Kodėl gyventi „lietaus šalyje“ yra naudinga sveikatai

Specialistai skelbia, kad žmogaus jautrumas atmosferos slėgio, oro temperatūros pokyčiams per pastaruosius 50 metų padidėjo nuo 20 iki 50 proc., o Lietuvoje net 80 proc. gyventojų yra jautrūs orams. Organizmas reaguoja į orų permainas, atskleidžia silpnąsias savo vietas ir praneša apie galimas ligas. Vaistininkų teigimu, kai tik plačiau nusišypsančią saulę staigiai pakeičia debesys ir lietaus šuorai, besiskundžiančių sveikata iš karto padaugėja, tačiau ne visi žino, kad lietus gali būti ir naudingas sveikatai.

Dažniausiai įprasta, kad labiausiai lietaus laukia, sausros nualintų žemės plotų ir miškų savininkai, grybautojai ir uogautojai, nes lietus palaisto žemę, atgaiviną augmeniją, tačiau lietus atlieka ir dar vieną svarbią funkciją – nuplauna dulkes ir žiedadulkes, išgrynina orą, todėl pagerėja alergiją sergančių žmonių savijauta.

„Trumpas ir stiprus arba ilgiau užsitęsęs lietus galima sakyti „nušveičia” orą nuo žiedadulkių. Lietaus lašai yra didesni ir sunkesni nei žiedadulkių dalelės. Lašai krisdami į žemę savo gravitacijos jėga su savimi nusodina ir žiedadulkes. Augalai žiedadulkes skleidžia, kai oras yra šiltas ir sausas, o atvėsus ir sudrėkus orui – žiedadulkių skleidimasis sumažėja, todėl oras grynesnis ir visiems maloniau vaikščioti bei kvėpuoti grynu oru“, – pažymėjo „Camelia“ vaistininkė Justina Sargūnaitė.

Ji pabrėžė, kad lietui lyjant į žemę patenka daug neigiamų jonų ir tai turbūt vienintelis neigiamas dalykas žemėje, kuris turi teigiamą poveikį žmogaus organizmui.

„Neigiami jonai teigiamai veikia žmogaus sveikatą, padeda atsipalaiduoti, nusiraminti. Neigiami jonai gaminasi krentant vandeniui, jų daug būna prie krioklių, sraunių upių, audringos jūros – būtent tose vietose, kur žmonės keliauja pailsėti nuo kasdienybės rūpesčių. Taigi neturint galimybės ištrūkti atostogų prie vandens telkinių ar į kalnus, galime atpalaiduojančių jonų gauti tiesiog išėję pasivaikščioti per lietų ar išbėgę į kiemą. O jeigu dar lyja saulėtą dieną – mūsų nuotaika dvigubai pagerės danguje pamačius spalvotą vaivorykštę“, – patarė profesionali „Camelia“ vaistininkė.

J. Sargūnaitė akcentavo, kad nors ir fiksuojama, kad lietus dėl pramoninio užterštumo po truputį keičia savo pH ir rūgštėja, bet, pasak mokslininkų, tai neturi tiesioginio poveikio žmogui, ir permirkus lietuje oda, plaukai tikrai nenukentės.

„Be abejo, kai mes ilsimės prie vandens telkinių su palapinėmis, plaukiame upe su baidarėmis klausomės koncertų atvirose erdvėse ir liūtis mus užklumpa netikėtai bei neturime galimybės greitai išsidžiovinti, tai kyla grėsmė sveikatai, nes nuo drėgnų drabužių krenta žmogaus kūno temperatūra, o tai padidina riziką peršalti. Po tokių peršalimų žmonės dažnai skundžiasi varvančia ir užburkusia nosimi, gerklės skausmu, silpnesnio imuniteto žmonės, ypač vaikai ar senjorai, rizikuoja susirgti rimčiau. Todėl pakliuvus į liūtį, peršlapus ir jaučiant peršalimo simptomus, visada rekomenduojame ateiti į vaistinę ir pasitarti su profesionaliu specialistu”, – sakė „Camelia” vaistininkė.