Kreiptasi dėl Aplinkos ministerijos ketinimų naikinti (perkelti) Žemaitijos nacionalinį parką

Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis kreipėsi į LR Seimo Pirmininką, LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, LR Vyriausybei LR aplinkos ministeriją reikšdamas susirūpinimą dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie planus Žemaitijos nacionalini parką (statusą) perkelti į Varnius.

Kreipimesi rašoma: „2017 m. balandžio 28 d. Varniuose aplinkos ministras pristatė du galimus variantus: Žemaitijos nacionaliniam parkui priskirti jo administruojamas teritorijas arba techniškai perkelti nacionalinį parką iš Platelių į Varnius. Negana to, kad kalbama apie beprecedentį Nacionalinio parko statuso naikinimą ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio saugomų teritorijų mastu, bet ir būsimi pokyčiai aptariami vienpusiškai tik su Varnių regioninio parko direkcijos kolektyvu ir Telšių rajono savivaldybės atstovais.

Norime pabrėžti, kad Žemaitijos nacionalinis parkas 1991 m. įsteigtas išsaugoti didžiausią Žemaitijoje ežeringą miškingą gamtinį kompleksą, sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, puoselėti Žemaitijos regiono kultūros tradicijas, amatus, verslus. Platelių ežero dubuo – seniausias Baltijos regione, suformuotas Merkinės tarpledynmečių prieš 130 tūkst. m. Vieninteliame Lietuvoje Platelių ežere užsilikę iš poledynmečio laikų gyvena ir veisiasi ežeriniai sykai, dar vadinami Platelių sykais. Platelių ežere yra unikalus archeologinis kompleksas – Platelių piliavietė Pilies saloje ir Platelių senovės tiltas, jungiantis piliavietę su Platelių dvarviete. Tai yra Lietuvos povandeninės archeologijos pradžia – pirmasis tyrinėtas povandeninis objektas. Tokio komplekso atitikmuo yra Trakų pilies sala. Žemaitijos nacionalinis parkas (toliau – Nacionalinis parkas) ypač pasižymi saugomų rūšių ir buveinių gausa. Lietuvoje steigiant Europos ekologinį tinklą „Natūra 2000“, visas Nacionalinis parkas, išskyrus gyvenamojo ir rekreacinio funkcinio prioriteto zonas, priskirtas Natūra 2000 teritorijai. Platelių miestelyje išlikusi antra pagal senumą Lietuvos medinė bažnyčia (1744 m.). Nacionalinio parko teritorijoje yra ypač unikalūs du Kryžiaus keliai. Vienas jų Žemaičių Kalvarijoje įrengtas 1639 m., lankymo tradicija išlikusi iki šių dienų. Šio kelio maldos tapo Žemaitijos unikaliu nematerialiuoju paveldu – Kalnais (giesmės, giedamos išlydint mirusįjį, per atminimus). Beržore Kryžiaus kelias įkurtas 1759-1760 m. Dar vienas išskirtinumas – mažoji architektūra: koplytėlės ant žemės, prie medžių; koplytstulpiai; kryžiai. Jų tankumu Nacionalinis parkas nenusileidžia jokiai kitai Lietuvos saugomai teritorijai.

Nacionalinį parką per metus aplanko daugiau kaip 150 tūkst. lankytojų. Vien Platelių lankytojų centro darbuotojai per metus aptarnauja daugiau kaip 5 tūkst. turistų. Plungės rajono teritorijos bendrajame plane, kaip regioninės svarbos rekreacijos aptarnavimo centras, yra išskirtas Platelių miestelis. 2012 m. duris atvėręs Šaltojo karo muziejus kasmet sulaukia apie 40 tūkst. lankytojų. Atkreipiame dėmėsi, kad vietos gyventojus, verslininkus bei Nacionalinio parko direkciją sieja ilgalaikiai sutartiniai įsipareigojimai su turizmo paslaugų teikėjais (pvz. kruizinių laivų keleivių aptarnavimas). Nacionalinio parko teritorijoje veikiantys vietos verslininkai sertiflkuojami ir jiems suteikiamas Nacionalinio parko Produkto ženklas (šiandien yra 50 Produkto ženklo turėtojų).

Nacionalinio parko direkcija kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos Nacionaliniame parke atliko gamtotvarkos darbų ir investicijų į infrastruktūrą iš ES struktūrinių fondų už 1 mln. Eur. Nacionalinio parko direkcija, padedant partneriams ir savarankiškai savo jėgomis. Nacionalinio parko tvarkymui ir vertybių populiarinimui, materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimui, vietos bendruomenės verslumui didinti per pastaruosius dešimt metų pritraukė daugiau kaip 4,5 mln. Eur investicijų. Daugiau kaip 80 procentų šių lėšų gauta iš tarptautinių fondų. Plungės rajono savivaldybės administracija Nacionalinio parko teritorijoje taip pat įgyvendino investicinių projektų už daugiau kaip 5 mln. Eur.

Nacionalinio parko direkcija jau daugiau kaip penkiolika metų yra EUROPARC federacijos tikrasis narys, aktyviai dalyvaujantis šios organizacijos veikloje. Direkcijos darbuotojai, dalyvaudami šios federacijos organizuojamuose tarptautiniuose renginiuose, reprezentuoja ne tik Žemaitijos nacionalinį parką, Plungės rajoną, Žemaitiją, bet ir visą Lietuvos saugomų teritorijų sistemą. Nuo 2015 m. Nacionalinio parko direkcija pirmininkauja EUROPARC federacijos Nordic- Baltic sekcijai, kurios nariais yra Suomijos, Švedijos, Estijos, Latvijos, Danijos, Norvegijos. Islandijos saugomų teritorijų sistemų atstovai. Pirmininkavimas šiai sekcijai iš esmės prisideda prie Lietuvos saugomų teritorijų populiarinimo Europos mastu.

2008 m. Nacionalinis parkas, Plateliai, garsėjantys Užgavėnėmis, tapo patraukliausia Europos turistine vietove, puoselėjančia nematerialųjį paveldą (EDEN). 2013 m. Nacionalinis parkas tapo Europos darnaus turizmo saugomose teritorijose chartijos nariu. Šį statusą Lietuvoje turi tik Žemaitijos nacionalinis parkas ir Kurtuvėnų regioninis parkas. Šaltojo karo muziejus 2011 m. Lietuvos pramonininkų konfederacijos įvertintas aukso medaliu kaip Lietuvos metų gaminys. 2012 m. įteikta Lietuvos verslo paramos agentūros padėka „Už ateities viziją“. 2012 m. Nacionaliniam parkui įteiktas Lietuvos turizmo „Oskaras“ nominacijoje „Už gamtinio paveldo tradicijų kūrimą“. 2014 m. įteiktas „Jonvabalis” už skaidriai vykdytą projektą „Šaltojo karo muziejaus ir jo aplinkos infrastruktūros įrengimas”.
2015 m. Aplinkos ministerijos organizuoto konkurso metu geriausiai etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio etalonais Žemaitijoje pripažinti Bukantės dvaro ir apylinkių teritorija (Plungės r., Žemaitės memorialinis muziejus) ir Platelių miestelis bei jo apylinkės.

Atsižvelgdami į išdėstytą informaciją, reikalaujame, kad atsakingos institucijos Plungės rajono savivaldybei ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai pateiktų aiškius ir konkrečius argumentus, kodėl svarstomas Žemaitijos nacionalinio parko naikinimo (perkėlimo) klausimas, kuris ypač neramina vietos gyventojus, kaimo turizmo atstovus bei bendruomenes.

Reikalaujame, kad apie Žemaitijos nacionalinio parko statusą būtų diskutuojama atvirai ir skaidriai, įtraukiant visas suinteresuotas šalis.“