18 balandžio, 2019
Adelė Daukantaitė

Keliuonė ė Vėlniu…

2019 metų balandžio 16 d. vykome į  Vilnių. Už šią kelionę esame dėkingi Plungės rajono savivaldybei.  Mus pakvietė Vilniaus žemaičių kultūros draugija  į vakarą „No Bėrotės kalna lėgė Vėlniaus“, kuris skirtas Žemaitijos metams paminėti.  Dėkojame gerb. VŽKD pirmininkui Alvydui Stričkai už galimybę pristatyti Plungės krašto kūrėjus, šviesuolius, knygnešius.  Šie metai mūsų rajone tikrai turtingi jubiliejais, bet visiems, kuriems knyga yra šviesos šaltinis, ypač svarbus knygnešio Juozo Grušio paminėjimas.  Balandžio 4 dieną  minėjome 160 –ąsias  knygnešio  Juozo Grušio gimimo metines ir tai pamiršti būtų didelė sarmata.  Šviesi Juozo ir Ievos Grušių šeima nemažai prisidėjo prie tautinio atgimimo, tad nusipelno deramos pagarbos. 

Jei manome, jog knygnešystės  gadynė baigėsi, labai klystame.  Mano pranešime didelis dėmesys buvo skirtas ir šiandieninei knygnešystei, kuri, šiandien gyva kaip niekad.   Kas yra Lietuva? Tai ne tik miškai, upės, ežerai, kalnai ir piliakalniai, visų pirma – tai žmonės, kurie ir rašo savo tautos istoriją kovų keliais, darbais, kūryba, mokslo darbais, menais, politiniais sprendimais…  Kalbėti apie valstybę, apie jos etniškumą, identitetą – vadinasi,  tai  kalbėti apie jos žmones. Tą ir padariau Vilniuje, pristatydama ir šiandienos Plungės krašto kūrėjus- šviesuolius,  savotiškuosius knygnešius link žmogaus,  į jo būtį, į jo savišvietos ir savikūros, kaip žmogaus  kelią.  Kalbėjau apie Plungės literatų klubo poetę-knygnešę Janiną Matevičienę, kuriai reiktų žemai nusilenkti už jos  knygnešystę, už mūsų kūrėjų žodžio sklaidą visoje Žemaitijoje.   Kalbėjau apie  mums visiems plungiškiams gerai žinomą lakonikų autorių, bibliofilą, S.Daukanto bibliofilų klubo įkūrėją ir vadovą, laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ redaktorių Gintautą Černeckį, apie  piligrimą ir knygų  mylėtoją Vygantą Pronckų , apie  žemaičių kalba knygos autorę Ireną Stražinskaitę-Glinksienę  bei  kitus   šviesuolius, kurie savo šviesiais darbais  nenuilstamai  darbuojasi  žmogaus   vydūniškosios  dvasios evoliucijos labui.

Demografinė urbanizacija  vyksta  sparčiais tempais ir periferijos kūrėjas lieka  keliuke, lyg už uždarų durų, ypač jei Vilnius ar Kaunas tolėliau. Kaip suprasti?  Labai paprastai – vertybine prasme, prisimenant Lietuvos šviesuolės vardą turinčios, Lietuvos rašytojų sąjungos narės, jau iškeliavusios amžinam  poilsiui Birutės Lengvenienės dvidešimties metų  kelią į pripažinimą  kaip kūrėjos.   Periferija tokia turtinga savita etnine raiška,  išlaikytu žodžio skambumu ir gražumu, kurį vis rečiau randame urbanizuotame mąstyme.  Nesuklysiu sakydama, jog poetės Janinos Matevičienės kūryba – tai klasika,  žodžių vingrumu ir skaidrumu gali lygiuotis šalia  didžiųjų mūsų  poetų.  Lakonikos?  Jos gimė Plungėje, jos Gintauto Černeckio knygose…  Tuo pačiu  pristačiau savo knygas: „Skambutis sielai“ ir „Prisijaukink prigimtį“.  Irena Stražinskaitė-Glinskienė pristatė žemaitiškai parašytą savo knygą „Žaltiūm žemė“ ir poezijos knygą „Dievo karvytė“.  

Vilniaus žemaičiai džiugiai sutiko Bukantės dvarelio Žemaitės memoralinio muziejaus prižiūrėtojos Laimutės Arlauskienės  žemaitiškąjį  kulinarinį  paveldą – kastinį, linų ir kanapių spirgynę su karštom bulvėm, atvežtom  iš pačios  Plungės… 

Kaip būtų puiku, jei savivaldybės  rastų lėšų didžiajai Vilniaus knygų mugei – ne tik autobusams, o vietai  išpirkti,  kur  rajonų, krašto poetai, rašytojai, literatai galėtų pristatyti ir savo kūrybos knygas.  Ypač tuo turėtų rūpintis politikai, regionų, rajonų  seimo nariai,  merai, kultūros tarybų atstovai, nes puikiai žinome, jog stipri kalba – stipri žmogaus  tautinė dvasia, o stipri dvasia gimdo stiprią tautą,  puoselėjančią savo  kalbinį, etninį identitetą.   Įsivaizduokit plakatą knygų mugėje: „PLUNGĖS KRAŠTO KŪRĖJAI“! Tai skamba  širdyse atgimimo varpais.  Atsakomybė už savo kraštą, valstybę – tai atsakomybė už jos žmones,  o svarbiausia – už  kalbą, tą  giją, kuri jungia žmogų į valstybę, kaip vienį, kuri  kuria valstybės sąmonę.  Negana, jog Lietuvos balso konkurse  beveik nebeskamba lietuviška daina,  globalizuojamės nuo kalbos link sąmonės…  O kam tai turi rūpėti?  Neparduokime už populizmą ir pinigus savo tautos identiteto, sąmonės, etniškumo ir KALBOS. 

Argi reikia laukti, jog mūsų proanūkiai tik muziejuose ar per integruotą lašą jūroje išgirstų apie  savo šaknų stiprybę.  Galite mane kritikuoti. Šiandien tiek daug filmų  patriotine tema, bet ŽODIS  – tai GYVYBĖ , tai tokia stipri dvasinė energija, kurios šiandienoje pasisgendama, nes kalba buitėja, vartotojiškėja…  Naujadarai, anglizmai  spėriai skinasi kelią lietuvių kalbą paversdami   podukra… 

Tokios mintys nugulė popieriaus lape po kelionės į Vilnių ir tai teesie  kitos KELIONĖS, mūsų krašto kūrėjų kelionės į Vilniaus knygų mugę pradžia, geranoriškai  tai inicijuojant politikams, seimo nariams, savivaldybėms …  Pagarba  bus jums už tokius didelius darbus, bet juos reikia pradėti…

 


23 vasario, 2024

Jau artimiausiu metu sostinėje pradės kursuoti netradicinis autobusas. Biblioteka „ant ratų“ toliau nuo viešosios bibliotekos padalinių įsikūrusiems vilniečiams siūlys ne […]

23 vasario, 2024

2023 – ieji Žemaitijos turizmo informacijos centrui buvo jubiliejiniai – dvidešimtieji, todėl norėtume jums pristatyti esminius Žemaitijos turizmo informacijos centro […]

Knygų mugėje – dėmesys Lietuvos regionams ir Dainų šventės šimtmečiui / organizatorių nuotr.
22 vasario, 2024

Ketvirtadienį Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėjo 24-oji knygų mugė. Kaip skelbia renginio organizatoriai, šiemet keturias dienas, nuo ketvirtadienio […]

Pikelių konferencijoje 2023 / Vacio Vaivados nuotr.
21 vasario, 2024

Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes […]

Panevėžio muzikinio teatro orkestro dirigentas Erki Pehk
21 vasario, 2024

Panevėžio muzikinis teatras drauge su Panevėžio miesto savivaldybe minėdami karo prieš brolišką Ukrainos tautą antrąsias metines kviečia panevėžiečius ir miesto […]

Lauros Laurusaitės nuotr.
21 vasario, 2024

Lietuvių PEN centras ir Kultūros ministerija skelbia, kad „Metų vertėjo krėslo“ premija už 2023 metais išleistą geriausią literatūros kūrinio vertimą […]

21 vasario, 2024

Utenos rajono Vaikutėnų miestelio laisvalaikio centre įkurtuvės, atidaryta Odetos galerija. Drąsi svajonė turėti vietą, kurioje jauku kurti, gera susitikti, tapo […]

21 vasario, 2024

„Kiekvienam asmeniui reikia pasiimti bent po 500 eurų grynųjų. Taip pat reiktų turėti kavos, cigarečių ir juvelyrinių dirbinių, kurie, kelionei […]

20 vasario, 2024

2024 m. Lietuvos valstybės atkūrimo diena Pagėgiuose pasitikta minint dar vieną svarbų įvykį – 2023 m. plačiai nuvilnijusias istorinio tautiškumo […]

20 vasario, 2024

„Laisvė yra šventė, laisvė yra skambios natos, laisvė yra spalvos, laisvė yra šypsenos ir žmonės!“ – su Vasario 16-ąja – […]

19 vasario, 2024

Vasario 16-ąją muziejininkei, fotografei, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos mokslinio ir dvasinio palikimo tyrinėtojai, Lietuvos pranciškonų pasauliečių ordino veiklų puoselėtojai, aktyviai visuomenininkei […]

18 vasario, 2024

Dar nespėjus ataušti praėjusio Dubingių vasaros festivalio „Pasveikinti karalienę Barborą“ sukeltoms emocijoms ir įspūdžiams, miestelio bendruomenė jau skelbia Dubingių – […]

18 vasario, 2024

Klaipėdos „Švyturio arenoje“ šeštadienio vakare vyko nacionalinės „Eurovizijos“ atrankų finalas, kuriame į muzikinę kovą stojo 10 dalyvių. Po kovos paaiškėjo, […]

17 vasario, 2024

Daugiau kaip 215 tūkst. eurų Kauno miestui atsiėjęs obeliskas „Angelams sargams“ po kelių metų gali būti nukeltas. Savivaldybės teigimu, leidimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
15 vasario, 2024

Kultūros ministerija skelbia kasmetinio Knygos meno konkurso laureatus – tradiciškai jie bus apdovanojami Vilniaus knygų mugėje, vasario 25 dieną. Konkurse varžėsi […]

15 vasario, 2024

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija  išrinko 2024 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatus. Tarp […]

15 vasario, 2024

Vasario 15 d. 16 val. iš Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centro išvežamos už akcijos „Ukrainos kultūra neturi kuo gintis“ metu […]

15 vasario, 2024

Vasario 14-ąją Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko Jūratės Onaitytės 70-mečio jubiliejui skirtas spektaklis „Kai mes būsim jauni“ pagal Daivos Čepauskaitės […]

14 vasario, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, artėjančios Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga, apdovanojo 2023 m. Nacionalinių kultūros ir meno bei […]

14 vasario, 2024

Antradienį Vilniuje, Valdovų rūmuose buvo pristatytas Justino Marcinkevičiaus 10-ies tomų „Raštų“ rinkinys.  Iškilminga atmosfera alsuojančioje aplinkoje gausiai susirinkusius dalyvius sveikino […]