„Kultūros virenės“ atidarymas – dalyvaujant kultūros ministrui

Penktadienio popiepę Kuliuose vyko svarbios iškilmės – oficialiai atidaryta „Kultūros virenė“. Iškilmėse dalyvavo kultūros ministras Simonas Kairys, Seimo narys Jonas Varkalys, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, vicemeras Žydrūnas Purauskis, Savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Vida Saukalienė ir daug kitų garbingų svečių. Žinoma, ir patys iškilmių ,,kaltininkai” – projekto sumanytojai ir įgyvendintojai Raimonda Masalskienė ir jos vyras profesorius Valentinas Masalskis, Kulių krašto bendruomenės pirmininkė Agnė Alčauskienė ir kiti kuliškiai.

„Būna, kad įgyvendinam projektus, sutvarkome erdves, bet jose nieko nėra, niekas nevyksta. Šiuo atveju turinys gimė anksčiau, nei gimė erdvė. Džiugu, kad turim žmones, kurie šiose erdvėse reikš savo mintis, įgyvendins idėjas, realizuos save. Kažkada čia gyvenęs Juozas Tumas‐Vaižgantas yra pasakęs, kad deimančiukų reikia ieškoti liaudyje. Čia mes jų tikrai turime“, – kuliškiais džiaugėsi meras Audrius Klišonis.

Puikia kuliškių iniciatyva ir ryžtu ją įgyvendinti džiaugėsi ir kultūros ministras Simonas Kairys, Raimondai Masalskienei įteikęs padėkos raštą. Seimo narys Jonas Varkalys bendruomenės pirmininkei Agnei Alčauskienei padovanojo Lietuvos vėliavą, kurį ateityje papuoš naujam gyvenimui prikeltą pastatą.

Apie tai, kaip „Kultūros virene“ tapęs „baltasis mūras“ per šimtmečius transformavosi, papasakojo Kulių gimnazijos direktorė Inga Blėdienė.

Apie „Kultūros virenę“

Plaktukai ir grąžtai nutilo, dulkės nuvalytos, įsuktos paskutinės lemputės ir išblizginti langai. Kulių miestelyje Plungės rajone atveriama bendruomenei, meno kūrėjams, prasmingam laisvalaikiui ir edukacijoms skirta erdvė „Kultūros virenė“. Ji įsikūrusi istoriniame, kultūros paveldo registrui priklausančiame XVIII a. mūriniame pastate, pačiame miestelio centre Liepų gatvėje.

Pastato rekonstrukcijos metu išsaugotos visos autentiškos detalės, arkinė vidinių erdvių architektūra ir namo centre esanti virenė – didelis ugniakuras su plačiu mūriniu gaubtu, pereinančiu į siaurėjantį kaminą.

„Šis „Kultūros virenėje“ išlikęs autentiškas namo elementas yra vienas didžiausių Žemaitijoje. Virenė nėra tik išskirtinė architektūros paveldo detalė, bet ir jaukumo, bendrystės, namų simbolis. Tai ypač svarbu turint omeny nostalgišką, sentimentalų ir glaudų kuliškių santykį su istoriniu pastatu – vietiniai prisimena čia kadaise veikusią valgyklą, vaikystės žaidimų ir slėpynių vietą, čia vykusias bendruomenės ir šeimos šventes“, – sako projekto „Atvira bendruomenės kūrybos erdvė Kuliuose“ iniciatorė Raimonda Masalskienė.

Per savo istoriją namas turėjo daug paskirčių – čia gyveno bažnyčios tarnai, veikė meistro dirbtuvės, verpykla ir klebonijos virtuvė, kuriai pasitarnavo erdvūs pastato rūsiai, tikę produktų sandėliavimui. Statybų metu nenaudotos jokios degios medžiagos: čerpinis stogas, gegnių plytų skliautiniai perdengimai, iš plytų ir akmenų suręstas mūras. Virš namo įėjimo apie pastato išskirtinumą byloja lotyniškas užrašas „Haec domus ardere nescia“ – „Šis namas nepažįsta degimo“.

Sofijos festivalio metu liepos mėnesį jau buvo galima apžiūrėti „Kultūros virenę“ – dalis programos renginių vyko rekonstruotose patalpose ir visi jie pateisino lūkesčius. „Kultūros virenėje“ sklandžiai praėjo Kulių knygų klubo susitikimas, patogiai ir jaukiai vyko skrybėlių kūrybinės dirbtuvės su kostiumų dailininke Sandra Straukaite, o visas pastato erdves išradingai išnaudojo savo kūrybos ekspozicijas surengę tapytojas Zdenek Danek (Čekija), senografė Renata Valčik (Lietuva) ir garso menininkas Tomoo Nagai (Japonija).

Galutinai baigus visus rekonstrukcijos darbus, šiandien Kulių „Kultūros virenė“ yra atvira visiems, neabejingiems menui, kultūrai ir bendruomeniškai veiklai. Skirtingos pastato erdvės suteikia galimybę čia vykti įvairaus pobūdžio kamerinėms veikloms – paskaitoms, meno parodoms, muzikos ir teatro renginiams, klubinei veiklai, ekskursijoms, edukacijoms. Labirintą primenantis pastato rūsys, skliautuotos salės ir jauki palėpė gali pasitarnauti kaip vieta menininkų rezidencijoms ir publikos susitikimams su kultūros lauko profesionalais.

Kulių bendruomenė – lanksti, smalsi ir svetinga bendruomenė, kuriai įdomu pažinti naujas meno formas, leistis į intelektualinius iššūkius ir tai daryti ne uždarame ratelyje, o kviečiant kūrėjus ir žiūrovus iš visos Lietuvos.

Pirmosios žiežirbos „Kultūros virenėje“ jau pasirodė, o čia užkurti nuoseklaus ir prasmingo kultūrinio gyvenimo ugnį pastato šeimininkai kviečia visus susidomėjusius kultūros projektų organizatorius. „Kultūros virenėje“ gali skleistis ne tik profesionalus menas ir kultūrinės iniciatyvos – tai gali tapti vieta stiprinti įvairius kolektyvus organizuojant jiems aktualią komandinę veiklą, kamerinės pastato erdvės puikiai tinka norintiems atnaujinti ar tęsti šeimos švenčių, kūrybingų vaikų gimtadienių tradicijas.