11 vasario, 2020

Juodkrantės Raganų kalno takais kviečia pasivaikščioti ir internete

Šį savaitgalį, vasario 14–16 d., Raganų kalnas, unikalus Juodkrantės medinių skulptūrų parkas po atviru dangumi, kvies kurorto bendruomenę ir svečius į šventinę ekskursijų programą „Švytinčių sakmių kalnas“, o internautai nuo šiol bet kuriuo patogiu metu gali apžiūrėti tautodailininkų bei menininkų sukurtą ekspoziciją interaktyviame žemėlapyje internete.

Interneto svetainėje www.raganukalnas.lt galima susipažinti su Raganų kalno, esančio UNESCO saugomoje Kuršių nerijos teritorijoje, istorija bei medinių skulptūrų ekspozicija. Čia publikuojamos ne tik skulptūrų nuotraukos, bet ir archyvinė informacija, išsamūs duomenys apie skulptūros autorius lietuvių bei anglų kalbomis. Publikuota audiomedžiaga įgarsinta profesionalių aktorių. Šitaip, tiki projekto sumanytojai, galima pasiekti platesnę auditoriją, kuri iki šiol pasigedo Raganų kalne šiuolaikiškų interaktyvių sprendimų.

Anot įstaigos „Neringos muziejai“ direktoriaus pavaduotojos dr. Indrės Žigeu, projektą, kuriuo patikėjo ir finansavimą skyrė Lietuvos kultūros taryba bei Neringos savivaldybė, ketinama tęsti. Viena iš krypčių – adaptuoti svetainę specialiųjų poreikių turintiems vartotojams, pavydžiui, su regos bei klausos negale.

„Kurdami svetainę, turėjome daug padirbėti su istorine bei etnografine informacija, o dabar galėsime daugiau dėmesio skirti interviu su skulptūrų kūrėjais, svetainės funkcijų tobulinimui ir naujų diegimui. Bei, žinoma, išversime visą medžiagą ne tik į anglų, bet ir į vokiečių kalbą“, – sakė projektui vadovaujanti dr. I. Žigeu.

41-ąjį sezoną pasitinkantis Raganų kalnas – vienas iš gausiausiai lankomų turistinių objektų Klaipėdos apskrityje. Jį prižiūrinčių „Neringos muziejų“ direktorė dr. Lina Motuzienė teigė neretai sulaukianti klausimų apie Raganų kalne stovinčių skulptūrų būklę, o kartais – ir nuostabos, esą kodėl čia nekuriama naujų. Tačiau, anot istorikės, svarbu nepamiršti, kad Raganų kalno skulptūrų takas – konceptualus ir tuo unikalus.

„Daugelis lankytojų savo komentaruose užsimena, jog Raganų kalne pasijunta tarsi sugrįžę į vaikystę. Būtent šį jausmą ir siekiame puoselėti, – akcentavo dr. L. Motuzienė. – Kita svarbi tema yra skulptūrų išsaugojimas. Mediniai drožiniai po atviru dangumi – neamžinas dalykas. Šiuo metu jų atnaujinimui kasmet rengiame simpoziumą, tačiau jau dabar daug galvojame, kaip spręsti šį iššūkį tolimesnėje ateityje. Kūrinių išsaugojimas virtualioje erdvėje – viena iš daugelio formų šio unikalaus kūrinio tęstinumui užtikrinti.“

Raganų kalno parkas svečiams atviras visus metus, o apsilankyti čia galima nemokamai. Be to, šventinį vasario 14–16 d. savaitgalį lankytojų laukia ir edukacinė programa „Švytinčių sakmių kalnas“. Skulptūras ir vietos gamtos žavesį naujai atskleis menininkų sukurtos šviesos instaliacijos, o sužinoti daugiau apie šį išskirtinį gamtos ir kultūros objektą bus galima specialiai rengiamose ekskursijose, kurios vyks vasario 14–15 d. 19 bei 20 val. ir vasario 16 d. 19 val. Išsamiau apie renginius – www.neringosmuzijai.lt.

Raganų kalnas yra išskirtinis Kuršių nerijos gamtos objektas – 42 m aukščio ištęstos pasagos formos, vadinamoji parabolinė, kopa. Didžioji Raganų kalno skulptūrų dalis išdėstyta aplink vaizdingąjį Eglių slėnį, natūralų miško amifiteatrą. Ekspozicijos idėją paskatino siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuria Juodkrantės kurortas garsėjo XIX a. Ne visi žino, kad tuometė Kuršių nerija dėl savo kraštovaizdžio, poilsio tradicijų bei populiarumo buvo lyginama su Prancūzijos Rivjera.

1979 m. Juodkrantėje buvo suformuotas pasivaikščiojimų takas su medžio skulptūromis, įkūnijančiomis populiarius folkloro personažus – raganas ir velnius. Per pirmąją kūrybinę stovyklą liaudies meistrai sukūrė 25 skulptūras, o per tautodailinkų stovyklas 1979–1981 m. – dar 71-ą. Šiam projektui vadovavo skulptorius Steponas Šarapovas ir architektas Algimantas Nasvytis, iš viso jame dalyvavo kelios dešimtys skulptorių iš visos Lietuvos.

Raganų kalno skulptūrų ekspozicija padalyta į dvi dalis: šviesiąją ir tamsiąją. Šviesiojoje dalyje prie plataus tako sutiksite žinomus lietuviškų pasakų veikėjus, įkūnijančius tradicines vertybes, Kuršių nerijos istorijos akcentus. Tai milžinai Neringa ir Naglis, dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, ir jų sesuo Elenutė, žvejys Kastytis. Toliau kelias siaurėja, tamsėja: čia buriasi slibinai, pro pragaro vartus žengia Liuciferis bei raganos su velniais. Tako apačioje – giedančio gaidžio skulptūra: čia išnyksta nakties kerai ir išslaksto šmėklos.

 

Neringos muziejų informacija


2 kovo, 2021

Nedažnas susimąsto, kiek kultūros paveldo objektų, esančių visai pašonėje, kasdien praeina ar pravažiuoja. Klaipėdos rajone yra net 746-ios nekilnojamosios kultūros […]

Ylakių bažnyčia
23 vasario, 2021

Ylakių (Skuodo r.) gyventojai ir į miestelį užsukantys svečiai vėl gali ramiai fotografuoti į žydrą dangų besistiebiančius smailius Viešpaties Apreiškimo […]

17 vasario, 2021

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Krūtų diagnostikos centras pasipildė nauja įranga – moderniu automatiniu echoskopu, skirtu ankstyvai krūtų vėžio diagnostikai. Krūties vėžys, […]

Dr. Carlo Monti
15 vasario, 2021

2020 metų pradžioje „TIG Environmental“ sulaukė „Grigeo Klaipėdos“ užklausos atlikti poveikio aplinkai ekspertinį įvertinimą dėl galimo nepilnai išvalytų bendrovės nuotekų […]

10 vasario, 2021

Futbolo ir tinklinio aikštės, maudykla, poilsio nameliai, konferencijų bei maitinimo patalpos – taip atrodys Gargždų karjerų teritorijoje jau pradėta statyti […]

Vicemerė V. Riaukienė
8 vasario, 2021

250 tūkstančių eurų. Tokią sumą per artimiausius trejus metus planuojama skirti krašto istoriją bei išskirtinumą liudijančių Klaipėdos rajono kultūros paveldo […]

Neringos meras Darius Jasaitis
8 vasario, 2021

Reaguodamas į reikalavimą nugriauti net 6 statinius Neringoje, kai neatsižvelgiama į galimybę sudaryti taikos sutartis ir tokiu būdu išvengti finansinės […]

3 vasario, 2021

Prie Jono kalnelio planuojamo naujo gyvenamųjų ir komercinių pastatų kvartalo „Bastionų namai“ architektūrinio konkurso organizatoriai paskelbė, kokias vizijas čia siūlo […]

Šventosios uosto projektas
28 sausio, 2021

Sausio 27 d. Ekonomikos komitetas parlamentinės kontrolės tvarka, dalyvaujant Palangos miesto savivaldybės merui Šarūnui Vaitkui, Palangos miesto savivaldybės administracijos ir […]

27 sausio, 2021

Baigus elektrifikuoti geležinkelio ruožą tarp Vilniaus ir Klaipėdos, kroviniai ir keleiviai bus vežami su nuline CO2 emisija, o į aplinką […]

Naujosios stoties vizualizacija
21 sausio, 2021

Daugiau nei 222 tūkstančiai eurų – tiek gauta už UAB „Stotis“, kuri valdo Gargždų autobusų stotį, akcijas. Šis sandoris – […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
16 sausio, 2021

Sausio 15 d. Kaune buvo prisimintos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei lietuvybės mokytojo Jurgio Zauerveino (1831-1904) 190-osios gimimo metinės. Vytauto Didžiojo […]

Romualdas Deltuvas
15 sausio, 2021

XXV rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premija skiriama Romualdui Deltuvui už knygą „Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje“. Laureatui atiteks diplomas […]

14 sausio, 2021

Pasibaigus šventiniam gražiausių metų švenčių laikotarpiui Klaipėdos apygardos teismo vitriną vėl puošia menininkės Sigitos Mockutės darbai gamtos tema. Šį kartą […]

13 sausio, 2021

Nuo senų senovės Aistmarių ir Kuršių marių žvejai žiemą stintas į pašautus po ledu tinklus viliodavo ypatingu muzikiniu instrumentu: į […]

12 sausio, 2021

Kalninės pušies medynai Kuršių nerijoje yra sodinti prieš 120 metų. Siekiant sustabdyti judantį kopų smėlį, medynai sodinti labai tankiai. Kalninė […]

6 sausio, 2021

Saugomų kultūros paveldo objektų tvarkymui šiais metais Klaipėdos miesto savivaldybė numatė skirti daugiau lėšų. Saugomų statinių valdytojai, planuojantys tvarkyti savo […]

6 sausio, 2021

Sausis kiekvienam lietuviui – ne tik mėnuo. Tai mūsų jau trisdešimtąjį kartą apgintos laisvės laikas, kai susitelkę ir vieningi apgynėme […]

6 sausio, 2021

Praėjusiais metais Klaipėdos rajone gimė daugiau nei pusė tūkstančio vaikų, mažiau porų tuokėsi, tačiau ir skyrybų būta mažiau. Ir toliau […]

4 sausio, 2021

Nuo šiol visi nekilnojamojo turto vystytojai, prieš pateikdami prašymą gauti statybos leidimą, turės sumokėti įmokas už infrastruktūros plėtrą Klaipėdos miesto […]