2015 m. sausio 16 d. pavakarę Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje buvo pristatytas Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos nario, penktojo Reginos Biržinytės literatūrinės premijos laureato, šio vardo nusipelniusio už pirmąją savo knygą „Sapnai ir svajonės“ (S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2000), Stasio Ramanausko romanas „Visi pirštus į save lenkia“ (UAB „Dobilo leidykla“, 2014).
„Visi pirštus į save lenkia“ – S. Ramanausko prieš 24 metus pradėtas kūrinys, kuriame, kaip rašoma knygos anotacijoje, autorius beteisio samdinio – piemens, pusbernio, berno, kareivio, mechanizatoriaus – lūpomis pasakoja apie gyvenimą ir su baugiu nerimu žvelgia į žmogų, pasaulio valdovą, nuvainikuodamas jo aukštą puikybę paprastu, kasdienišku rankos judesiu – pirštų palenkimu į save…
Knygą pristatė autorius, jos redaktorius, taip pat Kelmės krašto skaitytojams pažįstamas, už apsakymų rinkinį „Rudens žydėjimas“ (UAB „Atkula“, 1998) 1999 m. pelnęs trečiąją R. Beržinytės literatūrinę premiją, Kazimieras Alekna, Kelmės literatų klubo „Vieversys“ prezidentas Viktoras Gulbinas, Šiaulių universitete literatūrologijos magistro studijas kremtanti Rita Eizintaitė.
S. Ramanauskas vyresniosios kartos skaitytojams gerai žinomas kaip epigramų, kurias spausdina Kelmės krašto laikraštis „Bičiulis“, autorius. Na, o romanas „Visi pirštus į save lenkia“ – antroji šio Kelmės krašto rašytojo knyga, išleista po keturiolikos metų pertraukos.
„Garbaus amžiaus sulaukusio S. Ramanausko vardas daugeliui mano kartos (t. y. tiems, kurie peržengę trisdešimt) žmonių bus mažai girdėtas, – kalbėjo R. Eizintaitė. Ir, pasak jos, nors šis tylus, gyvenimo negandų užgrūdintas žmogus rašo nedaug ir negali pasigirti išsilavinimu, tačiau romano žodžiai skaitytoją paperka nuoširdumu labiau nei rimtų intelektualų kūriniuose. Romane išsikristalizuoja meilės gimtosioms vietoms, nepaprasto troškimo mokytis ir didžiulio nusivylimo suvokus, kad ne viskas šiame pasaulyje yra dora ir teisinga, temos. „Lieka neatsakytas svarbiausias klausimas, kas kaltas dėl žmogaus dvasinio žlugimo? Nesėkmingai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės, o gal paties žmogaus valios ir stiprybės trūkumas?“ – tokius romane skaitytojams iškeltus klausimus įžvelgė R. Eizintaitė.
Romano autorius sulaukė įvairiausių susirinkusiųjų klausimų. Apie ateities planus S. Ramanauskas kalbėjo nedrąsiai. V. Gulbino kalbinamas papasakoti apie rašytojo kelią, kukliai prisipažino, kad labai anksti išmoko skaityti, o tai „anais laikais“ nebuvo įprasta. Jaunas ir dirbti pradėjo. Darbe daug laiko praleisdavo traktoriaus-pakrovėjo kabinoje, kurioje ir pasidavė, matyt, prigimtyje slypinčiam kūrybiškumui. Kūrė ir mintis užrašinėjo. Tad daugelis jo epigramų bei kitų kūrinių ir gimė traktoriuje. Viso vakaro metu ne kartą nuskambėjo rašytojo žodžiai, kad viskas taip ir buvo, kaip aprašyta, kad fantazijos romane nedaug, o siužetas paremtas asmeniniais išgyvenimais ir patirtimi.
S. Ramanauską su antrosios knygos pasirodymu sveikino Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Metrikis, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Krutkevičius, didžiulis būrys artimųjų, kolegų literatų, skaitytojų.
