17 lapkričio, 2017
Žagarės regioninio parko direkcijos informacija

Ką slepia kertinės miško buveinės

Vaikščiodami po mišką dažnai galime pamatyti lenteles su užrašu „Kertinė miško buveinė“. Žengiant toliau už šiais ženklais pažymėtų medžių tarsi patenkame į žmogaus pamirštą miško vietą, kur klesti gamta. Dera šimtamečiai medžiai, apaugę samanomis. Savo gyvenimą baigę augalai čia pat virsta ir trūnija. Kai kuriems netgi gali pasirodyti, kad tai blogos miško priežiūros pavyzdys – juk džiūsta šimtamečiai ąžuolai ir niekas jų nenupjauna. Kodėl šios miško vietos paliktos likimo valiai? Taigi, ką reiškia užrašas „Kertinė miško buveinė“? Kas ji?

Kertinė miško buveinė (KMB) – žmonių veikla nepažeistas miško plotas, kuriame yra didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų buveinių specializuotųjų rūšių. Kitaip tariant, tai miško vieta, kurioje yra išlikę senųjų Lietuvos miškų pėdsakų ir galima rasti arba randama retų augalų ir (arba) gyvūnų rūšių. Raudonos linijos žymi buveinės kraštus, o mėlyni trikampiai – buveinės centrą. Gali būti išskiriamos ir Potencialios kertinės miško buveinės (PKMB). Tai teritorija, kuri palyginti greitai (per kelis dešimtmečius) taps kertine miško buveine, jeigu ji bus tvarkoma siekiant palaikyti biologines vertybes.

Seni šimtamečiai ąžuolai, senos pušys, gyvi medžiai senoliai ir negyvi stuobriai, bei didžiulė gausa virtuolių, taip pat įvairios puvimo stadijos mediena – tai pagrindiniai kertinių miško buveinių bruožai. KMB trumpiniu žymimą buveinę sudaro ne tik išvardinti biologiniai, bet ir kraštovaizdžio elementai, tai yra vandens tėkmės, šaltiniai, akmenys, griovos, šlaitai, smėlio kopos.

Nors kertinės miško buveinės idėja gimė Švedijoje, tačiau ilgainiui ji pritaikyta ir naudojama ir kitose šalyse. Tokių buveinių Lietuvos miškuose yra daug ir visos jos yra unikalios, bei savitos – su sava augmenija ir gyvūnėlių gausa. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kertinė miško buveinė yra apleistas, netvarkingas, pilnas yrančių, nukritusių medžių ir jų šakų miško plotas. Tačiau tai netiesa. Kertinė miško buveinė – natūralus miško plotas, kuriame dėl natūraliai susiklosčiusių gamtinių sąlygų bei nepalankių ūkinės veiklos sąlygų susidaro tinkamos buveinės retoms ir nykstančioms rūšims.

Kertinės miško buveinės išskiriamos iš kitų miško buveinių pagal jų biologiškai vertingas savybes, pavyzdžiui: labai senus medžius, gausias stambias medienos liekanas arba pagal tam tikrus miško raidos pobūdžio nulemiamus požymius. Kertinių miško buveinių plotas nėra ribojamas. Dažniausiai kertinės miško buveinės užima labai nedidelį plotą, kuris daugiau simboliškai saugo paskutinius senųjų miškų pėdsakus. Tačiau yra ir pakankamai stambių buveinių, sudarančių 10 ar 20 ha plotus. Kertinė miško buveinė gali būti tiek pavienis labai stambus ąžuolas, tiek miško sklypas, užimantis daugelį hektarų. Buveinių specializuotosios rūšys (kerpių, samanų, grybų, indučių augalų, moliuskų) dažniausiai įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Šios rūšys dažniausiai negali ilgą laiką išlikti miškuose, kuriuose vykdoma intensyvi ūkinė veikla.

Daugeliui buveinių išlikti padėjo tai, kad jos buvo labai nepatogiose kirtimų darbams vietose – stačiuose šlaituose, pelkėse ir kitur, kur miško ruošimo technika negalėjo įvažiuoti. Tokias vertingas teritorijas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Švedijos Rytų Jotalando (Östra Götaland) regionine miškų valdyba, ėmė inventorizuoti 2001 m. Tuo metu jos pradėtos skelbti ne ūkinės veiklos objektais, jose uždrausta bet kokia žmogaus veikla.

Kertinė miško buveinė dažniausiai jautriai reaguoja į staigius aplinkos tvarkymo sąlygų pokyčius arba į nutrūkusią veiklą, lėmusią kertinės miško buveinės susiformavimą. Sunaikintai KMB atsistatyti dažniausiai reikia labai daug laiko. Dažniausiai buveinei išsaugoti yra tikslingiausia nevykdyti joje jokių ūkinių priemonių.

Kertinės miško buveinės svarbios ne tik kaip pirmykščių miškų liekanos, retų organizmų radavietės, bet ir kaip potencialios jiems gyventi tinkamos teritorijos. Jas būtina saugoti. Tikėkimės, kad ateityje tokių teritorijų tik daugės, o jų plotai plėsis.


1 spalio, 2022

Prieš pat rudens ir žiemos audras į kone paskutinę talką pajūryje šiais metais susirinko daugiau kaip 250 savanorių, kurie šakomis […]

1 spalio, 2022

Vieta ir laikas susitikti, susipažinti, bendradarbiauti. Taip Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) maisto gamintojus, ūkininkus, ugdymo, gydymo įstaigų atstovus ir kokybe […]

29 rugsėjo, 2022

Per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. t maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. […]

28 rugsėjo, 2022

Ekonomikos ir inovacijų ministerija 13-os šalies savivaldybių infrastruktūros projektams paskirstė daugiau nei 10 mln. eurų. Už šias lėšas savivaldybės galės […]

14 rugsėjo, 2022

Asbestas yra gamtinis pluoštinis mineralas, netirpus vandenyje, rūgštyse, šarmuose, atsparus temperatūros poveikiui, negaruojantis, neskylantis šviesoje, geras šilumos, garso, elektros izoliatorius. […]

13 rugsėjo, 2022

Vilniaus maratono dalyviai ir svečiai šiemet stebėjosi neįprasta bėgikių komanda – 7-ios kaunietės lyjant įveikė maratoną nešinos 10 kg sveriančia […]

12 rugsėjo, 2022

„SBA Urban“ verslo centrai Vilniuje „Green Hall“ 1 ir 2 įvertinti vienu aukščiausių tvarumo sertifikato lygiu „BREEAM In-Use Excellent”. Šis […]

11 rugsėjo, 2022

Įsibėgėjant rudeniui,  didėja gyvūnų migracija, prasidėjus rujai, gyvūnų elgesys pasikeičia – jie tampa ne tokie baikštūs, praranda atsargumą. Šiuo metu […]

8 rugsėjo, 2022

Šią savaitę Ukrainoje lankosi Lietuvos delegacija, kuriai vadovauja aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Oficialaus susitikimo Kijeve metu Lietuvos aplinkos ministras Simonas […]

5 rugsėjo, 2022

Nemaža dalis nebetinkamų naudoti tekstilės gaminių vis dar išmetami į komunalinių atliekų konteinerius arba paliekami greta jų, nes gyventojai nežino, […]

5 rugsėjo, 2022

Paskutinį vasaros savaitgalį vykusio „Darom prie jūros“ renginio metu dalyviai ne tik tvirtino kopas žabų tvorelėmis, tačiau ir švarino paplūdimį, […]

Rugilė Matusevičiūtė
31 rugpjūčio, 2022

Dažnai nesusimąstome, kad neatsiejama patogaus gyvenimo dalimi tapusios benzinu, dujomis ar dyzeliu varomos transporto priemonės kenkia ir aplinkai, ir mūsų […]

30 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 26 d. pavakaryje Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje (Aido g. 27) įvyko renginys „Gamta pagal Marių Čepulį“. […]

Žvyro karjeras šalia Karklės
29 rugpjūčio, 2022

Siekdama išsaugoti vertingą Pakarklės mišką, Kauno rajono savivaldybė tęsia konsultacijas su Aplinkos ministerija ir ieško papildomų teisinių saugiklių. Meras Valerijus […]

25 rugpjūčio, 2022

Aplinkos ministeriją ir Lietuvos geologijos tarnybą pasiekia informacija apie atvejus, kai gyventojai turi įrengtą gręžinį, visus tam reikalingus dokumentus ir […]

17 rugpjūčio, 2022

Dar prieš porą dešimtmečių į riešutmedžius Lietuvoje buvo žvelgiama kaip į beverčius medžius, netinkamus net malkoms, tačiau dabar požiūris pasikeitęs […]

16 rugpjūčio, 2022

Ilgąjį šventinį savaitgalį ugniagesiai gelbėtojai 105 kartus vyko gesinti gaisrų ir atliko 92 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu vienas žmogus žuvo, […]

10 rugpjūčio, 2022

Ekspertams kartojant, kad nebegalime ignoruoti klimato kaitos ir taršos sukeliamų pasekmių, Europoje vis dažniau kalbama apie Žaliąjį kursą. Visgi nepaisant […]

31 liepos, 2022

Įsibėgėjus mėlynių uogavimo sezonui Aplinkos ministeriją pasiekia informacija, kad kai kurie uogautojai, norėdami prisirinkti kuo daugiau šių miško gėrybių, naudojasi […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
30 liepos, 2022

Dėl sutrikusio pašarų, trąšų ir kitų priemonių tiekimo, dėl išaugusių kainų, dėl brangstančio kuro ir energijos ne vienas ūkininkas mažina […]