Kandidatai į savivaldybių tarybas: amžius, tautybė, šeimyninė ir turtinė padėtis, išsilavinimas

Pasiskirstymas pagal lytį

Dalyvauti 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose užregistruoti 15 149 kandidatai, iš kurių vyrų yra vos 7 proc. daugiau nei moterų. Tačiau visai kitaip atrodo besivaržančių dėl mero posto statistika: iš 434 kandidatų daugiau kaip trys ketvirčiai (78,80 proc.) – vyrai.

Rinkimuose dalyvaujančios 21 partijos pateiktuose 415 sąrašų yra 13 347 kandidatai, visuomeniniai rinkimų komitetai į savo 54 sąrašus įrašė 1 329 kandidatus, o partijų koalicijos – 451 kandidatą (devyni sąrašai).

Šiuose rinkimuose gausiausiai bus atstovaujama Socialdemokratų partija (LSDP), iškėlusi 2 474 kandidatus. Nuo jos nedaug atsilieka Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kurių 2 043 kandidatai varžysis dėl mandatų savivaldybių tarybose. Liberalų sąjūdžio (LLS) sąrašuose – 1 928 kandidatai, Darbo partijos – 1 707, partijos „Tvarka ir teisingumas” – 1 691, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (VŽS) – 1 487.

Analizuojant, kaip kandidatai pasiskirsto pagal lytis, išryškėja įdomi tendencija. Didžiausioms partijoms atstovaujančių kandidatų sąrašuose dominuoja vyrai – nuo 51 iki 63 proc. Tuo tarpu nedidelės, vos keliose savivaldybėse negausius kandidatų sąrašus iškėlusios partijos pirmenybę teikia moterims. Jos sudaro net 67 proc. Pensininkų partijos kandidatų sąrašo, 60 proc. partijos „Drąsos kelias”, 57 proc. partijos „Profesinių sąjungų centras”, 49 proc. partijos „Lietuvos sąrašas” kandidatų sąrašo. Yra ir reta išimtis: 59 proc. Lenkų rinkimų akcijos kandidatų į savivaldybių tarybas– moterys.

Amžiaus vidurkis

Daugiau kaip ketvirtadalio (27,25 proc.) kandidatų amžius – nuo 45 iki 55 metų. Jaunesnių (21–35 ir 35–45 metų) bei vyresnių (55–65 metų) amžiaus kategorijų kandidatų yra daugmaž po lygiai (atitinkamai 23,41 proc., 20,09 proc. ir 21,42 proc.). Pačioje negausiausioje (7,82 proc.) amžiaus grupėje – 65 metų ir vyresni kandidatai.

Kandidatų į savivaldybių tarybas amžiaus vidurkis – 46,6 metų. Priešinguose amžiaus grupių poliuose, tarsi iliustruodami savo pavadinimus, – Pensininkų partijos (66,2 m.) ir partijos „Jaunoji Lietuva” (38,8 m.) kandidatai. Solidžiausio amžiaus kandidatus į savo sąrašus įtraukė Kovotojų už Lietuvą sąjunga (vidurkis 56,4 m.), Rusų sąjunga (53,5 m.), „Lietuvos sąrašas” (49,1 m.), TS-LKD (49 m.). Mažiausias amžiaus vidurkis – Liaudies partijos (41,3 m.), Žaliųjų partijos (43,5 m.), Žemaičių partijos (43,7 m.), Lietuvos laisvės sąjungos (44 m.) kandidatų.

Tarp rinkimų komitetų vyriausi yra visuomeninio rinkimų komiteto (VsRK) „Z. Grikšelio komanda, remiama N. Puteikio” (55,2 m.), VsRK „I. Sedleckaitės pilietinis sąrašas korupcija ne” (55,1 m.), Algirdo Mačiulaičio VsRK (54,8 m.), VsRK „Mažeikių kraštas” (53,4), VsRK „Mūsų kraštas” (53,2 m.) kandidatai.

Mažiausias kandidatų amžiaus vidurkis – VsRK „Visaginas – tai mes” (32,2 m.), VsRK „Jaunoji karta” (34,6 m.), VsRK „Alytaus piliečiai” (38,2 m.), VsRK „Už ateitį ir teisingumą, remiami Puteikio” ir VsRK „Vieningas Kaunas” (po 40,2 m.), „Šilališkių” VsRK (40,7 m.) sąrašuose.

Anksčiau teisti

Pildydami anketas, būsimieji kandidatai privalėjo nurodyti savo teistumą (jį nuslėpę buvo pašalinti iš kandidatų sąrašų). VRK duomenimis, savivaldos rinkimams užregistruoti 263 teisti kandidatai (1,7 proc.). Tarp kandidatų į merus šis lygmuo – triskart didesnis (5,3 proc. – 23 iš 434). Iš partijų ir jų koalicijų kandidatų į klausimą dėl teistumo teigiamai atsakė 234 (1,7 proc.), iš rinkimų komitetų – 29 kandidatai (2,2 proc.).

Daugiausia teistų kandidatų iškėlė Darbo partija (50), partija „Tvarka ir teisingumas” (40), Socialdemokratų partija (27), TS-LKD (22), LVŽS (19), Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Liberalų sąjūdis (po 18). Nė vieno tokio kandidato savo sąrašuose neturi penkios partijos: „Jaunoji Lietuva”, Centro, Pensininkų, Lenkų rinkimų akcija, „Profesinių sąjungų centras”.

Tačiau pagal teistų kandidatų lygmenį (t. y. santykį tarp visų iškeltų ir teistų kandidatų) susidaro visai kitas vaizdas. Daugiausia jų kandidatų sąrašuose, kuriuos iškėlė Respublikonų ir Liaudies partijos (po 6,8 proc. teistų), partija „Drąsos kelias” (5 proc.), Kovotojų už Lietuvą sąjunga (4,2 proc.), Tautininkų sąjunga (3 proc.).

Daugiausia teistų kandidatų dėl tarybos nario mandato varžysis Panevėžio ir Alytaus miestų bei Šilalės rajono (po 12), Šiaulių miesto (11), Kupiškio rajono, Kalvarijos bei Kauno miesto (po 9), Klaipėdos miesto (8) savivaldybėse. Nė vienas toks kandidatas rinkimams neregistruotas Ignalinos, Pasvalio bei Vilniaus rajonų savivaldybėse.

Pagal teistų kandidatų lygmenį savivaldybės rikiuojasi kitaip: Kazlų Rūdos (4,8 proc.), Pagėgių bei Skuodo rajono (po 4,6 proc.), Kupiškio rajono (4,5 proc.), Kalvarijos (4,1 proc.).

Išsilavinimas

Daugiau kaip pusė (58 proc.) kandidatų savo anketose nurodė turį aukštąjį išsilavinimą, 3 proc. – aukštąjį neuniversitetinį, 12 proc. – aukštesnįjį, 4 proc. – vidurinį su profesine kvalifikacija, 7 proc. – vidurinį. Net 15 proc. kandidatų savo išsilavinimo apskritai nenurodė.

Pastarieji duomenys rodo, kad skirtingų kartų kandidatai pildydami anketas grafoje „Išsilavinimas” įrašė tokį, kaip atitinkamu laikotarpiu jis buvo vadinamas arba kaip dabar jį pats suvokia. (Vieninteliai duomenys, kuriuos VRK tikrina, – tai kandidato teistumas; anketoje jį nuslėpę braukiami iš sąrašų.)

Atmetus šiuos niuansus, pagal anketoje pateiktus duomenis, daugiausia kandidatų su aukštuoju išsilavinimu į savo sąrašus įrašė TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio koalicija „Kartu – už pažangą Vilniaus rajone!” (80,6 proc.), Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas” (68,9 proc.), Socialdemokratų partija (68,3 proc.), TS-LKD (66,8 proc.), Liberalų sąjūdis (65,7 proc.), Rusų sąjunga (65,5 proc.). Šį mokslo cenzą turinčių mažiausiai tarp partijos „Jaunoji Lietuva” (14,6 proc.), Lenkų rinkimų akcijos (24,5 proc.), partijos „Drąsos kelias” (27,5 proc.), Respublikonų partijos kandidatų.

Turtinė padėtis

Kandidatai į savivaldybių tarybas privalėjo pateikti savo turto ir pajamų deklaracijų išrašus. Turtingiausi kandidatai dėl mandatų varžysis Palangoje (vidurkis – beveik 140 tūkst. eurų), Vilniaus mieste (apie 125 tūkst. eurų), Šiaulių rajone (apie 104 tūkst. eurų), Druskininkuose ir Neringoje (atitinkamai apie 100 tūkst. ir 98 tūkst. eurų), Biržų rajone (apie 95 tūkst. eurų).

Mažiausiai deklaruojamo turto turintys nurodė kandidatai į Visagino (apie 28 tūkst. eurų), Lazdijų rajono (per 36 tūkst. eurų), Rietavo, Zarasų rajono ir Kalvarijos (maždaug po 38 tūkst. eurų), Pagėgių (apie 39 tūkst. eurų) savivaldybių tarybas.

Šioje kategorijoje tarp partijų kandidatų sąrašų pirmauja LSDP, kurios visų iškeltų kandidatų deklaruoto turto bendra vertė – daugiau kaip 150 mln. eurų. LRLS kandidatų turto bendra vertė – beveik 140 mln. eurų, LVŽS – apie 135 mln. eurų, TS-LKD – apie 130 mln. eurų.

Tačiau nereikėtų pamiršti, kad minėtų partijų kandidatų sąrašuose jų įrašyta daugiausia. Užtat pagal vieno kandidato deklaruoto turto vertės vidurkį partijų rikiuotė kinta. Sąrašą pradeda Respublikonų partija su apytikriai 176 tūkst. eurų, TS-LKD ir LRLS koalicija Vilniaus rajone (beveik 160 tūkst. eurų), Rokiškio krašto koalicija „Už laisvę augti” (apie 121 tūkst. eurų).

Turtingiausių kandidatų dešimtuke – trys milijonieriai, kovosiantys dėl mandatų sostinės taryboje, du – Kauno miesto, Šiaulių, Biržų ir Radviliškio rajonuose, Palangos ir Druskininkų. V. Martinkonį (per 16 mln. eurų) ir V. Trinkūną (beveik 4 mln. eurų) iškėlė LRLS, R. Karbauskį (apie 12 mln. eurų) – LVŽS, V. Valkiūną (kone 10 mln. eurų) – Respublikonų partija, V. Šimaitį (apie 9 mln. eurų) ir G. Žilėną (apie 5 mln. eurų) – TS-LKD, R. Lapinską (beveik 6 mln. eurų) – LŽS, T. Barštį (apie 4,5 mln. eurų) – Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), V. Matijošaitį (4 mln. eurų) – VsRK „Vieningas Kaunas”, V. Stankevič (apie 3,3 mln. eurų) – partija „Tvarka ir teisingumas”.

Šeiminė padėtis

Daugiau kaip pusė (beveik 57 proc.) visų kandidatų – susituokę, sudarę partnerystės sutartį arba gyvena kartu. Nevedusių (netekėjusių) yra apie 12 proc., našlių – per 3 proc. Apie 9 proc. kandidatų nurodė, jog yra išsiskyrę, o apie penktadalis (19 proc.) duomenų apie savo šeimyninę padėtį nepateikė.

Tautybės

Didžioji dauguma (81,22 proc.) kandidatų – lietuviai. Lenkai sudaro 3,04 proc., rusai – 2,10 proc., baltarusiai ir ukrainiečiai – kiek daugiau kaip 0,3 proc. visų savivaldos rinkimams registruotų kandidatų. Kitokių 16-os tautybių atstovų sąrašuose yra apie 40, tarp jų – po keletą vokiečių, totorių, žydų, armėnų, latvių, po vieną graiką, italą, prancūzą, gruziną, uzbeką, vengrą, ingušą, lezginą. Ir netgi keturi… žemaičiai. Tačiau daugiau kaip 1,9 tūkst. kandidatų (12,75 proc.) anketose savo tautybės nenurodė.

Populiariausi vardai ir pavardės

Kazlauskas, Jankauskas, Petrauskas, Stankevičius, Vasiliauskas – pačios populiariausios pavardės Lietuvoje. Savivaldos rinkimuose kandidatų tokia pavarde daug, tačiau pagal skaičių jų rikiuotė – kiek kitokia. Kandidatų sąrašuose yra po 25 Vasiliauskus ir Žukauskus, 24 Paulauskai, po 21 Jankauską, Kazlauską ir Stankevičių, 20 Šimkų, po 19 Mockų, Navickų ir Petrauskų, 18 Pocių.

Tarp kandidačių moterų daugiausia Jankauskienių (22), Petrauskienių (20), Kazlauskienių (18), Balčiūnienių (14), Urbonienių, Žukauskienių, Ramanauskienių, Paulauskienių ir Juškienių (po 13), Sakalauskienių ir Navickienių (po 12).

Kokių bendravardžių kandidatų šiuose savivaldos rinkimuose daugiausia? Rinkimams registruoti 308 kandidatai, vardu Vytautas, 241 Jonas, 221 Kęstutis. Daug yra taip pat Antanų (169), Saulių ir Juozų (po 167), Darių (149), Tomų (146), Mindaugų (143) ir Arūnų (137).

Savivaldybių tarybų nario mandato sieks 165 Daivos, 159 Linos, 132 Irenos, 119 Nijolių, 116 Kristinų, 113 Jolantų, 112 Rasų, 109 Ritos, 105 Jurgitos ir 104 Dalios.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovo 1 d. 60-tyje savivaldybių bus išrinkti 1 524 tarybos nariai, įskaitant 60 merų. Pirmąkart Lietuvos istorijoje merai bus renkami tiesiogiai. Kai kuriose savivaldybėse renkant merus neabejotinai prireiks papildomo balsavimo, kuris numatytas kovo 15 d.