Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos vaistažolių darželis Kretingoje

Vienuolynai nuo seno garsėjo auginamais vaistažolių sodeliais, vienuoliai vaistiniais augalais gydė žmones. Vienas iš labiausiai žinomas tokių iškilių vaistinių augalų žinovų buvo kunigas vienuolis pranciškonas Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849), kurio 250-ąsias gimimo metines šiemet minime. Seimas 2021-uosius paskelbė Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais. Labai prasmingas šios iškilios asmenybės pagerbimas buvo sumanymas pasodinti vaistažolių darželį Kretingoje.

Autentiški J. Pabrėžos augalai

Kretingos muziejaus vyr. muziejininkė Jolanta Klietkutė Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos – žymaus XIX amžiaus botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio ir atkaklaus švietėjo, mokslo terminijos kūrėjo, jautraus gydytojo ir farmacininko 250-osioms gimimo metinėms paminėti ėmėsi iniciatyvos šiame mieste pasodinti autentiškų kunigo pranciškono vaistinių augalų darželį. Apie juos sužinojo iš poros senų kretingiškių ir parapijietės vargonininkės Rasos Lapienės, kuriuos šiai perdavė Kėdainiuose gyvenanti jos giminaitė Regina Banienė, papasakojusi savo giminės istoriją, kad Kretingoje gyvenusios jų proprosenelės įvairių augalėlių gavo iš šventuoju vadinamo vienuolio, persivežė į Kėdainius ir jų pasisodino ir puoselėjo karta iš kartos.

„Jurgis Ambraziejus Pabrėža Kretingos vienuolyno sodelyje turėjo vaistinių augalų darželį, kurio augalėlių daigelius ir sėklas dalino apylinkių moterėlėms, nurodydamas kaip juos auginti, kad nesikryžmintų su kitais tos pačios rūšies augalais. Juos žmonės karta iš kartos perduodavo vieni kitiems, taip augalėliai pasiekė mūsų laikus. Šiemet, po beveik 200 metų – septynių giminės kartų rūpestingai prižiūrėti ir auginti prie Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centro pasodinti baltasis serbentas, baltažiedis šalavijas, didžiažiedė tūbė ir vaistinis izopas (juozažolė)“, – sakė muziejininkė.

Levandos kėlė daugiausiai rūpesčių

Rudenį arba kitąmet J. Klietkutė tikisi pasodinti ir levandų krūmelį, kuris muziejininkei kėlė daugiausiai rūpesčių.

„2020-ųjų žiemą Jurgio Pabrėžos levandų krūmai iššalo, išliko tik vienas. Nors sakoma, kad levandos labai nenoriai prigyja iš daigelių ir reikia laukti sėklų, vis dėlto pavasarį nuo to išlikusio krūmelio prie pat pažemės nusilaužiau vieną šakelę ir pasodinau vazonėlyje. Prigijo ir sukrovė kelis žiedelius“, – pasakojo muziejininkė, pastebėjusi, kad savo pastovioje gyvenimo vietoje, Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centro sodelyje, levandų krūmelis vasarą dar nebuvo pasodintas.

Nors, pasak J. Klietkutės, levandos atrodo pastaraisiais dešimtmečiai lietuvius sudominęs augalas, jį žinojo pranciškonai vienuoliai ir jau prieš 300 metų naudojo gydymui.

„Gerai žinoma, kad levandų augo ir Tiškevičių dvare. Elena Klotilda Marija Tiškevičiūtė, jauniausia Juozapo Tiškevičiaus ir Sofijos Horvataitės duktė, gimusi 1876 metų rugpjūčio mėnesį Kretingos dvare, savo atsiminimuose rašė, kad atidarius langą, kvepėjo rožėmis ir levandomis“, – pastebėjo Kretingos muziejaus vyr. muziejininkė.

Ieškome populiariausių

Kokie iš muziejininkės pasodintų autentiškų kun. J. A. Pabrėžos OFM augalų galėtų būti populiariausi? Pasak J. Klietkutės, tikėtina, kad dėl tokio titulo varžytųsi juozažolės, dar vadinamos izopu (Hyssopus officinalis), šalavijas ir levandos – daugiametės prieskoninės ir vaistinės žolės, tinkamos gardinti įvairius mėsos, žuvies, daržovių ir saldžius patiekalus, marinatus, plačiai vartojamos gydymui ir sveikatai palaikyti. Juozažolė gydo odos ligas ir žaizdas, palengvina skausmus ir niežulį sukandžiojus vabzdžiams, ramina nervus, padeda padidėjus nerimui, ištikus isterijai ar stenokardijai, peršalus, sergant kvėpavimo takų ligoms ar gripu, karščiuojant. Šalavijas laikomas puikiu vaistu suskaudus gerklei, padeda moterims klimakteriniu laikotarpiu, o levandos laikomos puikiomis pagalbininkėmis žmogui nurimti, įveikti nerimą ar pagerinti miegą.

„Ir baltasis serbentas būtų populiarus, žmonės mėgsta jų uogas, tik didžiažiedės tūbės vargu ar galėtų varžytis populiarumu su kitais augalais, nes yra gana lepios“, – pastebėjo muziejininkė.

Kaip įsigydavo retų augalų?

Juozažolė, šalavijas, levanda, didžiažiedė tūbė ir baltasis serbentas yra iš šiltesnių kraštų mūsų šalį pasiekę augalai, kurie natūraliai Lietuvoje neauga. Kaip kun. J. A. Pabrėža OFM prieš 200 metų įsigydavo tokių augalų?

Pasak Kretingos muziejaus vyr. muziejininkės, tikėtina, kad kun. J. A. Pabrėža OFM labai mėgo parsisiųsti įvairių augalų sėklų, tarkime, iš Vilniaus universiteto Botanikos sodo, įkurto dar 1781 metais. Arba paprašydavo savo įvairiose užsienio šalyse gyvenusių draugų atsiųsti įvairių augalų sėklų, atvežti ar perduoti jų daigelių. Tokių augalų šaltinis galėjo būti ir dvarai, iš kurių įvairūs reti augalai plito po visą šalį.

Akcentuoja autentiškumą

Kokie augalai augo prie Kretingos vienuolyno, kuriame gyveno kun. J. A. Pabrėža OFM? Pasak Kretingos muziejaus vyr. muziejininkės, atsakyti į šį klausimą nėra lengva – savo žymiajame veikale „Taislius augyminis“ kunigas vienuolis aprašė daugybę augalų – tuos, kuriuo rado Lietuvoje. Nagrinėjant visų augalų aprašymus pagal tam tikras detales galbūt galima būtų susidaryti vaizdą, kokie būtent augalai augo prie vienuolyno Kretingoje, tačiau, pasak pašnekovės, tam būtina atskira išsami studija.

„Kretingos muziejus Amatų centro vaistažolių darželyje pasodintas vienintelis autentiškų Jurgio Pabrėžos perduotų augalų darželis. Kol kas jame tik keturių veislių augalai, netrukus jį turėtų papildyti ir levanda“, – sakė J. Klietkutė.

Ar galima tikėtis, kad šis autentiškų Jurgio Pabrėžos augalų darželis plėsis?

„Naujų augalų veislių, tikėtina, neturėsime, o tie augalai, kurie yra pasodinti, neabejotinai plėsis, kerosis, augs ne po vieną, o grupėmis“, – apie viziją kalbėjo muziejininkė.

Laiko Žemaitijos šventuoju

Pasak J. Klietkutės, labiausiai kun. J. A. Pabrėža OFM žmonių sielas paveikė ir pelnė pagarbą noru padėti ligoniams, gebėjimu gydyti sielą ir kūną.

„1817–1821 metais Pabrėža Kretingos gimnazijoje dėstė lotynų kalbą, gamtos mokslus, geografiją ir tikybą, buvo gimnazijos kapelionu. Dėstydamas gamtą su mokiniais rinko ir tyrinėjo Kretingos apylinkių augalus. 1821–1827 metais paskirtas Kretingos vienuolyno pamokslininku, jį kviesdavosi ir aplinkinių parapijų klebonai. Žemaičių krašte jis buvo populiaresnis net už Motiejų Valančių. Pabrėža aplankė beveik visas Žemaičių parapijas ir savo kruopščiai paruoštais ugningais pamokslais pasistatė sau paminklą. Vien jo pamokslų Kretingos vienuolyno bibliotekoje tarpukariu buvo šešios didžiulės ranka rašytos, įrištos knygos (t. Jeronimas Pečkaitis mini šešias, P. Ruškys – penkias, o V. Gidžiūnui teko pamatyti tik tris pamokslų knygas)“, – pasakojo muziejininkė.

Pasak jos, šiandien apie kun. J. A. Pabrėžą OFM daugiausiai rašoma kaip apie botaniką, kurio darbai lietuvių ir žemaičių kalba turi didžiausią išliekamąją vertę. Vis dėlto jo palikimas daug didesnis: apie 50 darbų botanikos tema, lotynų–lietuvių kalbų botanikos žodynas, augalų morfologijos lietuvių terminų žodynas, apie 800 augalų rūšių herbariumas, pirmasis lietuvių kalba parašytas 166 puslapių geografijos vadovėlis, geografijos terminų žodynas, 17 rankraščių, kuriuose aprašytos ligos, jų simptomai, gydymas, medicininių terminų žodynas, lotynų kalbos vadovėlis, apie 250 pamokslų įvairiais žmogaus gyvenimo ir tikėjimo klausimais, savotiškas filosofinis veikalas „Ryžtai“, kuriame sistemino savo gyvenimo principus. Yra išlikę ir keli jo eilėraščiai, kuriuos liaudis buvo pamėgusi ir jie buvo tapę dainomis. Ir dabar, praėjus 170 metų nuo kun. J. A. Pabrėžos OFM mirties, jo kapas Vėlinių oktavą skendi gėlių ir žvakelių jūroje.

Šalavijas laikomas puikiu vaistu suskaudus gerklei, padeda moterims klimakteriniu laikotarpiu, o levandos laikomos puikiomis pagalbininkėmis žmogui nurimti, įveikti nerimą ar pagerinti miegą. Jums gali būti aktualūs ir medicininiai grybai bei jų ypatumai.

Nuotraukos iš asmeninio archyvo