Naujamiestyje įamžintas iškilaus Lietuvos mokslininko atminimas: čia prasidėjo dalis jo gyvenimo kelio

Panevėžio rajone įamžintas vieno iškiliausių Lietuvos mokslininkų, akademiko, profesoriaus, habilituoto daktaro, Lietuvos mokslo premijos laureato Romualdo Grigo atminimas. Naujamiesčio miestelyje, kuriame būsimasis profesorius praleido svarbius savo jaunystės metus, atidengta jam skirta atminimo lenta ir pasodintas ąžuoliukas.

Nors Romualdo Grigo mokslinė ir visuomeninė veikla apėmė visą Lietuvą, o jo idėjos peržengė ir šalies ribas, Panevėžio rajonas užėmė ypatingą vietą jo gyvenimo istorijoje. 1947–1951 metais jis mokėsi Naujamiesčio mokykloje. Būtent šis laikotarpis tapo viena iš jo gyvenimo kelio stotelių, o dabar ryšys su miesteliu įamžintas išliekamais atminimo ženklais.

Pagerbti susirinko bendruomenė ir artimieji

Atminimo lentos atidengimo renginyje dalyvavo profesoriaus artimieji, Lietuvos mokslų akademijos atstovai, Lietuvai pagražinti draugijos nariai, mokyklos ir Naujamiesčio bendruomenė.

Susirinkusieji dalijosi prisiminimais apie akademiką, jo mokslinę bei visuomeninę veiklą. Renginio metu skambėjo muzikiniai kūriniai, o pasodintas ąžuoliukas tapo simboliniu pagarbos ir atminimo ženklu.

Panevėžio rajono meras Antanas Pocius pabrėžė, kad kraštas turi kuo didžiuotis, o akademiko darbai padėjo geriau pažinti lietuvių tautą, jos istoriją ir vertybes.

„Mums, Panevėžio krašto žmonėms, yra kuo didžiuotis. Akademikas, prof. habil. dr. Romualdas Grigas – žmogus tautotyrininkas, kurio moksliniai darbai ir mintys padėjo geriau pažinti savo tautą, jos istoriją ir vertybes. Džiugu, kad jo gyvenimo istorijoje yra ir mūsų kraštas, o šiandien turime progą tai įprasminti. Tikiuosi, kad prie mokyklos augantis ąžuoliukas ir atminimo lenta paskatins jaunus žmones domėtis ir nepamiršti iškilių asmenybių“, – sakė meras.

Mokslininkas, tyrinėjęs lietuvių tautos savimonę ir visuomenės raidą

Romualdas Grigas gimė 1936 metų sausio 25 dieną Asteikių kaime, Radviliškio rajone. 1959 metais baigė Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą. Vėliau apgynė mokslų daktaro ir habilituoto daktaro disertacijas, o 1988 metais jam suteiktas profesoriaus vardas.

1991 metais jis išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, 2003 metais tapo nariu korespondentu, o nuo 2011 metų buvo Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas.

R. Grigas buvo vienas ryškiausių Lietuvos sociologų, socialinių filosofų ir tautotyrininkų. Jo mokslinių interesų sritys apėmė socialinę filosofiją, socialinę antropologiją, visuomenės organizaciją, socialinius procesus ir lietuvių tautos raidą.

Ypatingą dėmesį profesorius skyrė tautinei tapatybei, lietuvių savimonei, istorinei atminčiai ir vertybėms. Jo tyrimai padėjo plėtoti tautotyros kryptį Lietuvoje, skatino diskusijas apie tautos išlikimą, valstybingumą ir visuomenės ateitį.

Už keturių monografijų ciklą, skirtą lietuvių tautos socialinei organizacijai ir jos pokyčiams, 2002 metais jam skirta Lietuvos mokslo premija.

Per savo gyvenimą R. Grigas paskelbė daugybę mokslinių ir publicistinių straipsnių, parašė monografijų, mokslo populiarinimo ir grožinės literatūros kūrinių. Tarp žinomesnių jo darbų – „Tautos likimas“, „Socialinių įtampų Lietuvoje laukai“, „Senieji lietuviai: tapatybės bruožai ir jų likimas“, „Lietuvių tautos išlikimo drama“ ir „Lietuvos piliakalnių paslaptys“.

Jis taip pat ilgus metus dėstė Lietuvos aukštosiose mokyklose, vadovavo moksliniams tyrimams, buvo Lietuvos sociologų draugijos prezidentas, vėliau – garbės prezidentas, aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje.

Atminimą saugos augantis ąžuolas

Akademikas Romualdas Grigas mirė 2025 metų liepos 23 dieną, eidamas 90-uosius gyvenimo metus. Jo netektis buvo reikšminga Lietuvos mokslo bendruomenei, tačiau paliktas mokslinis ir kūrybinis palikimas išlieka svarbia šalies sociologinės, filosofinės ir kultūrologinės minties dalimi.

Naujamiestyje atidengta atminimo lenta primins, kad šiame Panevėžio rajono miestelyje mokėsi žmogus, vėliau tapęs vienu ryškiausių Lietuvos tautotyros ir sociologijos autoritetų.

O pasodintas ąžuoliukas – ilgaamžiškumo, stiprybės ir atminties simbolis – augs kartu su bendruomenės pagarba iškiliam kraštiečiui, kurio darbai ir idėjos paliko pėdsaką visos Lietuvos istorijoje.