Kėdainiuose įvyko pirmoji „Vienybėje – stiprybė: mes ir klausos negalią turintis žmogus“ konferencija

Kėdainių rajono savivaldybė tapo pirmąją bendro Lietuvos kurčiųjų draugijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos ir Seimo projekto stotele. Rajono savivaldybėje surengta pirmoji šio projekto konferencija „Vienybėje – stiprybė: mes ir klausos negalią turintis žmogus“.

Konferencijos tikslas – atkreipti dėmesį į dažnai nepastebimą negalią – klausos sutrikimus – atskleisti būdus, kaip padėti kurtiems ir neprigirdintiems tapti lygiaverčiais visuomenės nariais.

Prisideda prie integracijos

Renginio dalyvius pasveikino Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius, mero pavaduotoja Olga Urbonienė, Seimo narė, projekto globėja ir konferencijos moderatorė Raminta Popovienė. Konferencijoje taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis, Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė, vyr. specialistai.

Rajono vadovas S. Grinkevičius pasidžiaugė, kad Kėdainių kurčiųjų organizacijos nariai yra aktyvūs, dalyvauja įvairiuose renginiuose, taip pat deda dideles pastangas bandant įdarbinti klausos negalią turinčius jaunus žmones.

„Šiemet mes, savivaldybės administracija, svarstėme, kokiais konkrečiais darbais galėtume prisidėti prie kurčiųjų integracijos. Galiu tik pasidžiaugti, jog nuo kitos savaitės sekmadieniais televizijos „Balticum“ Kėdainių regioninio skyriaus darbuotojai parengs savaitės krašto įvykių apžvalgą su vertimu į gestų kalbą. Tad daugiau kaip pusantro šimto klausos negalią turinčių kėdainiečių galės sužinoti ir suprasti, kas vyksta Kėdainiuose. Tai – tik pirmieji žingsniai padedant neprigirdintiesiems integruotis į visavertį gyvenimą“, – sakė S. Grinkevičius.

Kėdainių rajono savivaldybė taip pat yra numačiusi skirti septynis tūkstančius eurų įvairioms integracijų programoms.

Stiprina tarpinstitucinį bendradarbiavimą

Keletą mėnesių vyksiančio projekto „Vienybėje – stiprybė: mes ir klausos negalią turintis žmogus“ metu partneriai siekia atkreipti visuomenės ir atsakingų institucijų dėmesį į dažnai nepastebimą negalią – klausos sutrikimus. Stiprindami tarpinstitucinį bendradarbiavimą stengiasi atskleisti būdus, kaip padėti kurtiesiems ir neprigirdintiesiems tapti lygiaverčiais visuomenės nariais, kaip panaudoti bendram labui stipriąsias kurčiųjų savybes.

Konferencijos, skirtos organizacijoms ir įstaigoms, į kurias kreipiasi kurtumo negalią turintys žmonės, metu kalbėta apie kurtumo negalią ir dėl jos kylančius iššūkius, atskleisti būdai, kaip padėti kurtiems ir neprigirdintiems žmonėms tapti lygiaverčiais visuomenės nariais.

Lektoriai skaitė pranešimus

Kėdainiuose pranešimus skaitė Lietuvos kurčiųjų draugijos valdybos narys, Kauno apskrities lietuvių gestų kalbos vertėjų centro direktoriaus pavaduotojas, Vytauto Didžiojo Universiteto lietuvių gestų kalbos lektorius Arūnas Bražinskas, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė, Kauno apskrities lietuvių gestų kalbos vertėjų centro direktorė Ramunė Leonavičienė, Lietuvos kurčiųjų draugijos valdybos narys Vytautas Valiauga, Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas Kęstutis Vaišnora.

Susitikime dalyvavo ir pranešimų klausėsi savivaldybės įstaigų vadovai, kultūros centrų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, seniūnai, socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai, bendruomenių centrų pirmininkai, kurčiųjų bendruomenės nariai.

Jaunimas nesijaučia kitoks

Kėdainių rajone klausos negalią turi daugiau kaip pusantro šimto kraštiečių. Didesnė jų dalis priklauso Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Kėdainių kurčiųjų pirminei organizacijai. Pasak jos pirmininkės Veronikos Gilienės, šiuo metu barjero tarp sveikųjų ir neprigirdinčiųjų beveik neliko, tačiau sveiki žmonės vis dar nedrąsiai stebi bandančius kalbėti gestų kalba.

„Džiaugiuosi, kad mūsų jaunimas nesijaučia kitoks. Jis nori pažinti pasaulį, daug ko mokosi ir skinasi kelią į gyvenimą“, – kalbėjo V. Gilienė. – „Mūsų draugijos nariai į šventes ateina, kad pabūtų tarp žmonių, bet viso renginio vertinti negali, nes dažniausiai mato tik vaizdą, o garsas jiems lieka nepasiekiamas“.

Organizacijos pirmininkė dažnai vertėjauja neprigirdintiesiems, o dvi dienas gestų kalbos vertėja Kėdainiuose dirba Vijolė Tadaravičienė.

Konferencijos metu veikė Kėdainių rajono kurčiųjų bendruomenės dailiųjų amatų būrelio paroda.

Vyks septyniose savivaldybėse

Šio projekto renginiai vyks septyniose šalies savivaldybėse – Kėdainių, Utenos, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių). Jo rezultatams aptarti rugsėjo pabaigoje Seime numatytas baigiamasis renginys, vyksiantis Tarptautinę kurčiųjų dieną.

Konferenciją organizavo Kėdainių rajono savivaldybė, Lietuvos kurčiųjų draugija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija, Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Kėdainių kurčiųjų pirminė organizacija.