16 vasario, 2024
Vilniaus universiteto Šiaulių akademija

Ką su vaikais veikti Vasario 16-ąją: profesorė dalijasi naudingais patarimais

Kad vaikai suprastų valstybinių švenčių svarbą, būtų pilietiški, augtų dori, vertinantys laisvę, svarbu atsakomybę prisiimti tėvams ir pedagogams, kurių rodomas pavyzdys suteikia pagrindus vaiko asmenybės augimui ir raidai. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos direktorė profesorė Renata Bilbokaitė dalijasi patarimais ir įžvalgomis apie vaikų ugdymą minėti valstybines šventes.

Valstybinių švenčių svarba visuomenei

Valstybinių švenčių minėjimas yra neatsiejamas nuo pilietiškumo, tautiškumo ir kultūros kaip visumos. Šiuolaikinių geopolitinių įvykių fone darosi vis svarbiau prisiminti savo šalies kultūrą, istoriją ir jausti laisvę, galimybes, įvairovės raišką ir darnų sąveikavimą. Profesorė pabrėžia, kad vaikus supažindinti su šalies istorija, svarbiomis jai datomis reikėtų nuo pat mažens, nes tai padeda ugdyti asmenybę, savo šaknis mylintį žmogų.

„Ryškiausias pavyzdys, kodėl reikia minėti valstybines šventes, yra tai, kad netolimoje praeityje mes neturėjome laisvės kaip visuomenė tikrąja žodžio prasme – mus varžė tai kalba, tai minčių raiška, tai stereotipai ar kiti apribojimai. O Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji juk ir yra apie laisvę. Laisvę būti savaip unikaliu žmogumi, laisvę kalbėti, kaip tau atrodo, laisvę kurti ir įgyvendinti, laisvę gyventi pasirinktu stiliumi, išreikšti save taip, kaip pačiam norisi. Tik priespaudoje žmogus patiria, koks svarbus yra laisvės pojūtis. Dabartinė situacija ir karai pasaulyje tik paaštrina laisvės svarbą. Todėl reikia ir vaikus mokyti suprasti tikrąją šių valstybinių švenčių prasmę, keliant suaugusiajam pagrindinį klausimą – kodėl man gera čia gyventi ir kodėl svarbu tai išsaugoti?“ – sako VU Šiaulių akademijos direktorė.

Profesorė tikina, kad itin svarbų vaidmenį ugdant pilietiškumą atlieka šeima ir tėvų požiūris bei noras minėti valstybines šventes. Todėl labai svarbu, kad vaikas su savo šalies istorija susipažintų ne tik ugdymo įstaigoje, bet patirtų tai ir namuose ar su artimaisiais kultūros, meno įstaigose.

„Didžiausią poveikį, mano manymu, turi kultūrinė edukacija ir šeimos kuriamos patirtys. Mūsų šalis remia įvairias veiklas, kartą per mėnesį galima nemokamai aplankyti muziejus, galerijas, išbandyti kultūrines edukacijas. Lankydami kultūrines įstaigas vaikai istoriją pamato susipažindami su ryškiausiais istoriniais momentais, svarbiausiais faktais, kurie pabrėžia kontrastą dabarčiai, kartais šokiruoja, paskatina susimąstyti, reflektuoti, mąstyti kritiškiau. Pažintis su praeitimi muziejuose ar praeities ir dabarties menu galerijose yra kitokia nei pamokose, čia labai daug laisvės viską suprasti subjektyviau, patirti savitai, tarsi jaukintis pasaulį kitu būdu, nei mes mokome mokyklose. Būtent kultūra, kurioje yra laiko įvairovė ir kuri turi teisę tokia būti bei kurti vertę, savaime, iš lėto keičia žmogų, nepastebimai formuoja jautresnį, reflektyvų, savo paties patirties padiktuotą požiūrį ir vertybes. Ilguoju laikotarpiu tėvai tikrai pamatys, kad per meną, estetiką, kultūrą formuojasi požiūris į tėvynę, laisvę“, – sako ekspertė.

Patriotiškumas gimsta šeimoje

Mokslininkė tikina, kad Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimai ne visada sužavi pompastikos, triukšmo ir linksmybių trokštančius vaikus. Tačiau valstybei svarbių datų minėjimas gali tapti smagia šeimos tradicija, padėsiančia ugdyti vaikų patriotiškumą.

„Vaikams ne visada patinka šventės, kuriose reikalinga tam tikra rimtis. Tačiau valstybės laisvę galima švęsti ir kitaip. Verta pradėti nuo paprasčiausio himno giedojimo. Geriausia tai daryti kartu su kitais žmonėmis, kad vaikas galėtų pajusti tą bendruomeniškumą, vienybės pojūtį, tą iškilmingos akimirkos svarbą. Tai padės vaikams išmokti priimti dabar veikiančius ir formuojamus kultūros ir tradicijų elementus. Svarbu viską pateikti paprastai ir patraukliai“, – tikina prof. R. Bilbokaitė.

Profesorė pabrėžia, kad valstybingumo šventės gali tapti ypatingos, jei tai bus paversta tam tikromis šeimos tradicijomis, kurios padės vaikams suprasti, kad šios dienos yra neeilinės, kad laisve reikia džiaugtis.

„Lietuvos valstybės atkūrimo dieną galima praleisti apsilankant mieste organizuojamuose minėjimuose. Tačiau šeima turėtų pasirinkti veiklas, kurios geriausiai atlieps jos narių poreikius. Galima ne tik dalyvauti minėjimuose, bet ir susiorganizuoti kelionę, išvyką, žygį gamtoje – tai taip pat yra minėjimas, rodantis, kad mes, kaip visuomenė, esame laisvi keliauti ir pan.“, – sako profesorė.

Šeimos su mažyliais valstybingumo šventes gali paminėti smagiomis kūrybinėmis veiklomis – kurti piešinius laisvės tematika, pasitelkiant vėliavos spalvas, gaminti šventinius pietus, pvz., kepti vėliavos spalvų blynus ar pyragaičius. Taip pat tinka įvairios veiklos, kurios leidžia susiburti, pavyzdžiui, įdomūs žaidimai, istorinio filmo peržiūra, susitikimas su giminėmis. Sukurta šeimos veikla, kuri bus tęsiama, leis vaikams suprasti, kad Lietuvos valstybei svarbios dienos yra neatsiejamos nuo bendrų šeimos veiklų ir per pozityvius patyrimus formuosis pilietiškumas, nes tam, kad būtume pilietiški, mums patiems turi būti gera šalyje, mes turime rasti kasdienius atsakymus – kodėl mums čia gera ir kodėl yra brangu viskas, ką turime.


6 lapkričio, 2024

Darius Šoparas – įmonės „Creative Partner“, siūlančios išmanius IT sprendimus verslui, savininkas  bei vienas iš sąskaitų apskaitos sistemos „Sąskaita123“ įkūrėjų. Sistema […]

6 lapkričio, 2024

Trečiadienio rytą policijoje registruoti 3 pranešimai apie gaunamus elektroninius laiškus, kuriuose grasinama susprogdinti mokyklas, darželius, parduotuves ir kitas įstaigas. „Visi […]

6 lapkričio, 2024

Teisingumo ministerija trečiadienį paskelbė Konstitucijos egzamino nugalėtojus. Pasak ministerijos, šiemet geriausiai Konstituciją išmanančiu studijuojančiu teisę ar teisinį išsilavinimą turinčiu asmeniu […]

Kalbantys jausmai / Modesto Endriuškos nuotr.
4 lapkričio, 2024

Jau trečius metus iš eilės, pradedant nuo 2022-ųjų, aktorių Virginijos Kuklytės ir Šarūno Gedvilo suburtas profesionalių menininkų kolektyvas vykdė įtraukiąsias […]

2 lapkričio, 2024

2025-uosius metus siūloma paskelbti Akmenų muziejaus įkūrėjo Mosėdyje Vaclovo Into metais. Siekdamas pažymėti jo 100-ąsias gimimo metines, tai numatantį nutarimo […]

31 spalio, 2024

Savaitgalį tūkstančiai žmonių plūs į kapines, taip pagerbdami ir prisimindami išėjusius artimuosius. Vis tik, nedaugelis kapinių lankytojų susimąsto, kad kapinės […]

30 spalio, 2024

Sovietmečiu cenzūruota, naikinta mūsų tautos sakralioji kultūra neliko be pėdsako, tačiau, ir atkovojus nepriklausomybę, metalo surinkėjai, žmonių nežinojimas, ką daryti […]

29 spalio, 2024

Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“, skirta Pacų giminės istorijai ir paveldui. Muziejus kviečia atrasti šios […]

28 spalio, 2024

Po ilgo atrankos proceso, Klaipėdos universitetą (KU) pasiekė džiugi žinia – KU tampa naujuoju Baltijos universitetų programos (BUP) nacionaliniu centru […]

27 spalio, 2024

Ten, kur medžiojo didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas, sapno pavidalu užstaugė Geležinis Vilkas. Žynys Lizdeika šiame mistiniame kauksme pamatė galingą ir […]

Tauragėje moterų laisvės kovų istorija atgijo dainoje
26 spalio, 2024

2024 m. spalio 24 d. Tauragės Tremties ir rezistencijos muziejuje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras surengė tęstinio projekto […]

Mažeikių muziejaus ir LGGRTC darbuotojų nuotr.
26 spalio, 2024

2024 m.spalio 23 d. Mažeikių muziejuje vyko konferencija, skirta Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo okupacijai 80-mečiui paminėti ir Lietuvos Vietinės rinktinės įkūrėjui, […]

25 spalio, 2024

Prieš 125 metus, 1899 m. spalio 26 d., dab. Šakių rajono Vaiguviškių kaime gimė kunigas, istorijos mokslų daktaras Jonas Matusas. […]

24 spalio, 2024

Ketvirtadienį Prezidentas Gitanas Nausėda apsilankė modernizuotoje Ąžuolyno bibliotekoje Kaune ir pasidžiaugė šią savaitę atrastu vienu vertingiausių bibliotekos eksponatų – garsiojo […]

24 spalio, 2024

Prie kelio – naujas akcentas Kas važiuoja nuo Marijampolės Kybartų link per Alvito gyvenvietę pamažintu greičiu už Širvintos upelio dešinėje […]

24 spalio, 2024

Spalio mėnuo tapo įsimintinas Palangos Senajai gimnazijai, dalyvaujančiai švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) – jos atstovai perkirpo naujojo stadiono […]

23 spalio, 2024

100-mečio jubiliejų švenčiančioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA)  spalio 17 d. – pirmoji iškilmingų renginių diena. Pirmojo […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
23 spalio, 2024

„Kaunas turi savo Mažvydą“, – džiaugsmingai teigė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (LMAVB) vadovas dr. Sigitas Narbutas, įvertindamas Lietuvių literatūros ir […]

22 spalio, 2024

Šiaulių tarybos opozicionierių neįtikino miesto mero Artūro Visocko argumentai, esą Prisikėlimo aikštėje beveik du dešimtmečius planuojamas paminklas Tautos laisvei yra […]

22 spalio, 2024

Savo kelyje ne vieną pokytį išgyvenusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) šiemet mini veiklos šimtmetį. Ir jau […]