sausio 13, 2015
Šarūnas Bulota, Kauno technologijos universitetas
KTU ekonomistas Rytis Krušinskas: euro atėjimas atsineša netikėtus pokyčius

Jau beveik dvi savaitės su euru gyvenantys lietuviai, KTU ekonomikos profesoriaus Ryčio Krušinsko teigimu, dar nepriprato prie naujosios valiutos ir būsimų pokyčių. Prie šiek tiek išaugusių kainų ir naujų kupiūrų netrukus prisijungs sumažėję algos skaičiai, o tuo pačiu – ir didesnio užmokesčio lūkesčiai.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius R. Krušinskas prognozuoja, kad pirmasis šioks toks psichologinis šokas lietuvius ištiks gavus pirmąją algą, kuri gerokai skirsis nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Lietuva – vis dar tarp autsaiderių pagal vidutinio darbo užmokestį ES.

– Antra savaitė gyvename su euru. Ar šalies gyventojai jau galėjo pajusti kokius nors teigiamus pokyčius?

– Gal dar šiek tiek ankstoka kalbėti apie tai, kaip jaučiasi šalies gyventojai – juk praėjo dar tik 12 dienų, kai turime eurą. Pojūtis, kad kažkas pasikeitė, ateis tuomet, kai gyventojai negalės atsiskaityti litais.

Dar daug pas ką jų yra, piniginėse jie susipynę su eurais, tad kol kas panikos nėra. Būtent tai, kad didelės masinės psichozės iki šiol nebuvo – pats teigiamiausias dalykas, kuris nutiko įvedus eurą.

Tai yra naudinga rinkai, nes mes be didelio streso sėkmingai perlipome valiutos pasikeitimo barjerą. Pokytis šalies gyvenime tikrai didelis, tačiau jam buvo pasiruošta labai sėkmingai. Visam pasiruošimo procesui, kaip ekonomistas, rašyčiau 9 balus iš 10.

Informacija apie eurą vartotojus pasiekė anksti, labai plačiai buvo skelbiamas tikslus euro keitimo kursas, daug kartų kalbėta apie vietas, kur bus galima nemokamai pasikeisti eurus. Tų pačių vietų taip pat yra daug.

Didžiausia grėsme per šias keliolika dienų tapo padirbtų eurų atsiradimas. Tai sukėlė gerokai didesnį sąmyšį nei pats euro įvedimas.

Dar didesni pokyčiai pasijus po šventinio laikotarpio sugrįžus į įprastinį gyvenimo ritmą, kai, pavyzdžiui, pradėsime planuoti savo atostogas. Noriu tikėti, kad šie pokyčiai bus teigiami, nes dabar matomos tendencijos nėra gąsdinančios – žmonės euro nebijo.

– Tvarką mėgstančioje Vokietijoje, pereinant nuo markės prie euro, kainos buvo ne tik neteisingai apvalinamos, tačiau ir padidintos. Nepaisant visų vyriausybės grūmojimų, Lietuvoje nutiko lygiai tas pats. Kai kas iš prekeivių kainas pakėlė dar prieš duotą 6 mėnesių terminą, kai kas šią ribą peržengė, o dalis po sausio 1 dienos jas ir nežymiai kilstelėjo. Kaip manote, ar šiam pokyčiui buvo pakankamai pasiruošta?

– Manau, kad prevencinės priemonės, tos, kurios galėjo būti taikomos, jos ir buvo pritaikytos. Pardavėjui pakeisti savo kainą centu ar dviem, niekas negali uždrausti. Tai yra rinka su joje vykstančiais nusistovėjusiais procesais.

Vienas tokių – kainodara, kai kaina baigiasi penketu, nuliu ar devynetu. Pasikeitus valiutai, juk keičiasi ir ši rinkodaros priemonė. Kainos svyravimai kelių lietuviškų ar euro centų ribose – to reikėjo tikėtis.

Juk, žiūrint iš vartotojo pusės, nedaug kas mėgdavo piniginėje nešiotis saują lietuviškų „baltų“ centų. Dabar atsirado variniai centai, bet prie jų kol kas sunku priprasti. Mieliau imame geltono metalo euro centų dešimtinę ar dvidešimtinę.

Verslui, gaunančiam daug smulkių metalinių pinigų, juos suskaičiuoti kainuoja papildomai, tad stengiamasi tokias sąnaudas mažinti, apvalinant kainas iki patogios kainos, pavyzdžiui 1 euro, o ne 97 euro centų.

– Algos „sumažėjo“ 3,45 karto. Poveikis psichologinis, tačiau gal ateityje dėl euro jos didės sparčiau, t.y. darbdavys atlyginimą didins ne 200 litų (58 eurais), o apvalins iki 60 eurų?

– Minimalios algos didinimas iki 300 eurų jau buvo vyriausybės užmačiose, tačiau tai būtų daroma ir dėl apvalinimo bei siekiant išvengti skaičiavimo klaidų.

Tie verslai, kurie turi galimybę skirti dalį savo uždirbamų pinigų algų didinimui, ko gero taip ir padarys. Valstybiniame sektoriuje bus sudėtingiau, nes čia algos yra fiksuotos, priklausančios nuo minimalaus pragyvenimo lygio ir įvairių pareigybinių koeficientų.

Versle, tam, kad būtų išvengta įvairių nepatogumų skaičiuojant, algos galės būti  didinamos iki jūsų minimų 60 eurų, o ne 57 eurų ir 92 centų. Kaip kažkada algos didinimo „žingsnis“ buvo 50 litų, dabar tai gal bus 5 ar 10 eurų.

– Gal, palyginę savo atlygį eurais su vokiečio uždarbiu, lietuvaičiai ims labiau spausti savo darbdavius ją didinti?

– Neabejoju, kad tam tikra diskusija tarp darbuotojo  ir darbdavio tikrai bus. Algas buvo galima lyginti ir anksčiau, tačiau mes esame atsiliekantys vidutinio darbo užmokesčio segmente ES ir tai niekam nėra paslaptis. Dabar šie skirtumai dar labiau išryškės.

Darbuotojams atsiranda akivaizdesnis psichologinis pagrindas reikalauti didesnės algos. Verslui ir darbdaviams – nemanau, kad tai bus pagrindas patikėti šiuo algos didinimo argumentu.

Daugiau nepasitenkinimo ir atlyginimų lyginimo su užsieniu gali atsirasti šio mėnesio pabaigoje arba pirmosiomis vasario dienomis, kai bus išmokamos algos, nes dabar žmonės dar gyvena iš išsikeistų į eurus litų, šventėms skirtų taupytų lėšų. Tačiau tai yra žmonių emocijos ir šiam apsipratimui tiesiog reikia laiko.

– Europos centrinis bankas kalba apie atsiradusį kainų skaidrumą, t.y. gyventojai gali patikrinti internete, kiek kainuoja šaldytuvas pas mus ir lygiai toks pats Vokietijoje. Ar nuo to nenukentės mūsų prekeiviai, kai kur siūlantys didesnes kainas?

– Be abejo, iš vartotojo pusės atsiras daugiau klausimų, kodėl šis daiktas pas mus kainuoja daugiau nei užsienyje. Tai gali vesti skaidrumo link arba net link mažėjančių kainų. Tačiau tie patys daiktai kitoje šalyje gali kainuoti ir daugiau nei pas mus, tad galime sulaukti ir kainų kilimo. Juk valiutą dabar turime vienodą visoje ES.

Share Button


vasario 19, 2020

Mėnuo įpusėjo, o sąskaitoje jau švilpia vėjai ir vėl galvojate, kaip čia išgyventi iki kitos algos ar iš kurio draugo […]

vasario 18, 2020

Nepaisant pastangų Lietuvos apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo sistemą padaryti skaidresne, joje apstu problemų. Siekdama situaciją gerinti Aplinkos ministerija inicijuoja naujus […]

vasario 18, 2020

Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) vasario 16–20 d. vykstančioje jubiliejinėje – 25-oje – tarptautinėje maisto produktų ir gėrimų parodoje „Gulfood 2020“ […]

vasario 18, 2020

Per septynerius metus „Danske Bank“ Globalių paslaugų centrą Lietuvoje nuo šimto iki 3 tūkstančių darbuotojų komandos užauginusi dabartinė jo vadovė […]

vasario 17, 2020

Europos šeimų verslo asociacijos duomenimis, šeimos verslai regione sudaro mažiausiai 65 proc. visų veikiančių įmonių. Tiesa, nėra tikslios statistikos, kokią […]

vasario 14, 2020

Tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos ekonomikoje smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) subjektai vaidina svarbų vaidmenį. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, […]

vasario 13, 2020

Atlikta Lietuvos odontologijos rinkos analizė rodo galimai pavojingas tendencijas, kurios atsirado 30 metų nesprendžiant šios rinkos skaidrumo klausimo: odontologijos sritis […]

vasario 13, 2020

Įsimylėjėliai Valentino dieną antrąsias puses dažniausiai džiugina simboliškai – gėlėmis, desertais ar mielais suvenyrais ir staigmenoms įprastai išleidžia nuo 10 […]

vasario 12, 2020

Atostogos snieguotose kalnų viršūnėse, saulėtose vandenynų pakrantėse ar modernios architektūros peizažuose suteikia dar daugiau malonumo, jei jų metu padarytos įspūdingos […]

vasario 10, 2020

„Ar Lietuvą netrukus užklups krizė?“ – šis klausimas pastaruoju metu skamba taip dažnai, kad pretenduoja tapti tokiu pat liaudies folkloru, […]