18 balandžio, 2019
Adelė Daukantaitė

Keliuonė ė Vėlniu…

2019 metų balandžio 16 d. vykome į  Vilnių. Už šią kelionę esame dėkingi Plungės rajono savivaldybei.  Mus pakvietė Vilniaus žemaičių kultūros draugija  į vakarą „No Bėrotės kalna lėgė Vėlniaus“, kuris skirtas Žemaitijos metams paminėti.  Dėkojame gerb. VŽKD pirmininkui Alvydui Stričkai už galimybę pristatyti Plungės krašto kūrėjus, šviesuolius, knygnešius.  Šie metai mūsų rajone tikrai turtingi jubiliejais, bet visiems, kuriems knyga yra šviesos šaltinis, ypač svarbus knygnešio Juozo Grušio paminėjimas.  Balandžio 4 dieną  minėjome 160 –ąsias  knygnešio  Juozo Grušio gimimo metines ir tai pamiršti būtų didelė sarmata.  Šviesi Juozo ir Ievos Grušių šeima nemažai prisidėjo prie tautinio atgimimo, tad nusipelno deramos pagarbos. 

Jei manome, jog knygnešystės  gadynė baigėsi, labai klystame.  Mano pranešime didelis dėmesys buvo skirtas ir šiandieninei knygnešystei, kuri, šiandien gyva kaip niekad.   Kas yra Lietuva? Tai ne tik miškai, upės, ežerai, kalnai ir piliakalniai, visų pirma – tai žmonės, kurie ir rašo savo tautos istoriją kovų keliais, darbais, kūryba, mokslo darbais, menais, politiniais sprendimais…  Kalbėti apie valstybę, apie jos etniškumą, identitetą – vadinasi,  tai  kalbėti apie jos žmones. Tą ir padariau Vilniuje, pristatydama ir šiandienos Plungės krašto kūrėjus- šviesuolius,  savotiškuosius knygnešius link žmogaus,  į jo būtį, į jo savišvietos ir savikūros, kaip žmogaus  kelią.  Kalbėjau apie Plungės literatų klubo poetę-knygnešę Janiną Matevičienę, kuriai reiktų žemai nusilenkti už jos  knygnešystę, už mūsų kūrėjų žodžio sklaidą visoje Žemaitijoje.   Kalbėjau apie  mums visiems plungiškiams gerai žinomą lakonikų autorių, bibliofilą, S.Daukanto bibliofilų klubo įkūrėją ir vadovą, laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ redaktorių Gintautą Černeckį, apie  piligrimą ir knygų  mylėtoją Vygantą Pronckų , apie  žemaičių kalba knygos autorę Ireną Stražinskaitę-Glinksienę  bei  kitus   šviesuolius, kurie savo šviesiais darbais  nenuilstamai  darbuojasi  žmogaus   vydūniškosios  dvasios evoliucijos labui.

Demografinė urbanizacija  vyksta  sparčiais tempais ir periferijos kūrėjas lieka  keliuke, lyg už uždarų durų, ypač jei Vilnius ar Kaunas tolėliau. Kaip suprasti?  Labai paprastai – vertybine prasme, prisimenant Lietuvos šviesuolės vardą turinčios, Lietuvos rašytojų sąjungos narės, jau iškeliavusios amžinam  poilsiui Birutės Lengvenienės dvidešimties metų  kelią į pripažinimą  kaip kūrėjos.   Periferija tokia turtinga savita etnine raiška,  išlaikytu žodžio skambumu ir gražumu, kurį vis rečiau randame urbanizuotame mąstyme.  Nesuklysiu sakydama, jog poetės Janinos Matevičienės kūryba – tai klasika,  žodžių vingrumu ir skaidrumu gali lygiuotis šalia  didžiųjų mūsų  poetų.  Lakonikos?  Jos gimė Plungėje, jos Gintauto Černeckio knygose…  Tuo pačiu  pristačiau savo knygas: „Skambutis sielai“ ir „Prisijaukink prigimtį“.  Irena Stražinskaitė-Glinskienė pristatė žemaitiškai parašytą savo knygą „Žaltiūm žemė“ ir poezijos knygą „Dievo karvytė“.  

Vilniaus žemaičiai džiugiai sutiko Bukantės dvarelio Žemaitės memoralinio muziejaus prižiūrėtojos Laimutės Arlauskienės  žemaitiškąjį  kulinarinį  paveldą – kastinį, linų ir kanapių spirgynę su karštom bulvėm, atvežtom  iš pačios  Plungės… 

Kaip būtų puiku, jei savivaldybės  rastų lėšų didžiajai Vilniaus knygų mugei – ne tik autobusams, o vietai  išpirkti,  kur  rajonų, krašto poetai, rašytojai, literatai galėtų pristatyti ir savo kūrybos knygas.  Ypač tuo turėtų rūpintis politikai, regionų, rajonų  seimo nariai,  merai, kultūros tarybų atstovai, nes puikiai žinome, jog stipri kalba – stipri žmogaus  tautinė dvasia, o stipri dvasia gimdo stiprią tautą,  puoselėjančią savo  kalbinį, etninį identitetą.   Įsivaizduokit plakatą knygų mugėje: „PLUNGĖS KRAŠTO KŪRĖJAI“! Tai skamba  širdyse atgimimo varpais.  Atsakomybė už savo kraštą, valstybę – tai atsakomybė už jos žmones,  o svarbiausia – už  kalbą, tą  giją, kuri jungia žmogų į valstybę, kaip vienį, kuri  kuria valstybės sąmonę.  Negana, jog Lietuvos balso konkurse  beveik nebeskamba lietuviška daina,  globalizuojamės nuo kalbos link sąmonės…  O kam tai turi rūpėti?  Neparduokime už populizmą ir pinigus savo tautos identiteto, sąmonės, etniškumo ir KALBOS. 

Argi reikia laukti, jog mūsų proanūkiai tik muziejuose ar per integruotą lašą jūroje išgirstų apie  savo šaknų stiprybę.  Galite mane kritikuoti. Šiandien tiek daug filmų  patriotine tema, bet ŽODIS  – tai GYVYBĖ , tai tokia stipri dvasinė energija, kurios šiandienoje pasisgendama, nes kalba buitėja, vartotojiškėja…  Naujadarai, anglizmai  spėriai skinasi kelią lietuvių kalbą paversdami   podukra… 

Tokios mintys nugulė popieriaus lape po kelionės į Vilnių ir tai teesie  kitos KELIONĖS, mūsų krašto kūrėjų kelionės į Vilniaus knygų mugę pradžia, geranoriškai  tai inicijuojant politikams, seimo nariams, savivaldybėms …  Pagarba  bus jums už tokius didelius darbus, bet juos reikia pradėti…

 


12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Penktadienį Plungėje duris atvėrė spartesnei nuteistų asmenų integracijai į visuomenę skirti pusiaukelės namai. Juose jau spėjo apsigyventi 4 žmonės, pranešė […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]

3 gruodžio, 2024

Trumposios prozos skaitymų festivalis „Imbiero vakarai“, prasidėjęs prieš dvidešimt metų ir skirtas rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti, vėl nustebino žodžio meistryste […]

30 lapkričio, 2024

Plungėje jau antrąkart vyko Plungės rajono savivaldybės ir Lietuvos energetikos instituto organizuota diskusija, kurios tikslas – regiono savivaldybių, verslo ir […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Kultūros ministras Simonas Kairys Sapiegų rūmuose Vilniuje įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno […]

Linos Poškevičiūtės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Šakių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta Vilkaviškio rajone, Opšrūtuose, gyvenančios žurnalistės Birutės Nenėnienės žirgų fotografijų paroda.  Fotografijų autorę pristatęs jos […]

Audimas klasikinės tapiserijos technika Lietuvos nacionaliniame muziejuje / Silvestro Samsono nuotr.
28 lapkričio, 2024

Lietuvos nacionalinis muziejus ir šiais metais dalyvauja „Socialinio recepto“ iniciatyvoje. Projektu siekiama stiprinti vyresnio amžiaus žmonių psichologinę gerovę ir psichikos […]

22 lapkričio, 2024

Ketvirtadienį B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos skaitykloje vyko knygų mugė, subūrusi ne tik tauragiškius, bet ir mokyklų bendruomenes bei darželinukus, kurie […]

Vydas Kasperavičius su žmona Danute / Daivos Červokienės nuotr.
22 lapkričio, 2024

Ilgametis buvęs Onuškio pagrindinės mokyklos mokytojas Vydas Kasperavičius – gerai žinomas skulptorius ir tapytojas. Užsukusieji į Šv. apaštalų Pilypo ir […]

22 lapkričio, 2024

2024-ųjų Lietuvos kultūros sostine paskelbti Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, įsikūręs kone tarp Kauno ir Vilniaus. Apie Kaišiadoris šįkart pasakoja […]

22 lapkričio, 2024

Lapkričio 20 d. Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemėje esančiame Liuneburgo mieste įsikūrusiame Rytų Prūsijos valstybiniame muziejuje (Ostpreußisches Landesmuseum) pristatyta į vokiečių […]