Lietuvoje Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – jau paženklinti 254 išskirtiniai objektai

2024 metais Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – Lietuvoje buvo paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai: 129 statiniai, 48 vietovių objektai ir 77 pastatai ir patalpos, skirtos saugoti kilnojamąsias kultūros vertybes.

Po Antrojo pasaulinio karo, pripažinus, kad vykusių ginkluotų konfliktų metu kultūros vertybėms padaroma didelė žala,1954 m. gegužės 14 d. Hagoje buvo priimta UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu Konvencija. Lietuvoje Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija įsigaliojo 1992 m., o 1998 m. LR Seimas Konvenciją ir Pirmąjį jos protokolą ratifikavo, 2001 m. ratifikavo 1999 m. priimtą Antrąjį Hagos konvencijos protokolą, kurio vienas svarbiausių principų – šalių įsipareigojimas taikos metu pasirengti, kad būtų užtikrinta kultūros vertybių apsauga nuo galimų ginkluoto konflikto padarinių.

Konvencijos skiriamasis simbolis yra smaigaliu žemyn nukreipto baltai mėlyno skydo formos (skydas yra sudarytas iš ryškiai mėlynos spalvos kvadrato, kurio vienas kampas yra skydo smaigalys, ant kurio yra ryškiai mėlynos spalvos trikampis, o abiejose mėlynų figūrų pusėse esančius plotus užpildo baltos spalvos trikampiai). Šio „Mėlynojo skydo“ ženklo tikslas – padaryti vertybes labiau matomas, atpažįstamas.

Įgyvendinant Konvencijos įsipareigojimus, LR Vyriausybė 2007 m. patvirtino ženklinamų objektų sąrašus:

• Išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – kultūros paveldo statinių, ženklinamų UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamuoju simboliu, – sąrašą.
• Išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – kultūros paveldo vietovių, ženklinamų UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamuoju simboliu, – sąrašą.
• Pastatų ir patalpų, skirtų saugoti ir eksponuoti kilnojamąsias kultūros vertybes, ženklinamų UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamuoju simboliu, sąrašą.

Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2024 m. gegužės 8 d. įsakymu ,,Dėl nurodytų objektų ženklinimo UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamuoju simboliu“ Kultūros paveldo departamentui (KPD) pavedė įgyvendinti Vyriausybės nutarime nurodytų objektų ženklinimą UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamuoju simboliu ,,Mėlynasis skydas“ (Blue Shield). 

KPD organizavo ženklinimo darbus ir 2024 metais paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai – 129 statiniai, 48 vietovių objektai ir 77 pastatai ir patalpos, skirtos saugoti kilnojamąsias kultūros vertybes. Informacija apie paženklintus kultūros paveldo objektus ir jų fotofiksacija yra viešai skelbiama KPD interneto svetainės Atvirų duomenų portale.

2025 metais bus pratęstos diskusijos dėl trijų Pasaulio paveldo objektų – Vilniaus istorinio centro (Vilniaus senamiesčio), Kuršių nerijos (Kuršių nerijos nacionalinio parko) ir Modernistinio Kauno: Optimizmo architektūra, 1919–1939, ženklinimo. Kartu su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu, Kultūros ministerija, Aplinkos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, atitinkamų savivaldybių administracijomis, už paveldo vertybių valdymą šių vertybių teritorijoje atsakingais vietų valdytojais (Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija,  Kauno m. savivaldybe), atsižvelgus į organizacijos „The Blue Shield“ vadovų ir specialistų rekomendacijas, bus priimtas galutinis sprendimas dėl ženklų ir informacijos pateikimo techninio projekto, ženklų įrengimo vietų ir jų kiekio.  Pagal patvirtintus techninius projektus KPD organizuos šių trijų Pasaulio paveldo objektų-vietovių teritorijų ženklinimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad visi atskiri objektai, esantys šiuose Pasaulio paveldo objektuose-vietovėse, yra paženklinti: Vilniaus istorinio centro (Vilniaus senamiesčio) – 38 objektai; Modernistinio Kauno: Optimizmo architektūra, 1919–1939 – 18 objektų ir Kuršių nerijos (Kuršių nerijos nacionalinio parko) – 3 objektai.

Konvencijoje nustatyta, kad kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės (architektūros, dailės, istorijos paminklai, archeologinės vietovės, istorinės ar meninės vertės pastatai ir jų ansambliai, meno kūriniai, meninės, istorinės ar archeologinės reikšmės rankraščiai, mokslinės ar kitokios reikšmingos knygos, archyviniai dokumentai, muziejai, didelės bibliotekos, archyvų saugyklos ir slėptuvės, skirtos kultūros vertybėms saugoti ginkluoto konflikto metu), ypač svarbios tautos kultūros paveldui, yra saugomos ir gerbiamos, neatsižvelgiant į jų kilmę ir nuosavybę. Hagos konvencijos įpareigojimai garantuoti vertybių apsaugą ir jas gerbti taikomi šalims, kurių teritorijoje jos yra, taip pat okupuojančioms bei kitoms ginkluotame konflikte dalyvaujančioms šalims.

Dauguma konvencijos nuostatų taikoma paskelbus karą ar kitokio ginkluoto konflikto atveju (net jei viena ar daugiau šalių karo padėties nepripažįsta), o tam tikros nuostatos, pvz., įsipareigojimas į karinius nuostatus ar instrukcijas įtraukti teisės normas, kurios užtikrintų Hagos konvencijos laikymąsi, – ir taikos metu.

Hagos konvencijos šalys įsipareigoja garantuoti kultūros vertybių apsaugą nuo galimų ginkluoto konflikto padarinių, tai yra nenaudoti vertybių, jų aplinkos kitiems tikslams, jeigu ginkluoto konflikto atveju jos galėtų būti sunaikintos ar apgadintos, nesiimti jokių piktavališkų veiksmų, uždrausti, užkirsti kelią arba nutraukti tokių vertybių vagystes, grobstymus, pasisavinimą arba vandalizmo aktus prieš jas, nerekvizuoti kitos šalies teritorijoje esančių kilnojamųjų kultūros vertybių, susilaikyti nuo bet kokių atsakomųjų baudžiamųjų veiksmų, jeigu dėl jų nukentėtų kultūros vertybės.

Konvencijoje numatyta ir speciali kultūros vertybių apsauga, garantuojanti jų neliečiamumą. Ji gali būti paskirta tam tikriems objektams, pvz., slėptuvėms, kuriose ginkluoto konflikto atveju saugomos kilnojamosios kultūros vertybės, paminklų sankaupų centrams ir kitiems, jeigu jie yra pakankamai toli nuo didelių pramoninių centrų arba svarbių karinių objektų, nėra naudojami karo tikslams ir gali atlaikyti bombardavimą. Saugomi objektai turi būti registruojami specialiame Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos registre.