sausio 13, 2015
Šarūnas Bulota, Kauno technologijos universitetas
KTU ekonomistas Rytis Krušinskas: euro atėjimas atsineša netikėtus pokyčius

Jau beveik dvi savaitės su euru gyvenantys lietuviai, KTU ekonomikos profesoriaus Ryčio Krušinsko teigimu, dar nepriprato prie naujosios valiutos ir būsimų pokyčių. Prie šiek tiek išaugusių kainų ir naujų kupiūrų netrukus prisijungs sumažėję algos skaičiai, o tuo pačiu – ir didesnio užmokesčio lūkesčiai.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius R. Krušinskas prognozuoja, kad pirmasis šioks toks psichologinis šokas lietuvius ištiks gavus pirmąją algą, kuri gerokai skirsis nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Lietuva – vis dar tarp autsaiderių pagal vidutinio darbo užmokestį ES.

– Antra savaitė gyvename su euru. Ar šalies gyventojai jau galėjo pajusti kokius nors teigiamus pokyčius?

– Gal dar šiek tiek ankstoka kalbėti apie tai, kaip jaučiasi šalies gyventojai – juk praėjo dar tik 12 dienų, kai turime eurą. Pojūtis, kad kažkas pasikeitė, ateis tuomet, kai gyventojai negalės atsiskaityti litais.

Dar daug pas ką jų yra, piniginėse jie susipynę su eurais, tad kol kas panikos nėra. Būtent tai, kad didelės masinės psichozės iki šiol nebuvo – pats teigiamiausias dalykas, kuris nutiko įvedus eurą.

Tai yra naudinga rinkai, nes mes be didelio streso sėkmingai perlipome valiutos pasikeitimo barjerą. Pokytis šalies gyvenime tikrai didelis, tačiau jam buvo pasiruošta labai sėkmingai. Visam pasiruošimo procesui, kaip ekonomistas, rašyčiau 9 balus iš 10.

Informacija apie eurą vartotojus pasiekė anksti, labai plačiai buvo skelbiamas tikslus euro keitimo kursas, daug kartų kalbėta apie vietas, kur bus galima nemokamai pasikeisti eurus. Tų pačių vietų taip pat yra daug.

Didžiausia grėsme per šias keliolika dienų tapo padirbtų eurų atsiradimas. Tai sukėlė gerokai didesnį sąmyšį nei pats euro įvedimas.

Dar didesni pokyčiai pasijus po šventinio laikotarpio sugrįžus į įprastinį gyvenimo ritmą, kai, pavyzdžiui, pradėsime planuoti savo atostogas. Noriu tikėti, kad šie pokyčiai bus teigiami, nes dabar matomos tendencijos nėra gąsdinančios – žmonės euro nebijo.

– Tvarką mėgstančioje Vokietijoje, pereinant nuo markės prie euro, kainos buvo ne tik neteisingai apvalinamos, tačiau ir padidintos. Nepaisant visų vyriausybės grūmojimų, Lietuvoje nutiko lygiai tas pats. Kai kas iš prekeivių kainas pakėlė dar prieš duotą 6 mėnesių terminą, kai kas šią ribą peržengė, o dalis po sausio 1 dienos jas ir nežymiai kilstelėjo. Kaip manote, ar šiam pokyčiui buvo pakankamai pasiruošta?

– Manau, kad prevencinės priemonės, tos, kurios galėjo būti taikomos, jos ir buvo pritaikytos. Pardavėjui pakeisti savo kainą centu ar dviem, niekas negali uždrausti. Tai yra rinka su joje vykstančiais nusistovėjusiais procesais.

Vienas tokių – kainodara, kai kaina baigiasi penketu, nuliu ar devynetu. Pasikeitus valiutai, juk keičiasi ir ši rinkodaros priemonė. Kainos svyravimai kelių lietuviškų ar euro centų ribose – to reikėjo tikėtis.

Juk, žiūrint iš vartotojo pusės, nedaug kas mėgdavo piniginėje nešiotis saują lietuviškų „baltų“ centų. Dabar atsirado variniai centai, bet prie jų kol kas sunku priprasti. Mieliau imame geltono metalo euro centų dešimtinę ar dvidešimtinę.

Verslui, gaunančiam daug smulkių metalinių pinigų, juos suskaičiuoti kainuoja papildomai, tad stengiamasi tokias sąnaudas mažinti, apvalinant kainas iki patogios kainos, pavyzdžiui 1 euro, o ne 97 euro centų.

– Algos „sumažėjo“ 3,45 karto. Poveikis psichologinis, tačiau gal ateityje dėl euro jos didės sparčiau, t.y. darbdavys atlyginimą didins ne 200 litų (58 eurais), o apvalins iki 60 eurų?

– Minimalios algos didinimas iki 300 eurų jau buvo vyriausybės užmačiose, tačiau tai būtų daroma ir dėl apvalinimo bei siekiant išvengti skaičiavimo klaidų.

Tie verslai, kurie turi galimybę skirti dalį savo uždirbamų pinigų algų didinimui, ko gero taip ir padarys. Valstybiniame sektoriuje bus sudėtingiau, nes čia algos yra fiksuotos, priklausančios nuo minimalaus pragyvenimo lygio ir įvairių pareigybinių koeficientų.

Versle, tam, kad būtų išvengta įvairių nepatogumų skaičiuojant, algos galės būti  didinamos iki jūsų minimų 60 eurų, o ne 57 eurų ir 92 centų. Kaip kažkada algos didinimo „žingsnis“ buvo 50 litų, dabar tai gal bus 5 ar 10 eurų.

– Gal, palyginę savo atlygį eurais su vokiečio uždarbiu, lietuvaičiai ims labiau spausti savo darbdavius ją didinti?

– Neabejoju, kad tam tikra diskusija tarp darbuotojo  ir darbdavio tikrai bus. Algas buvo galima lyginti ir anksčiau, tačiau mes esame atsiliekantys vidutinio darbo užmokesčio segmente ES ir tai niekam nėra paslaptis. Dabar šie skirtumai dar labiau išryškės.

Darbuotojams atsiranda akivaizdesnis psichologinis pagrindas reikalauti didesnės algos. Verslui ir darbdaviams – nemanau, kad tai bus pagrindas patikėti šiuo algos didinimo argumentu.

Daugiau nepasitenkinimo ir atlyginimų lyginimo su užsieniu gali atsirasti šio mėnesio pabaigoje arba pirmosiomis vasario dienomis, kai bus išmokamos algos, nes dabar žmonės dar gyvena iš išsikeistų į eurus litų, šventėms skirtų taupytų lėšų. Tačiau tai yra žmonių emocijos ir šiam apsipratimui tiesiog reikia laiko.

– Europos centrinis bankas kalba apie atsiradusį kainų skaidrumą, t.y. gyventojai gali patikrinti internete, kiek kainuoja šaldytuvas pas mus ir lygiai toks pats Vokietijoje. Ar nuo to nenukentės mūsų prekeiviai, kai kur siūlantys didesnes kainas?

– Be abejo, iš vartotojo pusės atsiras daugiau klausimų, kodėl šis daiktas pas mus kainuoja daugiau nei užsienyje. Tai gali vesti skaidrumo link arba net link mažėjančių kainų. Tačiau tie patys daiktai kitoje šalyje gali kainuoti ir daugiau nei pas mus, tad galime sulaukti ir kainų kilimo. Juk valiutą dabar turime vienodą visoje ES.

Share Button


rugsėjo 23, 2020

Turint paskolų, jų perkėlimas į kitą banką ar finansų bendrovę siekiant sumažinti mokamas įmokas, dar kitaip vadinamas refinansavimu, leidžia palengvinti […]

rugsėjo 17, 2020

Rugsėjo 17 dieną, dalyvaujant Lenkijos ir Lietuvos ministrams pirmininkams, pasirašyti du svarbūs susitarimai tarp „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) ir Lenkijos geležinkelių […]

rugsėjo 16, 2020

Užsienyje gyvena beveik milijonas mūsų tautiečių, tad tarptautinės emigrantų pinigų perlaidos į Lietuvą artimiesiems ar iš Lietuvos svetur mokslus kremtančiai […]

rugsėjo 15, 2020

Stiprinti įstatymų leidybos kultūrą, mažinti biurokratiją, įvykdyti pažadus dėl mažų ir skaidrių mokesčių – tai keletas iš būtinų žingsnių, kuriuos […]

rugsėjo 9, 2020

Nors, žvalgantis į gyvenamuosius bei kitos paskirties pastatus, akivaizdu, jog plastikiniai langai „valdo“, ne visi žmonės plaukia pasroviui ir renkasi […]

rugsėjo 8, 2020

Visi norime gyventi gražioje, išpuoselėtoje aplinkoje, o tam reikia pjauti žolę. Sutikite, kad daug kam šis darbas – menkas malonumas. […]

rugsėjo 7, 2020

Atrodo, kad su kiekvienais metais tolygiai kyla vestuvių ir kitokių švenčių kainos. Dėl to ne vienas mano, kad laikas šiek […]

rugsėjo 4, 2020

Šiandien Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje visuomenei pristatyta didžiausia plyno lauko investicija Lietuvoje – „Vakarų medienos grupės“ viena didžiausių Europoje medienos drožlių plokščių gamykla, į […]

rugsėjo 2, 2020

Nepriklausomas energijos tiekėjas „Enefit“ plečia partnerių ratą, sudarydamas ilgametę bendradarbiavimo sutartį su didžiausio vėjo jėgainių parko Baltijos regione plėtotojais. Šiuo […]

rugpjūčio 31, 2020

2018 m. šalyje veikė 6 249 užsienio kontroliuojamos įmonės, t. y. 5 proc. daugiau nei 2017 m. 6 162 užsienio kontroliuojamos įmonės vykdė ne finansinę veiklą. […]

rugpjūčio 26, 2020

Siekiant valdyti koronaviruso (COVID-19) infekcijos plitimą ir galimos antrosios bangos padarinius, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Finansų ministerija padės […]

rugpjūčio 26, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį kartu su komanda dirbo Panevėžio regione. Lankydamasis Biržuose ir Pasvalyje šalies vadovas daugiausia dėmesio skyrė […]

rugpjūčio 20, 2020

Vėsesni orai prašo iš spintos traukti šiltesnius apdangalus, nepamirštant net kepurių. Jei atrodo, kad nėra ko trauktis, reiškia atėjo metas […]

rugpjūčio 19, 2020

Žemės ūkio surašymas – didžiulis statistinis tyrimas, apimantis apie 160 tūkst. ūkininkų, šeimos ūkių, žemės ūkio bendrovių ir įmonių. Surinkę […]

rugpjūčio 12, 2020

Vyriausybė patvirtino, kaip veiks naujas nevyriausybinių organizacijų (NVO) finansavimo mechanizmas – NVO fondas. Naujasis fondas skirtas stiprinti NVO institucinius gebėjimus, […]

rugpjūčio 12, 2020

Augančios atžalos poreikiams tėvams tenka atseikėti vis didesnę dalį savo pajamų, tačiau visuomet išlieka klausimas, kaip užtikrinti vaiko gerovę bei […]

rugpjūčio 11, 2020

Bandymas atsisakyti didelių globos namų vaikams ir neįgaliesiems vyksta jau šeštus metus, tačiau informacijos daug, o procesas sudėtingas, todėl daug […]

rugpjūčio 11, 2020

Užimtumo tarnybos duomenimis, karantino metu darbo neteko daugiau moterų. Negana to, pastarąjį mėnesį moterų nedarbo rodiklis pralenkė vyrų. Viena iš […]

rugpjūčio 10, 2020

5,09 mln. eurų – tokiai sumai paraiškų pirmadienio rytą Užimtumo tarnybai buvo pateikta per rekordiškai trumpą laiką. Administracinių ir viešųjų […]

rugpjūčio 6, 2020

Kad greitieji kreditai gali pagelbėti sudėtingoje situacijoje mes žinome visi. Tai yra greičiausias būdas gauti kredito injekciją, kai asmeniniuose finansuose […]