18 balandžio, 2019
Adelė Daukantaitė

Keliuonė ė Vėlniu…

2019 metų balandžio 16 d. vykome į  Vilnių. Už šią kelionę esame dėkingi Plungės rajono savivaldybei.  Mus pakvietė Vilniaus žemaičių kultūros draugija  į vakarą „No Bėrotės kalna lėgė Vėlniaus“, kuris skirtas Žemaitijos metams paminėti.  Dėkojame gerb. VŽKD pirmininkui Alvydui Stričkai už galimybę pristatyti Plungės krašto kūrėjus, šviesuolius, knygnešius.  Šie metai mūsų rajone tikrai turtingi jubiliejais, bet visiems, kuriems knyga yra šviesos šaltinis, ypač svarbus knygnešio Juozo Grušio paminėjimas.  Balandžio 4 dieną  minėjome 160 –ąsias  knygnešio  Juozo Grušio gimimo metines ir tai pamiršti būtų didelė sarmata.  Šviesi Juozo ir Ievos Grušių šeima nemažai prisidėjo prie tautinio atgimimo, tad nusipelno deramos pagarbos. 

Jei manome, jog knygnešystės  gadynė baigėsi, labai klystame.  Mano pranešime didelis dėmesys buvo skirtas ir šiandieninei knygnešystei, kuri, šiandien gyva kaip niekad.   Kas yra Lietuva? Tai ne tik miškai, upės, ežerai, kalnai ir piliakalniai, visų pirma – tai žmonės, kurie ir rašo savo tautos istoriją kovų keliais, darbais, kūryba, mokslo darbais, menais, politiniais sprendimais…  Kalbėti apie valstybę, apie jos etniškumą, identitetą – vadinasi,  tai  kalbėti apie jos žmones. Tą ir padariau Vilniuje, pristatydama ir šiandienos Plungės krašto kūrėjus- šviesuolius,  savotiškuosius knygnešius link žmogaus,  į jo būtį, į jo savišvietos ir savikūros, kaip žmogaus  kelią.  Kalbėjau apie Plungės literatų klubo poetę-knygnešę Janiną Matevičienę, kuriai reiktų žemai nusilenkti už jos  knygnešystę, už mūsų kūrėjų žodžio sklaidą visoje Žemaitijoje.   Kalbėjau apie  mums visiems plungiškiams gerai žinomą lakonikų autorių, bibliofilą, S.Daukanto bibliofilų klubo įkūrėją ir vadovą, laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ redaktorių Gintautą Černeckį, apie  piligrimą ir knygų  mylėtoją Vygantą Pronckų , apie  žemaičių kalba knygos autorę Ireną Stražinskaitę-Glinksienę  bei  kitus   šviesuolius, kurie savo šviesiais darbais  nenuilstamai  darbuojasi  žmogaus   vydūniškosios  dvasios evoliucijos labui.

Demografinė urbanizacija  vyksta  sparčiais tempais ir periferijos kūrėjas lieka  keliuke, lyg už uždarų durų, ypač jei Vilnius ar Kaunas tolėliau. Kaip suprasti?  Labai paprastai – vertybine prasme, prisimenant Lietuvos šviesuolės vardą turinčios, Lietuvos rašytojų sąjungos narės, jau iškeliavusios amžinam  poilsiui Birutės Lengvenienės dvidešimties metų  kelią į pripažinimą  kaip kūrėjos.   Periferija tokia turtinga savita etnine raiška,  išlaikytu žodžio skambumu ir gražumu, kurį vis rečiau randame urbanizuotame mąstyme.  Nesuklysiu sakydama, jog poetės Janinos Matevičienės kūryba – tai klasika,  žodžių vingrumu ir skaidrumu gali lygiuotis šalia  didžiųjų mūsų  poetų.  Lakonikos?  Jos gimė Plungėje, jos Gintauto Černeckio knygose…  Tuo pačiu  pristačiau savo knygas: „Skambutis sielai“ ir „Prisijaukink prigimtį“.  Irena Stražinskaitė-Glinskienė pristatė žemaitiškai parašytą savo knygą „Žaltiūm žemė“ ir poezijos knygą „Dievo karvytė“.  

Vilniaus žemaičiai džiugiai sutiko Bukantės dvarelio Žemaitės memoralinio muziejaus prižiūrėtojos Laimutės Arlauskienės  žemaitiškąjį  kulinarinį  paveldą – kastinį, linų ir kanapių spirgynę su karštom bulvėm, atvežtom  iš pačios  Plungės… 

Kaip būtų puiku, jei savivaldybės  rastų lėšų didžiajai Vilniaus knygų mugei – ne tik autobusams, o vietai  išpirkti,  kur  rajonų, krašto poetai, rašytojai, literatai galėtų pristatyti ir savo kūrybos knygas.  Ypač tuo turėtų rūpintis politikai, regionų, rajonų  seimo nariai,  merai, kultūros tarybų atstovai, nes puikiai žinome, jog stipri kalba – stipri žmogaus  tautinė dvasia, o stipri dvasia gimdo stiprią tautą,  puoselėjančią savo  kalbinį, etninį identitetą.   Įsivaizduokit plakatą knygų mugėje: „PLUNGĖS KRAŠTO KŪRĖJAI“! Tai skamba  širdyse atgimimo varpais.  Atsakomybė už savo kraštą, valstybę – tai atsakomybė už jos žmones,  o svarbiausia – už  kalbą, tą  giją, kuri jungia žmogų į valstybę, kaip vienį, kuri  kuria valstybės sąmonę.  Negana, jog Lietuvos balso konkurse  beveik nebeskamba lietuviška daina,  globalizuojamės nuo kalbos link sąmonės…  O kam tai turi rūpėti?  Neparduokime už populizmą ir pinigus savo tautos identiteto, sąmonės, etniškumo ir KALBOS. 

Argi reikia laukti, jog mūsų proanūkiai tik muziejuose ar per integruotą lašą jūroje išgirstų apie  savo šaknų stiprybę.  Galite mane kritikuoti. Šiandien tiek daug filmų  patriotine tema, bet ŽODIS  – tai GYVYBĖ , tai tokia stipri dvasinė energija, kurios šiandienoje pasisgendama, nes kalba buitėja, vartotojiškėja…  Naujadarai, anglizmai  spėriai skinasi kelią lietuvių kalbą paversdami   podukra… 

Tokios mintys nugulė popieriaus lape po kelionės į Vilnių ir tai teesie  kitos KELIONĖS, mūsų krašto kūrėjų kelionės į Vilniaus knygų mugę pradžia, geranoriškai  tai inicijuojant politikams, seimo nariams, savivaldybėms …  Pagarba  bus jums už tokius didelius darbus, bet juos reikia pradėti…

 


Jussi Tiainen nuotr.
28 sausio, 2023

Vienoje svarbiausių Suomijos šiuolaikinio meno erdvių – parodų centre „Kohta“ Helsinkyje – pristatoma lietuvių fotomenininkės Violetos Bubelytės kūryba jungtinėje parodoje „Itsekuva“ kartu […]

S. Žiūros nuotr.
26 sausio, 2023

Tradiciniai, jau 25-ieji, „Šv. Kristoforo“ apdovanojimai šiemet tapo Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventės dalimi. Tarp vienuolikos apdovanotųjų – net šeši, nominuoti […]

Žemaitijos kaimo ekspozicija. Muziejusalka.lt nuotr.
25 sausio, 2023

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. […]

J. Vaičikonio nuotr.
25 sausio, 2023

Sausio 29 d. į Panevėžio muzikinio teatro sceną grįžta Johano Štrauso operetė „Vienos kraujas“. Pirmą kartą spektaklį diriguos Martynas Bražas, […]

Varšuvos karalių pilies muziejaus nuotr.
25 sausio, 2023

Pirmadienį Varšuvos karalių pilies muziejuje, minint 160-ąsias sukilimo metines, buvo atidaryta paroda „Meilė ir pareiga. 1863–1864 metų sukilimas“. Svarbią šios […]

24 sausio, 2023

Kempteno miesto muziejuje sausio 20 d. atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda „Laikinas prieglobstis. Kasdienybė Kempteno stovykloje 1945–1949 m.“ (Zuflucht auf […]

S. Benetis ir meras V. Grubliauskas, Aurimo Pociaus nuotr.
24 sausio, 2023

Literatūrinė Ievos Simonaitytės vardo premija iškilmingai įteikta Sigitui Benečiui už novelių knygą „Apgaulė“ tradiciškai per rašytojos minimą gimtadienį sausio 23 […]

22 sausio, 2023

Šiandien minimos 160-osios metinės, kai Varšuvoje prasidėjo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią, greitai išsiplėtęs ir visoje Lietuvoje. Atsiliepę į LR […]

21 sausio, 2023

Trakų viešojoje bibliotekoje sausio 12 d. vyko Regimanto Dimos knygos „Žavingasis šunsnukis. Lietuviškoji J. Pilsudskio biografija“ pristatymas. Tai penktoji autoriaus […]

19 sausio, 2023

2023 m. sausio 18 d. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje aštuntą kartą išdalyti prestižiniai kultūros apdovanojimai „Auksiniai feniksai“. Lietuvos kultūros centrų […]

Teatro IKI nuotr.
19 sausio, 2023

VilSausio 17 dieną Ignalinos gimnazijos teatras IKI buvo išvykęs į Respublikinį Klaipėdos universiteto absolventų mokyklinių teatrų festivalį ,,Aitvarai 2023”. Festivalis […]

19 sausio, 2023

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigta tvarkyti Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios pastatų kompleksui priklausanti Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (Radviliškio […]

K. Sabaliauskaitė
18 sausio, 2023

UNESCO literatūros miestu tapęs Vilnius garbės pilietės vardą suteikia rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei. Neabejotinai viena populiariausių ne tik šalyje, bet ir […]

17 sausio, 2023

Šiandien, sausio 17 d., išleistas įtakingo švedų kultūros žurnalo „Ord&Bild” numeris, dedikuotas poetui, kino menininkui Jonui Mekui ir jo 100-mečiui paminėti. Leidinyje, pasirodžiusiame […]

17 sausio, 2023

2022-ųjų vasarą VDU Švietimo akademijoje Vilniuje įsikūręs Ukrainos centras per nepilnus metus tapo ukrainiečių antraisiais namais. Pasak Centro vadovo, buvusio […]

17 sausio, 2023

Antradienį Prezidento rūmų Valstybės pažinimo centre parodyta ukrainiečių folkloro drama „Malanka“. Pirmoji ponia Diana Nausėdienė stebėjo ukrainiečių folkloro dramą „Malanka“ […]

16 sausio, 2023

Jau greitai vilniečių ir miesto svečių laukia ypatinga dovana – Vilniui minint 700 metų gimtadienį Gedimino pilies bokšte bus galima […]

16 sausio, 2023

Jau visą eilę metų sausio mėnesį Šilutės Hugo Šojaus muziejininkai rengia parodą „Eksponatai laikmečio liudininkai“. Joje visuomenei pristatomi įdomiausi, vertingiausi […]

Bienalės vadovas ir kuratorius Evaldas Grinius, kuratorė Aušra Jasiukevičiūtė ir kuratorius Petras Lincevičius, Zenono Šilinsko nuotr.
15 sausio, 2023

Nacionalinio lygmens vienas pagrindinių Alytaus dailės galerijos projektinių renginių – 4-oji Alytaus jaunųjų kūrėjų bienalė „Meno kodas 2022. Stebėsenos“, po […]

13 sausio, 2023

Sausio 18 d. Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma Ukrainos šiuolaikinio meno paroda „Erdvės“. Joje eksponuojami menininkų Ihorio Janovičiaus, Dmytro Moldovanovo, […]