Kalbos tarmių popietė Radviliškio miesto kultūros centre
Vasario 27 dieną Radviliškio miesto kultūros centro Mažojoje salėje surengta Kalbos tarmių popietė, skirta Etnografinių renginių metams paminėti. Tai – vienas iš Etnografinių regionų metams skirto projekto „Gyva gimtinė širdyje“ renginių. Projektu siekiama Radviliškio rajono visuomenę paskatinti neužmiršti, puoselėti savo gimtojo krašto tradicijas bei įprasminti Etnografinių regionų metus.
Popietę gimtąja žemaičių tarme pradėjo Radviliškio miesto kultūros centro režisierius-vyriausiasis meno vadovas Edmundas Leonavičius, padėkojęs išsaugojusiems savo tarmes etninės kultūros puoselėtojams, pasidžiaugė renginyje dalyvavusiais jaunais žmonėmis. Dainą dzūkų tarme susirinkusiesiems padovanojo Radviliškio miesto kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Radvija“ vadovė Jūratė Stakvilevičienė, suvalkiečių dainą atliko Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos renginių organizatorė, etnomuzikologė Vilma Merkytė. Ilgametė Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblio „Aidija“ vadovė Angelė Virgailienė pristatė aukštaitišką iš savo senelių išgirstą dainą, o Baisogalos gimnazijos mokytoja Roma Vasiliauskytė sudainavo žemaitiškai.
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė, projekto „Gyva gimtinė širdyje“ iniciatorė Kristina Kacevičienė pristatė prieš dvejus metus įgyvendinto projekto „Tarmių atstovai! Vienykimės Šeduvoj!“, skirto Tarmių metams paminėti, veiklas ir rezultatus bei aptarė šiais metais įgyvendinamo projekto „Gyva gimtinė širdyje“ renginius.
Apie būtinybę išlaikyti ir puoselėti gimtąsias tarmes, jose išlaikytus archajiškumus kalbėjo Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentas, daktaras, „Žemaičių šlovės žvaigždės“ laureatas, kalbininkas Juozas Pabrėža. „Prigimtinė tarmė yra ir gimtoji kalba, o gimtoji kalba yra kiekvienos tautos pamatas, arba žemaitiškai „kertinis kūlis“,– teigė doc. dr. J. Pabrėža. Kalbininkas smagiais pavyzdžiais iliustravo tarmėse išlaikytus savitumus, skirtingą tarmių leksiką, sintaksę, fonetiką ir morfologiją, dalijosi ekspedicijose surinktais įdomiausiais sakiniais, atspindinčiais konkrečias tarmes ir palinkėjo renginio dalyviams neužmiršti gimtosios tarmės, perduoti jaunimui, artimiesiems ir pasauliui savo tautos savitumą ir skirtingumą.
Tarmių popietė baigėsi Lietuvos regionų dainomis (Roma Vasiliauskytė ir Arvydas Kavaliauskas atliko žemaitišką, Angelė Virgailienė – aukštaitišką, Vilma Merkytė – suvalkiečių dainas, o Jūratė ir Donatas Stakvilevičiai ne tik padovanojo dzūkišką dainą, bet ir papasakojo anekdotą apie skirtingus tarmių atstovų charakterio bruožus). Renginio kulminacija tapo visų renginio dalyvių, skirtingų tarmių atstovų bendra lietuvių liaudies daina „Ant kalno klevelis“.
