17 kovo, 2015
Kauno technologijos universiteto informacija

KTU aplinkos apsaugos ekspertai: „Žemės išlikimo strategija – darnus vystymasis“

Vandenynuose – milijardai tonų plastmasės gaminių, kurių sluoksnis siekia net iki kilometro gylio. Per 40 metų išdžiūvo apie 70 proc. Aralo jūros. 1,5 mlrd. žmonių kovoja su viršsvoriu, beveik milijardas – badauja, nors maisto visame pasaulyje yra pagaminama tiek, kad užtektų išmaitinti 7 mlrd. gyventojų. Ir tai – tik keli pavyzdžiai, įrodantys, kad žmonija nebegali gyventi taip, kaip iki šiol. Žmonės ir verslas privalo vystytis darniai.

Darnaus vystymosi, kuris pripažintas pagrindine ilgalaike pasaulio vystymosi ideologija, tikslas yra sumažinti skurdą, pagerinti gyvenimo kokybę, patenkinti pagrindinius žmonių poreikius, skatinti darnų ekonominį ir politinį vystymąsi, siekiant išvengti neatitaisomos žalos gamtos ištekliams, galinčios pasireikšti vėlesnėse kartose.

Taikant darnaus vystymosi strategiją versle, mažėja ar visai nelieka atliekų – jos perdirbamos į naudingus produktus, efektyviau naudojami gamtos ištekliai, įmonės sutaupo daug lėšų, gerinama gyvenimo kokybė. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų „Klaipėdos naftai“ sukurta vandens valymo sistema net penkis kartus geriau išvalo vandenį nei reikalauja norminiai aktai. Paskaičiuota, kad įdiegtos žaliosios inovacijos atsiperka greičiau nei per 3 metus.

Lietuvoje verslui efektyviai gerinti aplinkos apsaugos veiksmingumą padeda KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) ir Cheminės technologijos fakulteto (CTF) mokslininkai, Nacionalinis inovacijų ir verslo centras (NIVC).

Universitetas daugiau nei 120 įmonių yra suteikęs paslaugas, susijusias su darniu vystymusi. Verslininkų teigimu, tai ne tik padėjo sumažinti taršą, tačiau ir atnešė didelę finansinę bei darbo našumo naudą. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog Europos Sąjunga (ES) finansuoja tik darnaus vystymosi principus atitinkančius projektus.

Inovacijos – tik ekonomiškai naudingos

„Visiškai pritariu pažangiausiems šiuolaikiniams ekonomistams, kurie teigia, jog reikalinga nauja makroekonominė sistema, grįsta ne konkurencija, o bendradarbiavimu. Žmogus iš prigimties yra linkęs bendradarbiauti, o ne konkuruoti. Tik bendraudami tarpusavyje galime išlikti“, ‒ įsitikinęs KTU APINI direktorius prof. Jurgis Staniškis.

Darnaus vystymosi tyrimais KTU Aplinkos inžinerijos institutas užsiima nuo 1992 metų. Per šį laiką buvo įgyvendinta per 100 tarptautinių projektų, 120 įmonių suteiktos paslaugos, susijusios su darnaus vystymosi problemomis.

Pirmaujanti elektroninių elektros skaitiklių gamintoja Baltijos regione „Elgama-Elektronika“, viena didžiausių gamyklų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse „Achema“, viena iš Baltijos šalių lanksčios pakuotės iš polimerinių plėvelių su fleksografine spauda gamybos lyderių „Panoden“, „Kretingos šilumos tinklai“, Klaipėdos „ST Energija“ ‒ tai tik keletas įmonių, su kuriomis KTU APINI vykdė bendrus projektus.

Instituto sukurta prevencinių inovacijų kūrimo, finansavimo ir diegimo schema Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) atstovų buvo pripažinta efektyviausia pasaulyje. Pasinaudojama ja, JTO darnaus vystymosi problemas ir galimus jų sprendimo būdus skleidė visame pasaulyje.

„Reikia diegi tokias inovacijas, kurios ekonomiškai apsimoka, neturi neigiamo poveikio aplinkai, yra žmogui socialiai priimtinos ir neigiamai neįtakoja mūsų kultūros ir kultūrinio paveldo. Kiekvienas sprendimas ir kiekviena inovacija turi būti tikrinama pagal darnaus vystymosi principus. Jei bent vienas iš jų yra pažeidžiamas, tokią inovaciją reikia „mesti į šiukšlių dėžę“, ‒ neabejoja J. Staniškis.

Ekologiškumas taupo pinigus

Darnaus vystymosi pricipai yra keturi. Pirmasis ‒ technologinės priemonės. Gamybinius procesus Reikia perorganizuoti taip, kad jie neprieštarautų darnaus vystymosi principams, t.y. negeneruotų atliekų. Tokiu būdu nušaunami du zuikiai: sutaupomi ištekliai ir minimizuojamos atliekos.

Ekologinis gaminių projektavimas – antrasis darnaus vystymosi principas. Gaminius būtina perprojektuoti taip, kad per visą gyvavimo ciklą jų poveikis aplinkai būtų minimalus.

„Lietuvoje jau esame perprojektavę per 50 gaminių. Pavyzdžiui, įmonei „Elgama-Elektronika“ perprojektavome elektrinį skaitliuką su ekologiniu pasu vartotojui, taip gerokai sumažindami poveikį aplinkai. Šis produktas yra sėkmingai tiekiamas į Europos rinką“, ‒ pažymi J. Staniškis.

Trečiasis darnaus vystymosi principas ‒ prevencinė aplinkos vadybos sistema. Ekologinio projektavimo ir švaresnės gamybos procesai turi būti integruoti į įmonės vadybos sistemą. Nuolatinis gerinimas (angl. „Continuous improvement”) yra vadybos sistemos rezultatas, pasiekiamas prevencinėmis priemonėmis ir greitai ekonomiškai atsiperkantis. KTU Aplinkos inžinerijos institutas moko įmones sukurti prevencinę, išteklius tausojančią vadybos sistemą bei konsultuoja įmones, diegiant standartizuotas aplinkos vadybos sistemas.

Paskutinysis principas ‒ socialinė verslo atsakomybė. „Socialiai atsakingas verslas dalyvauja visuomenės gyvenime: švietime, sveikatos apsaugoje, kultūroje“, ‒ pabrėžia profesorius.

ES parama – tik atitinkantiems darnų vystymąsi

Jurgis Staniškis pabrėžė, kad, pagal ES reikalavimus, finansuojami gali būti tik tie investiciniai projektai, kurie tenkina du horizontalius reikalavimus ‒ lyčių lygybės ir darnaus vystymosi. Teikiant paraišką paramai reikės įrodyti, kad įmonės ar organizacijos priimami sprendimai, neprieštarauja aukščiau minėtiems keturiems darnaus vystymosi principams.

ES fondų finansinių investicijų teisingą panaudojimą Lietuvoje stebi Stebėsenos komisija prie LR Finansų ministerijos, kurios vienas narių yra ir profesorius J. Staniškis.

„KTU APINI gali padėti rengiant šias paraiškas bei konsultuoti nacionalines ir tarptautines kompanijas, ieškant ilgalaikių darnių sprendimų, optimizuojant transporto, energetikos, pramonės ir paslaugų procesus“, ‒ teigia instituto direktorius.

Vandenį išvalo penkis kartus geriau

Didelį įdirbį ir patirtį žaliųjų technologijų ir aplinkosaugos srityje yra sukaupusi KTU CTF Aplinkosaugos technologijos katedrai. Dr. Viktoro Račio vadovaujama tyrėjų grupė prieš 7 metus sukūrė vandens valymo sistemą, kuri 5 kartus geriau išvalo vandenį, nei to reikalauja norminiai aktai. Šis projektas su  „Klaipėdos nafta“, kuomet buvo įdiegta originali technologija, naudojant laukinių mikroorganizmų adaptuotas kultūras, pripažintas darnaus vystymosi sėkmės istorija.

KTU Aplinkosaugos technologijos katedroje taip pat kuriamos technologijos, susijusios oro valymu, atliekų tvarkymu, tvaria miesto plėtra ir grunto valymu.

„Technologijos reikalauja įvairiapusių žinių. Reikia išmanyti matematiką, fiziką, chemiją, mokėti apdoroti duomenis, būti kritišku. Turintys gilias žinias fundamentaliuose moksluose, net ir keičiantis pasauliui, išliks svarbiais „žaidėjais“. Tačiau, jei keičiantis pasauliui tuos gebėjimus prarandi, lieki „ant ledo“, ‒ mano V. Račys.

Ateitis ‒ technologijų vystyme

„Technologijų vystymas ir tobulinimas suteikia viltį, kad pasaulis netaps pavojingu kalėjimu. Juk antros Žemės neturime. Mūsų katedroje kuriamos darnaus vystymosi technologijos yra viena iš prevencinių priemonių, gerinant aplinkosaugos veiksmingumą“, ‒ sako V. Račys, pabrėždamas, kad ne mažiau svarbios ir kitos darnaus vystymosi sritys: socialinė, ekonominė, kultūrinė.

Docento įsitikinimu, labai svarbu, kad visuomenė būtų pasiryžusi išsaugoti aplinką, o verslas ir pramonė siektų kurti alternatyvas aplinką niokojančioms technologijoms, nedarytų žalos gamtos ištekliams.

Pasaulinės korporacijos, kuriančios žaliąsias technologijas, sulaukia vyriausybės palaikymo ir vyriausybinių užsakymų, o tai leidžia procesams sparčiai vystytis. Nors Lietuvoje įstatymai šioje srityje kol kas nėra griežtai apribojantys, visuomenė, kuriai rūpi aplinkos ir gyvenimo kokybė, galėtų įtakoti įstatymų politikus ir verslą.

Aliejus iš kavos tirščių

KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centre (MMTKC) veikiančiose laboratorijose, kurios yra tarsi mažos gamyklos, galima kurti ir išbandyti naujus produktus, bet kuriame gamybos proceso etape keisti gamybos technologiją. Naudodamos Universitete esančią modernią įrangą įmonės sutaupo didelius žaliavos kiekius, minimizuoja atliekų kiekį.

„Išspausti aliejų, kuris naudojamas gaminant kosmetiką, galima iš kavos tirščių. Tai yra pavyzdys, kuomet žaliavos neišmetamos, bet panaudojamos pakartotinai. Perdirbdama atliekas, įmonė ar organizacija vienu šūviu nušauna du zuikius, nes neturi šiukšlių (visas panaudoja) ir iš to dar uždirba pinigus“, ‒ teigia KTU MMTKC vadovė R. Aleksandravičienė.


27 sausio, 2023

Pastarąją parą gaisruose žuvo trys žmonės, vienas žmogus buvo traumuotas. Vakar, sausio 25-ąją, 17.46 val., buvo gautas pranešimas apie gaisrą […]

26 sausio, 2023

Šiandien vykusiame Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdyje meras Povilas Žagunis informavo tarybos narius, kad gauti gyventojų raštai, kuriuose Liūdynės, Velžio, […]

„Brailio slaptaraštisׅ“ rūdiškiečiams
25 sausio, 2023

Sausio 18-ąją minėjome Pasaulinę Brailio dieną. Lietingas oras privertė pakeisti planus ir susitikimą surengti ne bibliotekoje, o Rūdiškių gimnazijoje. Kartu […]

25 sausio, 2023

Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) būtų pavesta teikti laukinių gyvūnų gydymo, globos, paleidimo į gamtinę aplinką […]

24 sausio, 2023

Dėl žadą atimančio kadro jis gali ketvirtį kilometro šliaužti sniegu, valandų valandas kantriai laukti stingdančiame šaltyje, paras praleisti palapinėje miške […]

23 sausio, 2023

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos gavo informaciją, kad pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai nepažįstami asmenys, apsimetę […]

20 sausio, 2023

Berlyne duris atvėrė  87–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2023“. Vieni pirmųjų Lietuvos stendą aplankė […]

18 sausio, 2023

Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje – gerų pokyčių metas. Atnaujinama ne tik gaisrinė technika ir įranga, gerėja ugniagesių gelbėtojų aprūpinimas, bet […]

LBF Taurės čempionai
17 sausio, 2023

Sausio 14-15 dienomis, Kaune, boulingo centre „Oazė“ pirmą kartą šalies istorijoje surengtas Lietuvos boulingo federacijos (LBF) Taurės turnyras. Jame varžėsi […]

„Archigonas“ komanda
17 sausio, 2023

Vilniaus rajono savivaldybėje, prie Vilnojos ežero, yra nuostabi pakrantės teritorija – Sudervės paplūdimys. Ji – išties palankioje vietoje, supama natūralios […]

Kuršių Nerija
17 sausio, 2023

Nuo sausio 17 d. įsigalioja aplinkos ministro įsakymas, kuris numato, kad Kuršių mariose nebebus galima naudoti kai kurių verslinės žvejybos […]

16 sausio, 2023

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai vyko gesinti 54 gaisrų ir atliko 79 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu žuvo 5 žmonės, […]

Pakluonių biokuro katilinė
16 sausio, 2023

UAB Gren Joniškis užbaigė remonto projektą ir įrengė dūmų kondensacinį ekonomaizerį Pakluonių biokuro katilinėje. Projektui paramą skyrė Lietuvos Respublikos aplinkos […]

16 sausio, 2023

Vartotojai naują telefoną vis dar labiausiai renkasi pagal prekės ženklą ir kainą, tačiau jų prioritetų sąraše sparčiai kyla įrenginio tvarumas. […]

12 sausio, 2023

Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2-osios komandos ugniagesiai narai pakvietė Butrimonių gimnazijos mokinius į neįprastą pamoką – prie užšalusio vandens telkinio […]

12 sausio, 2023

Lietuvos jūrų muziejaus parengta ilgalaikė kilnojamoji paroda „Nuo Arkties iki Antarkties“ sėkmingai keliauja po atokiausius ir labiausiai nuo jūros nutolusius […]

12 sausio, 2023

Ketvirtadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas Kudirkos Naumiestyje ir Vištytyje susitiko su šių miestelių, Šakių, Vilkaviškio ir Kalvarijos ūkininkais, kurių sklypus […]

11 sausio, 2023

Trečiadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitiko su Telšių rajono savivaldybės meru Kęstučiu Gusarovu ir tarėsi dėl Germanto regioninio parko steigimo.  Įsteigtas naujas regioninis […]

10 sausio, 2023

Telšių Karolinos Praniauskaitės bibliotekoje menininkus ir poezijos mylėtojus subūrė Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto dvylikos studentų tarpdisciplininės kūrybos paroda […]

Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas naras Modestas Gimžauskas
5 sausio, 2023

Permainingi šios žiemos orai atneša nemažai rūpesčių ugniagesių narams. Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas naras Modestas Gimžauskas šiuo metu […]