Ką daryti įkandus gyvatei?
Šakių rajono gyventojai pastebi angių suintensyvėjimą – vieninteliai nuodingi Lietuvos ropliai braunasi į sodybų kiemus. Paprastoji angis (lot. Vipera berus) – angių (Viperidae) šeimos roplys. Kūno viršus pilkas, pilkai ar tamsiai rudas, 75–80 cm. Išilgai nugaros vingiuoja ruda ar juoda juosta. Galva plati, trikampė, ant jos yra X formos raštas. Aptinkama drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, kirtavietėse, pamiškėse, aukštapelkėse, paežerėse ir vietose, kur auga aukšta žolė. Mėgsta šiltas ir saulėtas vietas. Pasižymi sėslumu: juda aplink savo gyvenamąją vietą 60-100 metrų spinduliu. Žiemoja grupėmis graužikų, kurmių urvuose, po kelmais. Žiemojimo laikas – nuo rugsėjo ar spalio iki balandžio mėnesio. Anksčiau buvo įprasti pelkėtų vietovių ropliai. Naikinant pelkes, šių gyvačių labai sumažėjo, vietomis tapo retos ar net išnyko. Gyvatė atsiveda jauniklius rugpjūčio mėnesį. Ką tik gimusios angys siekia 16-18 cm, iš pat pradžių yra nuodingos. Roplys pradeda medžioti prietemoje, yra aktyviausias pirmomis nakties valandomis. Minta smulkiais graužikais (pelėnais, pelėmis), driežais, varlėmis, kiaušiniais. Jaunos paprastosios angys minta mažesniu grobiu – vabzdžiais, kirminais. Dažniausiai gyvatė gelia į koją žemiau kelio. Jos įkandimas į galūnę nėra toks pavojingas kaip į veidą ar kaklą.
Kaip atskirti angį. Jei gyvatės įkandimo vietoje liko dviejų dantų žymės, jums įkando angis. Angį galima atskirti iš trikampio formos galvos. Įgėlus žalčiui ant kūno lieka daug smulkių dantukų žymių. Žalčio įkandimas visiškai nepavojingas.
Nuodai. Gyvačių nuodai yra labai sudėtingi cheminiai junginiai, turintys apie 5-15 fermentų, 3-13 nefermentinių proteinų/peptidų, angliavandenių, lipidų, aminorūgščių, elektrolitų, metalų. Ypač pavojingi gyvačių nuodai vaikams. Vaikai sveria nedaug, todėl didelė nuodų koncentracija jų organizme kelia didelį pavojų sveikatai. Rimtų sveikatos sutrikimų bei sunkių komplikacijų angies įkandimas gali sukelti ir senyviems ar alergiškiems žmonėms bei sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Gyvatės nuodai organizme pradeda veikti maždaug po 20 minučių nuo įkandimo.
Kaip išvengti susidūrimo su gyvate? Gyvatės dažniausiai pačios nepuola žmonių. Dažniausiai jos kanda tik užmintos ar erzinamos. Susitikus gyvatę neerzinkite, nelieskite, neimkite į rankas, nedarykite staigių judesių, nemosuokite lazda jai prieš nosį. Geriau ramiai pasitraukite į šalį arba palaukite, kol gyvatė pati atsirauks. Nekiškite rankų į dreves ir uolas, o prieš kišdami jas į samanas ar žolę, sėsdamiesi miške ant kelmo atidžiai apsidairykite. Eidami į mišką būtinai apsiaukite aukštus guminius batus, apsirenkite standžios austinės medžiagos drabužiais. Būkite dėmesingesni miške. Naktį su savi būtina nešiotis apšvietimą.
Pirmoji pagalba.
- Nuraminti auką. Net 70 proc. gyvačių įkandimų yra nenuodingi, o 50 proc. nuodingų įkandimų yra sausi (kąsdama gyvatė ne visada suleidžia nuodų, pavyzdžiui gyvatė sušvirkštė visus nuodus neseniai sumedžiotam grobiui, tad kandant pakartotinai nuodų jau nebebus). Tačiau, nepaisant to, visuomet reikia elgtis taip lyg būtų įkandusi nuodinga gyvatė, nes kiekvienas įkandimas gali būti mirtinas.
- Jei yra galimybė, žaizdą patartina nuplauti ir uždėti šaltą kompresą.
- Imobilizuoti pažeistą galūnę (apimant ir artimiausius sąnarius) naudojant parankinius įtvarus.
- Nuo pažeistos galūnės nuimami papuošalai, laikrodis – veržia tinstant pažeistai odai.
- Neskubėkite užspausti žaizdos, leiskite pakraujuoti 15-30 sekundžių – išbėgs dalis nuodų.
- Virš įkandimo vietos uždėti platų spaudžiantį tvarstį, guminę timpą ar taip vadinamą varžtą ant galūnės virš įgėlimo vietos, kad nuodai neišplistų visame kūne. Privalu, kad po tvarsčiu būtų galima lengvai pakišti 1-2 pirštus. Įsidėmėti tvarsčio uždėjimo laiką.
- Nedaryti staigių judesių, nes judant nuodai greičiau išsivaikšto organizme. Auka turi gulėti ramiai, jei įmanoma iki transporto priemonės ją reikia nešti.
- Neduodama nei gerti, nei valgyti, nebent kelis gurkšnelius vandens (tik jei nukentėjęs asmuo prašo).
- Kaip įmanoma skubiai kreiptis medicinos pagalbos. Auka į artimiausią ligoninę turi patekti per 2 valandas ir geriausia, jog prieš ligoniui atvykstant medikai žinotų apie tai, kad jam įkando gyvatė.
Marijampolės visuomenės sveikatos centro duomenimis Marijampolės apskrityje tik VšĮ Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrius, adresu Maironio g. 25, Vilkaviškio r. sav. Vilkaviškio m. turi serumą nuo gyvačių nuodų (injekcinį tirpalą) (toliau-Priešnuodis). Kita artimiausia asmens sveikatos priežiūros įstaiga turinti Priešnuodį – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, adresu Kauno m. sav. Kauno m. Eivenių g. 2.
Įkandus gyvatei negalima:
- Čiulpti nuodų – nes per pažeistą burnos gleivinę jie gali patekti į kraują.
- Pakelti sužalotos galūnės aukščiau širdies lygio – nuodai greičiau išplis kūne.
- Žaizdos prapjauti ar jos plauti, cheminių tirpalų (pvz., kalio permanganato) naudoti – didina žaizdos infekavimo ar kraujavimo iš jos riziką, greitina nuodo absorbciją.
- Prideginti įkandimo vietą – dar labiau suaktyvėja audinių uždegiminė reakcija.
- Jokiu būdu nereikia įgeltos galūnės veržti raiščiu, diržu ar skarele. Taip galime sukelti galūnės nekrozę, gresiančią sunkia komplikacija – gangrena.
- Nereikėtų bandyti surasti gyvatės norint identifikuoti jos rūšį ar norint ją „bausti“, nes tai sukelia tik kitų įkandimų riziką.
