės pajėgos, veikia Baltijos laivyno infrastruktūra, todėl bet kokie pranešimai apie galimus smūgius regione sulaukia didelio dėmesio.
Tuo metu incidentas Suomijos įlankoje parodė, kad karas Ukrainoje ir dronų atakos prieš Rusijos objektus daro poveikį ir platesniam Baltijos jūros regionui.
Vis dėlto šiuo metu būtina atskirti du įvykius: Kaliningrado srityje paskelbtą oro pavojų ir nepatvirtintus pranešimus apie galimą ataką bei realų dronų smūgį Rusijos laivui Suomijos įlankoje. Nėra patikimų duomenų, kad pirmasis įvykis būtų buvęs Ukrainos ataka prieš Kaliningrado karinius objektus.
Lietuvos institucijos pabrėžia, kad šalies oro erdvė nebuvo naudojama tokioms atakoms, o Lietuvos kariuomenė kartu su NATO sąjungininkais toliau stebi oro erdvę ir yra pasirengusi reaguoti į galimas grėsmes.




















