balandžio 18, 2019
Adelė Daukantaitė
Keliuonė ė Vėlniu…

2019 metų balandžio 16 d. vykome į  Vilnių. Už šią kelionę esame dėkingi Plungės rajono savivaldybei.  Mus pakvietė Vilniaus žemaičių kultūros draugija  į vakarą „No Bėrotės kalna lėgė Vėlniaus“, kuris skirtas Žemaitijos metams paminėti.  Dėkojame gerb. VŽKD pirmininkui Alvydui Stričkai už galimybę pristatyti Plungės krašto kūrėjus, šviesuolius, knygnešius.  Šie metai mūsų rajone tikrai turtingi jubiliejais, bet visiems, kuriems knyga yra šviesos šaltinis, ypač svarbus knygnešio Juozo Grušio paminėjimas.  Balandžio 4 dieną  minėjome 160 –ąsias  knygnešio  Juozo Grušio gimimo metines ir tai pamiršti būtų didelė sarmata.  Šviesi Juozo ir Ievos Grušių šeima nemažai prisidėjo prie tautinio atgimimo, tad nusipelno deramos pagarbos. 

Jei manome, jog knygnešystės  gadynė baigėsi, labai klystame.  Mano pranešime didelis dėmesys buvo skirtas ir šiandieninei knygnešystei, kuri, šiandien gyva kaip niekad.   Kas yra Lietuva? Tai ne tik miškai, upės, ežerai, kalnai ir piliakalniai, visų pirma – tai žmonės, kurie ir rašo savo tautos istoriją kovų keliais, darbais, kūryba, mokslo darbais, menais, politiniais sprendimais…  Kalbėti apie valstybę, apie jos etniškumą, identitetą – vadinasi,  tai  kalbėti apie jos žmones. Tą ir padariau Vilniuje, pristatydama ir šiandienos Plungės krašto kūrėjus- šviesuolius,  savotiškuosius knygnešius link žmogaus,  į jo būtį, į jo savišvietos ir savikūros, kaip žmogaus  kelią.  Kalbėjau apie Plungės literatų klubo poetę-knygnešę Janiną Matevičienę, kuriai reiktų žemai nusilenkti už jos  knygnešystę, už mūsų kūrėjų žodžio sklaidą visoje Žemaitijoje.   Kalbėjau apie  mums visiems plungiškiams gerai žinomą lakonikų autorių, bibliofilą, S.Daukanto bibliofilų klubo įkūrėją ir vadovą, laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ redaktorių Gintautą Černeckį, apie  piligrimą ir knygų  mylėtoją Vygantą Pronckų , apie  žemaičių kalba knygos autorę Ireną Stražinskaitę-Glinksienę  bei  kitus   šviesuolius, kurie savo šviesiais darbais  nenuilstamai  darbuojasi  žmogaus   vydūniškosios  dvasios evoliucijos labui.

Demografinė urbanizacija  vyksta  sparčiais tempais ir periferijos kūrėjas lieka  keliuke, lyg už uždarų durų, ypač jei Vilnius ar Kaunas tolėliau. Kaip suprasti?  Labai paprastai – vertybine prasme, prisimenant Lietuvos šviesuolės vardą turinčios, Lietuvos rašytojų sąjungos narės, jau iškeliavusios amžinam  poilsiui Birutės Lengvenienės dvidešimties metų  kelią į pripažinimą  kaip kūrėjos.   Periferija tokia turtinga savita etnine raiška,  išlaikytu žodžio skambumu ir gražumu, kurį vis rečiau randame urbanizuotame mąstyme.  Nesuklysiu sakydama, jog poetės Janinos Matevičienės kūryba – tai klasika,  žodžių vingrumu ir skaidrumu gali lygiuotis šalia  didžiųjų mūsų  poetų.  Lakonikos?  Jos gimė Plungėje, jos Gintauto Černeckio knygose…  Tuo pačiu  pristačiau savo knygas: „Skambutis sielai“ ir „Prisijaukink prigimtį“.  Irena Stražinskaitė-Glinskienė pristatė žemaitiškai parašytą savo knygą „Žaltiūm žemė“ ir poezijos knygą „Dievo karvytė“.  

Vilniaus žemaičiai džiugiai sutiko Bukantės dvarelio Žemaitės memoralinio muziejaus prižiūrėtojos Laimutės Arlauskienės  žemaitiškąjį  kulinarinį  paveldą – kastinį, linų ir kanapių spirgynę su karštom bulvėm, atvežtom  iš pačios  Plungės… 

Kaip būtų puiku, jei savivaldybės  rastų lėšų didžiajai Vilniaus knygų mugei – ne tik autobusams, o vietai  išpirkti,  kur  rajonų, krašto poetai, rašytojai, literatai galėtų pristatyti ir savo kūrybos knygas.  Ypač tuo turėtų rūpintis politikai, regionų, rajonų  seimo nariai,  merai, kultūros tarybų atstovai, nes puikiai žinome, jog stipri kalba – stipri žmogaus  tautinė dvasia, o stipri dvasia gimdo stiprią tautą,  puoselėjančią savo  kalbinį, etninį identitetą.   Įsivaizduokit plakatą knygų mugėje: „PLUNGĖS KRAŠTO KŪRĖJAI“! Tai skamba  širdyse atgimimo varpais.  Atsakomybė už savo kraštą, valstybę – tai atsakomybė už jos žmones,  o svarbiausia – už  kalbą, tą  giją, kuri jungia žmogų į valstybę, kaip vienį, kuri  kuria valstybės sąmonę.  Negana, jog Lietuvos balso konkurse  beveik nebeskamba lietuviška daina,  globalizuojamės nuo kalbos link sąmonės…  O kam tai turi rūpėti?  Neparduokime už populizmą ir pinigus savo tautos identiteto, sąmonės, etniškumo ir KALBOS. 

Argi reikia laukti, jog mūsų proanūkiai tik muziejuose ar per integruotą lašą jūroje išgirstų apie  savo šaknų stiprybę.  Galite mane kritikuoti. Šiandien tiek daug filmų  patriotine tema, bet ŽODIS  – tai GYVYBĖ , tai tokia stipri dvasinė energija, kurios šiandienoje pasisgendama, nes kalba buitėja, vartotojiškėja…  Naujadarai, anglizmai  spėriai skinasi kelią lietuvių kalbą paversdami   podukra… 

Tokios mintys nugulė popieriaus lape po kelionės į Vilnių ir tai teesie  kitos KELIONĖS, mūsų krašto kūrėjų kelionės į Vilniaus knygų mugę pradžia, geranoriškai  tai inicijuojant politikams, seimo nariams, savivaldybėms …  Pagarba  bus jums už tokius didelius darbus, bet juos reikia pradėti…

 

Share Button

rugsėjo 19, 2019

Rugsėjo 18 d.  Plungės kultūros centras surengė praktinę kūrybinę saksofono muzikos laboratoriją. Laboratorijos užsiėmimus vedė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno […]

rugsėjo 9, 2019

Rugsėjo 9 d. Prezidentūroje į Kultūros forumą aptarti istorinės atminties klausimų rinkosi akademinė bendruomenė – nepriklausomi mokslininkai, ekspertai, analizavę Lietuvos ir […]

rugsėjo 6, 2019

17-oji Vaižganto premija skirta muziejininkui, poetui, Vaižganto gyvenimo ir kūrybos puoselėtojui, knygų ir straipsnių apie Vaižgantą autoriui Alfui Pakėnui, kurį […]

rugsėjo 3, 2019

Rugpjūčio 30 d. dviračių entuziastus Plungės atviras jaunimo centras pakvietė į žygį.   Žygyje dalyvavęs jaunimas susipažino su kultūros vertybėmis, […]

rugsėjo 3, 2019

Palydėjome Anapilin Alytaus rajono garbės pilietį, tapytoją, skulptorių, grafiką, profesorių, Lietuvos nacionalinės premijos laureatą Antaną Kmieliauską. Jis paliko mums meno […]

rugpjūčio 30, 2019

Kino, reklamos, televizijos ir kitų kūrybinių industrijų atstovus jungiantis Vilniaus kino klasteris rugpjūtį sulaukė svarbių permainų. Vieną iš jo įkūrėjų […]

rugpjūčio 28, 2019

Rugsėjo mėnesį, pradėdamas naują kūrybinį sezoną, Plungės kultūros centras kviečia į netradicinius, išskirtinius ir visiškai naujus kūrybiškumo vakarus „Kūrybiškumas laisvas, […]

rugpjūčio 26, 2019

Prieš 30 metų trijų Baltijos šalių gyventojai stojo į gyvą grandinę ir susikibo rankomis Baltijos kelyje. Sujungęs Vilnių, Rygą ir […]

rugpjūčio 13, 2019

Penktadienį, rugpjūčio 9 d., Chaimo Frenkelio vilos parke lūpinės armonikėlės virtuozas iš Italijos Gianluca Littera susirinkusius žiūrovus įtikino, kad lūpinė […]

rugpjūčio 12, 2019

Rugpjūčio 9 d. Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje prasidėjo  pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 145-ojo gimtadienio šventė. Šv. Mišias aukojo […]