Kokios jaunimo įsidarbinimo galimybės Panevėžyje?
Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau kalbama ne tik apie žaliąjį, kūrybinį, bet ir darnųjį-išmanųjį miestą, diegiantį pažangias technologijas, skatinantį gyventojų verslumą, darbuotojų našumą, turintį išvystytą infrastuktūrą, patrauklias gyvenimo, mokymo(si), sveikatos apsaugos sąlygas.
Tokiu siekia tapti penktasis pagal dydį Lietuvos miestas Panevėžys. Didžiausias ambicingos vizijos įgyvendinimo stabdis – vis dar iš Panevėžio į užsienį ar kitus didžiuosius šalies miestus išvykti skubantis išmanus jaunimas, kuris ir turėtų tapti darnaus miesto kūrimo pagrindu.
Panevėžio akademinė ir verslo bendruomenė jaunąją kartą ragina nepalikti didelį potencialą turinčio miesto, nes darbo rinkai reikės vis daugiau ir nekvalifikuotų, ir aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų.
Ypač pasigendama pastarųjų, todėl verslininkai, planuodami įmonių plėtrą, glaudžiai bendradarbiauja su Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetu (KTU PTVF). Specialistams siūlomas motyvuojantis atlyginimas – darbo užmokestis Panevėžio apskrityje yra vienas sparčiausiai augančių Lietuvoje.
Didelė studentų migracija
2013 m. KTU PTVF mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad 63 proc. Lietuvos universitetų studentų keitė gyvenamąją vietą darbo tikslais. Iš jų 40 proc. respondentų buvo išvykę dirbti į kitą Lietuvos miestą ir/ar rajoną, o 22 proc. – į užsienio šalis.
Užsienio valstybėse akademinis jaunimas dirbo samdomais darbuotojais, o net 62 proc. – nekvalifikuotą darbą.
KTU PTVF Ekonomikos ir verslo katedros vedėjos docentės Nidos Kvedaraitės teigimu, akademinį jaunimą darbo tikslais vykti į užsienį skatina karjeros perspektyvos, o judėjimą iš regionų į didžiuosius miestus – Kauną, Vilnių, Klaipėdą, – patrauklūs darbo pasiūlymai.
Trūksta darbuotojų
2015 m. balandį nedarbas Panevėžio teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje sumažėjo 0,7 proc. lyginant su kovu. Tuo tarpu Lietuvos darbo birža, pristačiusi prognozę šiems metams, pateikė įsidarbinimo galimybių barometrą, kuris rodo, kad 26 proc. Lietuvos darbdavių ketina didinti įmonių apyvartą, darbuotojų skaičių ir investicijas į technologijas.
Apklausus 434 Panevėžio regiono darbdavius, atstovaujančius įvairius sektorius (paslaugų, pramonės, žemės ūkio, statybos) paaiškėjo, kad susiduriama su administratorių, vadybininkų (verslo paslaugų), elektros inžinierių, statybininkų, transporto ir įvairių sričių mechanikų trūkumu.
Panevėžio teritorinės darbo biržos duomenimis, 88 proc. žmonių registruotųjų darbo biržoje neturi aukštojo išsilavinimo.
Universitetas ugdo universalų darbuotoją
Pasak Manto Gudo, bendrovės „Metalistas“ vadovo ir Panevėžio krašto pramoninkų asociacijos švietimo reikalų koordinatoriaus, daugiausiai trūksta gerų pardavimo vadybininkų.
„Nors teigiama, kad jų paruošiama daug, tačiau reikia tokių vadybininkų, kurie būtų motyvuoti, aktyvūs, mokėtų užsienio kalbas ir norėtų tobulėti. Svarbu, kad paruošti specialistai gebėtų operuoti turimomis žiniomis, jas taikyti praktikoje ir pasiektų gerų rezultatų įmonėje“, – pažymėjo M. Gudas.
Pašnekovas pabrėžė, kad aukštos kvalifikacijos specialistus geba paruošti tik aukštoji universitetinė mokykla. Panevėžyje inžinerinių sričių specialistus ruošia KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas.
Globalėjant darbo rinkai, darbuotojas turi būti universalus. Reikia būti ne tik geru inžinieriumi, bet ir turėti projektų valdymo įgūdžių, reikalingų bendraujant su tarptautiniais partneriais ar derantis su užsienio klientais.
Atkuria pramoninio miesto statusą
Panevėžio krašto pramoninkų asociacijos prezidentas Aleksas Varna, šiuo metu einantis Panevėžio miesto mero pavaduotojo pareigas, pareiškė, kad stengiamasi atkurti Panevėžio – pramonės miesto statusą.
„Pramonės įmonių mieste daug, jos kuriasi ir plečia savo veiklą. Šioms įmonėms reikalingi aukštos kvalifikacijos, kūrybingi žmonės, kurie matytų visumą, gebėtų adaptuoti naujas metodikas. Aukštasis universitetinis išsilavinimas išugdo gebėjimą mokytis, analitinį mąstymą, sisteminį požiūrį“, – sakė A. Varna.
Asociacijos prezidentas pastebėjo, kad geras darbuotojas, kuriantis įmonei pridėtinę vertę, 70 proc. žinių turi gebėti susirasti iš įvairių informacijos šaltinių savarankiškai, 20 proc. informacijos suteikia vadovas, o 10 proc. – išoriniai konsultantai.
Naujos darbo vietos Panevėžio LEZ
Aukštos kvalifikacijos specialistai inžinieriai ir technologai bus reikalingi ir kuriamoje Panevėžio Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), skatinančioje ir pritraukiančioje naujas investicijas.
Panevėžio LEZ vadovo Roko Krivonio teigimu, siekiama pritraukti tiek užsienio, tiek Lietuvos subjektus, kurie kursis Panevėžyje ir steigs naujas darbo vietas.
„Veikiančiose gamybos įmonėse, tokiose kaip „Devold“, orientuotose į aukštos kokybės produkciją, specialistai dirbs su naujausiomis technologijomis“, – sakė R. Krivonis.
Nors labiausiai jaučiamas bus darbininkų poreikis, tačiau bus reikalingi ir vadovai, inžinieriai, technikai, projektuotojai, sukuriantys vertę, daugiausia eksportu užimančioms, įmonėms. Pasak R. Krivonio, Panevėžio įmonės susiduria su aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumu.
Projektavimo padalinius šios įmonės kuria didžiuosiuose miestuose, kur samdomi reikalingi darbuotojai. Kita vertus, tokius pat atlyginimus įmonės sutinka mokėti dirbantiems Panevėžyje ir pripažįsta, kad darbuotojai šiame mieste yra sėslesni.
Palankios sąlygos logistikai ir verslui
Viešajame svarstyme dėl europinio standarto geležinkelio „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Lietuva ir Latvijos valstybių siena koncepcijos ir strategijos – pasirinkta optimaliausia trasa.
Panevėžio miesto gyvenamųjų ir laisvosios ekonominės zonos teritorijos trasa Rokai-Palemonas (Kauno m. sav.) – Neveronys (Kauno r. sav.) – Jonava-Pagiriai (Kėdainių r. sav.) – Ramygala–Upytė-Janališkiai (Panevėžio r. sav.) – Pušalotas-Joniškėlis-Vaškiai-Kiemėnai-Dagiai (Pasvalio r. sav.) Panevėžio miesto gyvenamųjų zonų nekirs, kartu sudarys palankesnes sąlygas logistikai vystyti.
Kaip teigia Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna, tai taps palankia terpe verslui, kuris galės kurtis šalia keleivinio terminalo.
„Jeigu bus įgyvendintas projektas tiesti atšaką krovinių terminalui, ateityje tai pritrauks užsienio investuotojų ir paskatins vietinių importo-eksporto įmonių steigimąsi. Įsikūrus geležinkelio atšakai su krovinių perkrovimo stotimi, jungiančia Panevėžį su visa Europa ir Kinija, kils vadybos, administravimo specialistų, inžinierių, technikų poreikis“, – sako T. Jukna.
Užmokestis labiausiai didėjo Panevėžyje
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 699,8 eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu, praėjusiais metais išaugo 4,3 proc. 2014 m. duomenimis, daugiausiai vidutinis bruto mėnesio atlyginimas didėjo Panevėžio apskrityje – 4,2 proc.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius teigia, kad aukštos kvalifikacijos inžinerijos specialistai gali uždirbti 1500 – 2500 eurų atlyginimą, atskaičiavus mokesčius. Jie taip pat turi galimybes stažuotis užsienio kompanijose ir prisidėti prie miesto bei šalies ekonomikos plėtros.
Bendradarbiauja su verslu ir savivalda
KTU PTVF pasirašyta mokslo, savivaldos ir verslo institucijų Bendradarbiavimo deklaracija, kurios pagrindinis tikslas – suvienijus įvairių institucijų jėgas, gerinti sąlygas gyventojams, o ypač jaunimui, mokytis, dirbti ir gyventi Panevėžio regione, nėra vien tik „popierinis“ dokumentas.
Deklaracijai pritarusios 16 Panevėžio regiono švietimo, verslo ir valdžios institucijų glaudžiai bendrauja ir imasi veiksmų – įmonių ir įstaigų atstovai dalyvauja KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto mokymo kokybės vertinime, baigiamųjų darbų gynimuose, tikslingai finansuoja studijas, įsipareigodami pasiūlyti darbo vietą.
