8 lapkričio, 2019

Kristina Sabaliauskaitė: „Laisvė visada turi savo kainą, tik ne kiekvienas pasiryžęs ją mokėti“

„Po „Petro imperatorės“ pasirodymo labai daug sužinojau apie mus pačius. Pamačiau, koks vis dar gajus mąstymas schemomis, galvojimas, kad vergas, mažas, likimo nuskriaustas žmogus, kuriam pašykštėta galios pozicijų, neturi žmogiškojo orumo, kad jis negali būti protingas, išmintingas. O man kaip tik imponuoja tokios istorijos, todėl noriu pasakoti apie stiprias moteris, kurios sulaužo taisykles“, – tarptautinio literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ organizuotame pokalbių vakare kalbėjo rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.

 Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje vykęs renginys susilaukė itin didelio publikos dėmesio: salė buvo sausakimša, nusidriekė autografų laukiančiųjų eilės, o bilietai į susitikimą išpirkti dar prieš savaitę. Teatro režisieriaus Gintaro Varno kalbinta rašytoja K. Sabaliauskaitė susirinkusiesiems papasakojo ne tik apie naujausią savo romaną, bet ir, kaip pati prisipažino, pirmą kartą atskleidė, kaip gimsta jos knygos.

Mėginimas atkurti sudužusią graikišką vazą

Paklausta, kaip ji kuria, kaip dirba, K. Sabaliauskaitė sakė, kad dažniausiai jaučiasi kaip archeologė.

„Dirbu kaip mokslininkė, kuri bando rekonstruoti sudužusią graikišką vazą ir pasižiūrėti, kas susidėlioja iš tų gabalėlių. Esu tikrai labai užsispyrusi, man svarbu, kad vaizdas būtų ryškus ir pilnas. Dirbu tol, kol visa dėlionė tampa nebe plokščia, o trimatė. Man viskas įdomu: nuo archyvų, žemėlapių, teisminių dokumentų, iki to, ką keliaudamas žmogus galėjo matyti, kokia aplinka jį supo. Kai visa tai išsiaiškinu, kai sulipdau tą vazą, įdėmiai į ją įsižiūriu, užfiksuoju vaizdą ir tada… vėl sudaužau. Tam kad pradėčiau kurti ir nupieščiau tokį istorinio personažo portretą, kaip aš jį matau“, – aiškino populiariausių istorinių romanų autorė.

Romano leitmotyvas – prievarta

Naujausio romano „Petro imperatorė“ pagrindinis leitmotyvas, kaip teigia K. Sabaliauskaitė, –   prievarta.

„Man rūpėjo prievartos klausimas ir pati prievarta kaip problema. Kaip ji skleidžiasi kultūroje, kiek jos mūsų gyvenimuose? Kiek yra buvę ir kiek pasaulyje tebėra prievartos moterų atžvilgiu? Labiausiai mane domina paradoksas tarp prievartos ir galimybės jai nepasiduoti. Juk pagrindinės romano herojės visą laiką buvo reikalaujama paklusti, tačiau ji rado būdų tam priešintis. Įtampa tarp  primesto bevališkumo ir tuo pačiu geležinė valia nepasiduoti, pastanga teigti save kaip žmogų brutalioje kultūroje, kurioje ji net nebuvo laikoma žmogumi. Tai man atrodo be galo svarbu ir aš noriu, kad mes žinotume tokius likimus, tokias istorijas“, – kalbėjo K. Sabaliauskaitė.

Paklausta, kodėl jos romanuose personažai dažnai pasirenka nepasiduoti, tapdami tarsi rakštimis kitiems, autorė pabrėžė, kad tai susiję su žmogiškąja laisve ir laisvės samprata.

„Tokie „žmonės rakštys“, sukeldami skausmą, dirgindami, leidžia ir mums patiems pajusti, kad esame iš tiesų gyvi, pilnakraujai, kad galime ir susižeisti, ir sugyti. Jei rakščių nėra, tuomet lieka tik vegetacija ir pilkų vienodų uniformų pasaulis. Ir iš savo patirties galiu pasakyti, kad laisvė visada turi savo kainą. Tik ji dažnai būna didelė ir dėl to ne kiekvienas pasiryžęs ją mokėti“, – sakė rašytoja.

Ruošiamas jau penktas „Petro imperatorės“ tiražas

Skaitomiausios Lietuvoje rašytojos K. Sabaliauskaitės naujausias istorinis romanas „Petro imperatorė“ (leidykla „Baltos lankos“, 2019) toliau laikosi perkamiausių knygų sąrašuose: į knygynus keliauja ketvirtoji knygos laida, o knygos poreikis toks, kad jau užsakytas ir penktasis tiražas.

Pirmasis romano tiražas buvo išparduotas dar nė nepasiekęs knygynų lentynų – išpirktas per išankstinę prekybą.

Romanas „Petro imperatorė“ – tai pasakojimas apie Rytų ir Vakarų kultūrų, mentalitetų sandūrą vienoje toksiškoje santuokoje. Apie laiką ir prievartą. Apie psichologinę ir alkoholinę priklausomybę, skilusias ir save perkuriančias asmenybes, griaunantį karą ir nemarų grožį gimdančias svajones.

 


3 liepos, 2025

Šį pavasarį trijose Šalčininkų rajono mokyklose vykusiuose kūrybiniuose užsiėmimuose 12–18 metų jaunuoliai bendradarbiavo su profesionaliais aktoriais. Projekto „Receptas kultūrai“ dalyviai […]

1 liepos, 2025

Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu paskirtos Kultūros centrų premijos už pastarųjų penkerių metų aktyvią ir kryptingą veiklą. „Kultūros centrai yra […]

27 birželio, 2025

Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyvai „Klaipėdiečio tribūna” sukanka 20 metų. Tai unikali atvira erdvė gyventojams, kviečianti prieš kiekvieną miesto tarybos […]

„FIXUS Mobilis“ nuotr.
27 birželio, 2025

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupės „FIXUS Mobilis“ įgyvendinamas edukacinis projektas „PASIDAIRYK PATS“ (oficialus pavadinimas […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
26 birželio, 2025

2025 m. birželio 13–23 d. Šiauliuose, Talkšos ežero pakrantėje, įvyko išskirtinis, originalumu ir autentika alsuojantis kūrybinis vyksmas didelio formato šamotinių […]

23 birželio, 2025

Lenkijos kultūros ministerija rengia planus Rusijos invazijos atveju į užsienį perkelti vertingiausius meno kūrinius, pranešė britų dienraštis „The Financial Times“. […]

21 birželio, 2025

Į Dainų šventės renginių programą Seimas oficialiai įtraukė Pasaulio lietuvių vienybės dieną, kurioje dalyvauja užsienio lietuvių bendruomenės ir jų vaikų, […]

18 birželio, 2025

Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje birželio 17-ąją šiltai sutikta buvusi ilgametė ,,Šaltinėlio“ mokyklos direktorė, pedagogė, dainų ansamblio ,,Atgaiva“ narė  Alytė […]

Didvyžių parapijos žmonių grupė gegužines gieda prie Valaičių sodybą Žynių kaime menančio kryžiaus / Birutės Nenėnienės nuotr.
18 birželio, 2025

Vėsoką gegužės pavakarę, horizonte telkiantis lietaus debesims, per žydinčių rapsų ir bekylančių žiemkenčių laukus prie Žynių kaimo kryžiaus nuskambėjo Didvyžių […]

12 birželio, 2025

Šiandien Europos Komisija ir „Europa Nostra“ paskelbė 2025 metų Europos paveldo apdovanojimų laimėtojus. Juos išrinko nepriklausoma 11 ekspertų komisija, įvertinusi […]

Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazijos mokinių programėlė / Danutės Krikščiūnienės nuotr.
6 birželio, 2025

Gegužės 30 dieną Talkonyse (Pasvalio r.), kunigo kankinio Alfonso Lipniūno gimtinėje, surengta, tradicinė šventiška Mojava. Šiose gegužinėse pamaldose svečiavosi Panevėžio […]

30 gegužės, 2025

Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“, prasidėjęs dar 1965 metais, šiemet jau 61-ąjį kartą pražysta eilėmis. Lietuvoje šį iškilų kultūrinį įvykį […]

30 gegužės, 2025

Panevėžio rajono savivaldybės skiriama Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija šiemet atiteko rašytojui Alvydui Šlepikui už 2023 metais išleistą knygą „Namas anapus […]

29 gegužės, 2025

Gegužės 29 d. Vilniuje, Užupio ir Krivių gatvių sankryžoje, buvo atidengta skulptūra, skirta 2008 m. mirusiam poetui Sigitui Gedai. Nepaisant […]

Rimas Tuminas, L. Lavastes nuotr.
27 gegužės, 2025

Nuo pat Vilniaus mažojo teatro atidarymo lankytojų akį traukia fojė sienos nišoje kabantis varpas. Jis išlietas ir nišoje įkurdintas teatro […]

Aušra Česnulevičienė su savo knyga „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ / Alinos Leminskaitės nuotr.
23 gegužės, 2025

Į greta Druskininkų, Ratnyčioje, ant Ratnyčėlės upės įsikūrusią Tauro ir Aušros Česnulevičių sodybą kone kasdien užsuka į kurortą pasižvalgyti atvykusių […]

Baigėsi vaikų ir moksleivių konkursas „Aguonėlė“_ paaiškėjo geriausius šokėjus auginantys kolektyvai / Rengėjų nuotr.
19 gegužės, 2025

Lietuvą apskriejęs ir į liaudiško šokio sūkurį įtraukęs tūkstančius vaikų ir moksleivių, konkursas „Aguonėlė“ išrinko geriausius – gegužę vykusiuose baigiamuosiuose […]

18 gegužės, 2025

Panevėžyje, Šermukšnių gatvėje, oficialiai atidarytas skveras, skirtas vienam iškiliausių šiuolaikinių lietuvių mąstytojų – filosofui, eseistui, daugelio filosofijos knygų ir vadovėlių […]

17 gegužės, 2025

Žvarboką gegužės 17-ąją susirinkusius į jubiliejinę 25-ąją šventę „Poezija sodų žydėjime 2025“ Pakalniškių soduose (Upynos sen., Telšių r.) šildė poezija […]

Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė / Vytenio Budrio nuotr.
16 gegužės, 2025

Diskusijos apie kultūros reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau atskleidžia pavojingą tendenciją – kultūros redukavimą iki funkcijos ir įrankio, vykdant valstybės […]

Regionų naujienos