gegužės 23, 2019
Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“
Kaip nepasiklysti mituose apie maistą?

Kokia informacija galima pasikliauti renkantis maisto produktus parduotuvių lentynose? Kaip žinoti, kokių specialistų ar konsultantų  rekomendacijomis verta pasitikėti? Informacijos kiekis šiomis temomis – labai gausus, tad kaip atskirti patikimą nuo, švelniai tariant, abejotinos? Į diskusiją šia tema maisto gamintojus, gydytojus dietologus, valstybės institucijų, mokslo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų institucijų atstovus sukvietė asociacija „Lietuvos maisto pramonė“.

Pažintis su produktu prasideda nuo etiketės

Visą pagrindinę informaciją apie maisto produktą išduoda jo etiketė. Ir jai keliami griežti reikalavimai – sūrio gaminys negali vadintis sūriu, mineralinis – stalo vandeniu ar atvirkščiai. Etiketėje išdėstyta ir gaminio sudėtis, ir maistingumo informacija – atrodytų, skaityk ir rinkis labiausiai tinkantį produktą.

„Tačiau „Eurobarometro“ tyrimai rodo, kad kas trečias lietuvis neskaito etikečių. O jei ir skaito, tai dažniausiai vien tam, kad pasižiūrėtų jo galiojimo datą“, – komentavo tyrimų rezultatus Margarita Čėglienė, kompanijos „Danone“ viešųjų ryšių ir reglamentavimo vadovė Baltijos šalims, pasakodama apie tai, kokią informaciją galima rasti produkto etiketėje.

Kitos, 2018 m. atliktos „Nielsen Global Omnibus Study“ duomenimis, tik 37 proc. lietuvių visada skaito informaciją ant pakuotės apie maistingąsias  medžiagas, 59 proc. tai daro kartais. Tačiau kiek iš to naudos? 10 proc. respondentų teigė, kad supranta visą perskaitytą informaciją, 28 proc. – nesupranta nieko.

Nors iš vienos pusės atrodo, kad susidomėjimas maistu auga geometrine progresija, tačiau iš kitos pusės – kai kalbama apie sveikatą, mityba nustumiama į šoną.

Renkantis produktus svarbiausia – skonis ir kaina

„Suaugusių Lietuvos gyventojų maisto pasirinkimo kriterijai: skonis  – 39,7 proc., kaina – 31,9 proc. ir tik 13,4 proc. – sveikatos gerinimo tikslas“, – pateikė atlikto tyrimo rezultatus Roma Bartkevičiūtė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja.

Daugiau tyrimo rezultatų, atspindinčių mūsų tautiečių mitybos įpročius: kasdien šviežias daržoves vartoja tik trečdalis, iš kurių tik 3 proc. – kelis kartus per dieną; daržovių ir vaisių – 260 g per dieną. Tik 41,5 proc. nesūdo jau pagamintų patiekalų;  per dieną vidutiniškai gaunama tik apie 16 g skaidulinių medžiagų (rekomenduojama paros norma – 25-35 g).

Rezultatas: daugėja sergančiųjų lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, cukriniu diabetu. Mitybos įpročiai perduodami iš tėvų atžaloms – daugėja nutukusių vaikų.

Beje, žmonės ir patys pripažįsta, kad jų žinios apie mitybą nėra gilios. Tai liudija  R. Bartkevičiūtės pristatyti LR Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu 2017 12 mėn. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo rezultatai. Tik 11 proc. respondentų teisingai atsakė, kad penkis kartus per dieną reikia valgyti daržovių ir vaisių, net 36 proc. nežinojo, kokių riebalų reiktų vengti mityboje ir pan..

Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje ir Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programoje (koordinuoja SAM) numatyta formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą, skatinti sveikos mitybos įpročius ir gerinti visoms gyventojų grupėms galimybes pasirinkti sveikatai palankų maistą.

Kaip pranešime minėjo R. Bartkevičiūtė, siekiant šių tikslų Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras, savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (SVB) sistemingai teikia gyventojams mokslu pagrįstą informaciją, organizuoja įvairių gyventojų grupių sveikos mitybos mokymus, rengia  teorinius bei praktinius užsiėmimus, tęstinius sveikos mitybos mokymus, seminarus ir pan., skelbia informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose; viešose vietose, transporte. Savivaldybių VSB 2019 m. prioritetai –  surengti tikslinių gyventojų grupių: pedagogų, vaikų tėvų, ugdymo įstaigų virėjų – sveikos mitybos ir sveikatai palankaus maisto gaminimo principų mokymus, kad jų dalyviai toliau perteiktų sveikos mitybos žinias vaikams bei kitiems bendruomenės nariams, kad gerėtų gyventojų mityba ir sveikata.

Svarbu nepasitikėti netikrais pranašais

Informacijos apie mitybą tikrai netrūksta. Internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose  galima rasti įvairiausių patarimų, rekomendacijų, kvietimų užsiregistruoti į kursus ir pan. Tačiau kaip atsirinkti – kuriais jų galima pasitikėti? Prieš tai pranešime minėtą informaciją neretai užgožia kita.

„Su tokiomis problemomis susiduria ne tik Lietuvos gyventojai. Jungtinėje Karalystėje buvo nuspręsta patikrinti interneto svetaines, skelbiančias informaciją apie sveiką mitybą: paaiškėjo, kad patikima, mokslu grįsta informacija pateikiama tik vienoje iš devynių“, – pristatydama pranešimą „Kaip nepasiklysti informacijos apie maistą gausoje – ar gydytojai dietologai yra vartotojų vedliai?“  kalbėjo gydytoja dietologė Ieva Laukytė-Gaulė.

Pasak pranešėjos, apie maitinimąsi konsultuoja gydytojai dietologai, dietistai, visuomenės sveikatos specialistai, mitybos konsultantai, sporto treneriai. Vieni specialistai yra profesionalūs, turintys atitinkamą išsilavinimą, universitete ar kolegijoje įgavę įvairiapusių žinių, kiti – paskaitę kelias knygas, išklausę neapibrėžtos trukmės kursus arba tiesiog parduodantys „savo sėkmės istoriją“. Kuo jie skiriasi ir kokios jų kiekvieno kompetencijos – tai perprasti eiliniam piliečiui tikrai nėra paprasta. O sukurti patikimo specialisto įvaizdį ne taip ir sudėtinga: nurodomos solidžios pareigos, apsivelkamas baltas chalatas, paminimos mokyklos, kuriose studijuota (o ar baigta, koks jų lygis?) ir pan.

Tad renkantis specialistą, kurio rekomendacijomis planuojama vadovautis, reiktų pasidomėti jo išsilavinimu, patirtimi. Jei jis vadinasi gydytoju dietologu – ar jo licenciją galima rasti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM interneto svetainėje. Jeigu ne – vadinasi, tas žmogus dietologu vadinasi nepelnytai. Skaitomus straipsnius taip pat derėtų vertinti kritiškai – kokiais tyrimais remiantis jie parengti, kokia tyrimo apimtis, ar jis tinkamai atliktas, be to svarbu atskirti pirminius (pats tyrimas) ir antrinius (pasakojimas apie atliktą tyrimą žiniasklaidoje) šaltinius. Ar tai yra paprasta? Žinoma, kad ne. Bet kai kalbama apie sveikatą ir gerą savijautą, visgi svarbu nepamiršti kritinio mąstymo ir aklai nepasitikėti pateikta ar internete rasta informacija.

 

 

Share Button


liepos 6, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga už nuopelnus […]

liepos 6, 2020

Pasibaigus dviejų savaičių humanitarinei misijai Armėnijoje, Lietuvos medikų ir ekspertų komanda šeštadienį grįžo namo. Lietuvos kolegų pateiktos rekomendacijos taps vertinga […]

liepos 6, 2020

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE: 1. LIETUVOS PENSININKŲ SUSIVIENIJIMAS (LPS) 2. ASMENINIAI SUSIRAŠINĖJIMAI 3. KREIPIMASIS LPS Į VISUS LIETUVOS ŽMONES II 4. […]

liepos 6, 2020

Mieli Lietuvos žmonės, sveikinu Jus su Valstybės diena! Liepos 6-oji mums leidžia mintimis grįžti į Lietuvos ištakas – lemtingą akimirką, […]

liepos 2, 2020

Antradienį Seimas nusprendė, kad nuo 2023-ųjų metų galėtų dirbti tik licencijas įgiję sveikatos priežiūros specialistai. Tai reiškia, kad visiems mūsų […]

birželio 30, 2020

Nuo birželio pabaigos jaunos šeimos paskatą pirmam būstui gali gauti įsigydamos jį daugiau Lietuvos teritorijų. Norintys gauti paskatą nuo šiol […]

birželio 30, 2020

„Eugenija Šimkūnaitė – Lietuvos legenda“ – taip pavadinta vakar viešai pristatyta knyga, skirta vienos garsiausių vaistinių augalų tyrėjos, sveikos gyvensenos […]

birželio 29, 2020

Baigėte pokalbį su savo draudimo bendrovės atstovais, kurie teiravosi jūsų automobilio VIN numerio, bet jūs nežinojote, ką jiems pasakyti? Tiesiog […]

birželio 29, 2020

Nors šalyje karantinas jau yra atšauktas, Lietuvos ir tarptautinės organizacijos ragina neprarasti budrumo. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentai kartu su […]

birželio 26, 2020

„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė „LG Keleiviams“ nuo birželio 26 d., penktadienio, atnaujina dar 15 vietinių traukinių reisų, 7-iuose keičiamas traukinių […]

birželio 26, 2020

„Dirbu geležinkelyje jau 25-erius metus, – pasakoja kaunietis Vaidas Gvalda. – Per tą laiką teko pamatyti visko – avarijų, katastrofų, […]

birželio 25, 2020

Šalyje įsivyravus karštiems orams, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai primena, kad aukšta aplinkos […]

birželio 25, 2020

Birželio 23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje profesorei Irenai Veisaitei įteiktas aukščiausias Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimas – ordino „Už […]

birželio 23, 2020

Viena svarbiausių pasaulio ekonominių organizacijų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – pirmą kartą istorijoje Lietuvos pensijų fondams skyrė […]

birželio 23, 2020

Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-4966(2) dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kreditų įstaigos kapitale. Nutarimo […]

birželio 22, 2020

Širvintose, Vilniaus rajone, Jonavoje, Vilniuje, Šalčininkuose, Radviliškyje ir Klaipėdos rajone sergamumas koronavirusine infekcija (COVID-19) yra didesnis nei likusiose šalies savivaldybėse, […]

birželio 22, 2020

Karantino metu itin suaktyvėjęs technologijų naudojimas daro įtaką psichinei sveikatai. COVID-19 Kinijos studija parodė, jog moteriška lytis, studento statusas, atitinkami […]

birželio 18, 2020

Lietuvoje atšaukus karantiną, dalis reikalavimų, iki šiol galiojusių tvarkant mirusiųjų palaikus ir organizuojant laidotuves, išlieka. Gydymo įstaigos, jei žmogus mirė […]

birželio 18, 2020

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija kiek vėliau nei įprastai priėmė sprendimą dėl žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos […]

birželio 18, 2020

„Aklumas man atėjo palaipsniui, – pasakoja vilnietis neregys Egidijus Nekrašinskas. – Viskas prasidėjo kai man buvo 12 metų, kai susirgau […]