Kokybiška ūkininkų produkcija ant gyventojų stalo per trumpąsias maisto tiekimo grandines
Lietuvoje vyraujant smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, vis garsiau kalbama apie tai, kaip stiprinti jų konkurencingumą. Vienas tokių būdų – jungtis į kooperatyvus, taip formuojant trumpąsias maisto grandines. Tai leistų išlošti ne tik ūkiams, nes nebereikėtų savo žaliavos parduoti tik stambiems perdirbėjams, bet ir gyventojai, kurie galėtų tiesiogiai iš ūkininkų įsigyti šviežią bei kokybišką produkciją. Be to, trumposios maisto grandinės, pasak ekspertų, spręstų ir kitą problemą – vietos ūkių užaugintų produktų tiekimo užtikrinimą ligoninėms, mokykloms ir darželiams.
Prieš kelerius metus įgyvendinta naujovė – ekologiškas maitinimas darželiuose, – panašu, įgauna didesnį pagreitį. Vis daugiau šalies ugdymo įstaigų pradeda vaikus maitinti produktais, gautais tiesiai iš vietos ūkininkų. Praėjusį rudenį ekologišką maistą pradėjo valgyti ir keturių Klaipėdos rajono darželių ugdytiniai. Nors morkos, jautiena, bulvės ir kita produkcija į darželius atkeliauja iš ūkininkų, ugdymo įstaigos sako, kad rinkoje gauti tokių produktų sudėtinga. Perkant iš atskirų ūkių, didėja produkcijos kaina, sudėtingiau formuoti pastovų pirkinių krepšelį, todėl, jei ūkiai kooperuotųsi ir tiektų produkciją, būtų gerokai paprasčiau.
Buvęs žemės ūkio ministras, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas sutinka, kad smulkūs ir vidutiniai ūkiai būtų gerokai konkurencingesni, jei kooperuotųsi ir dalyvautų trumposiose maisto grandinėse. Jie galėtų tiesiogiai pardavinėti savo produkciją pirkėjams, nebereikėtų jokių tarpininkų. Pasak mero, perspektyvą šioje srityje mato ir valstybė, kuri skatina steigtis kooperatyvams ir pagal Lietuvos kaimo plėtros programą siūlo paramą norintiems kurti trumpąsias maisto grandines.
„Mes savo rajone jau turime pirmąją kregždę. Yra įsteigtas pirmasis kooperatyvas, kurio tikslas yra sujungti iki 80 regiono ūkių. Čia išloštų gyventojai, nes nebereikėtų ieškoti atskirų ūkininkų, jie vienoje vietoje galėtų nusipirkti mėsos, daržovių, medaus ar uogų. Ir visa tai būtų šviežia. Net neabejoju, kad tokie kooperatyvai galėtų tapti puikia prekybos centrų alternatyva, o gyventojams nauda – ant stalo sveikas ir ekologiškas maistas“, – teigia Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
B. Markausko teigimu, savivaldybė dėjo ir deda nemažas pastangas, kad gyventojai galėtų gauti kuo sveikesnį maistą iš regione įsikūrusių ūkių. Todėl kooperatyvo atsiradimas Klaipėdos rajone ne tik įstaigoms, bet ilgainiui ir gyventojams leis paprasčiau planuoti savo kokybiškų produktų krepšelį. Pasak neseniai įsteigto kooperatyvo atstovo, šia linkme žengta jau nemažai žingsnių – turima sutartis su logistikos kompanijomis, įrenginėjamas sandėlis, kur produktai būtų saugomi, tuo pačiu kuriama ir elektroninė platforma, kuri leis gyventojams įsigyti maistą.
„Kooperatyvas naudingas ne tik ūkininkams – naudą pajus ir regiono gyventojai, kurie pagaliau galės vartoti sveiką Lietuvos ūkininkų pagamintą produkciją. Ūkininkai dalyvaujantys kooperatyvo veikloje vienijasi, kad spręstų Lietuvos ūkininkų produkcijos realizavimo, gautinų pajamų didinimo klausimus bei mažintų biurokratinę logistikos ar administravimo naštą, siekiant prekiauti vidinėje rinkoje. Taip visas kooperatyvas prisidės prie ES žaliojo kurso įgyvendinimo, didinant vartotojų, perkančių iš vietinių ūkių skaičių“, – įsitikinęs Klaipėdos trumposios maisto tiekimo grandinės KB Administracijos vadovas Mantas Svidras.
Kretingos ir Skuodo merų teigimu, atsiradus tokiam kooperatyvui, kuris jungtų regiono ūkius, būtų išspręsta ir produktų tiekimo problema įstaigoms – ligoninėms, mokykloms, darželiams, kuri dabar itin aktuali. Jos susiduria su problemomis rasti rinkoje didelius kiekius šviežių daržovių, uogų ar kito maisto iš ūkių. Todėl, jei ūkininkai susivienytų ir savo produkcija pradėtų prekiauti centralizuotai, paspartėtų ir ekologiško maitinimo plėtra, pavyzdžiui, darželiuose.
„Savo valgymo įpročius formuojame nuo vaikystės, tad pradėję sveikiau valgyti darželiuose, natūralu, kad tą darysime ir suaugę. Manau, kad nėra nė vieno, kuris nenorėtų, kad jo vaikas valgytų sveiką ir šviežią maistą. Jei mums pavyks išspręsti produktų tiekimo problemas, net neabejoju, kad ne tik mūsų, bet ir kitų rajonų darželiuose ekologiškas maitinimas taps ne naujove, o standartu, kurio mes visi ir siekiame“, – sako Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.
„Teigiamai vertinu trumposios maisto tiekimo grandinės idėją. Labai svarbu, kad būtų plėtojamas ir palaikomas smulkusis verslas, tada ir gamintojams patiems parduoti savo užaugintą ir perdirbtą produkciją tikrai naudinga, o vartotojai gauna ekologiškus, šviežius produktus. Skuodo krašte yra ūkininkų, kurie, tikimasi, įsitrauks į šią veiklą, o savivaldybė stengsis maksimaliai padėti, kad Skuodo rajone turėtumėme sėkmės pavyzdžių,“ – teigia Skuodo rajono meras Petras Pušinskas.
Klaipėdos rajono meras sako, kad šiandien kaip niekad valstybė turi skirti didelį dėmesį ūkių stiprinimui ir skatinimui ūkininkauti, kad galėtume užsitikrinti maisto tiekimą vietos rinkoje, o nepasikliauti vien importu.
„Dabartiniai įvykiai pasaulyje rodo, kad negalime būti priklausomi nuo importuojamo maisto. Rusijos sukeltas karas Ukrainoje akivaizdžiai parodė, kad Kremlius išnaudoja visas galimybes šantažuoti Vakarus, taip pat ir blokuodamos Ukrainos grūdų išgabenimą į kitas šalis. Todėl turime dėti visas pastangas, kad blogiausiu atveju mes gebėtume maistu apsirūpinti savo šalies viduje ir nebūtume priklausomi vien tik nuo užsienio tiekėjų“, – mano Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
