KTU kuriamos Rytų medicinos principais paremtos technologijos
„Bent pusė Švedijos karališkosios inžinerinių mokslų akademijos, kurios užsienio nariu esu išrinktas, metinės konferencijos pranešimų skirta tam, ką inžinerijos mokslai nuveikė žmogaus sveikatos gerinimo labui“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechatronikos instituto direktorius Vytautas Ostaševičius. Jo vadovaujama mokslininkų komanda kuria Rytų medicinos principais paremtas inovacijas, kurios gali apsaugoti nuo klastingų ligų bei pagerinti savijautą.
„Jau esame sukūrę tris treniruoklius, kurie neinvaziniu būdu apsaugo nuo nepageidaujamų ligų padarinių. Savo išradimus pristatėme JAV Silicio slėnyje, kur iš karto susilaukėme pasiūlymų juos patentuoti“, – sako V. Ostaševičius.
Mokslininkas džiaugiasi galėdamas savo patyrimą dinamikos srityje pritaikyti žmogaus sveikatos gerinimui. Idėjų inovatyvių technologijų kūrimui KTU profesorius semiasi iš Rytų medicinos. Japonų sveikatinimo sistemos kūrėjo Kacudzo Nishi įkvėpti „antrosios širdies“ bei „auksinės žuvelės“ treniruokliai intensyvina kraujotaką kapiliaruose bei gerina stuburo būklę.
„Bendradarbiaujame su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) reabilitologais, kardiologais, kitų sričių medikais. Preliminarius tyrimus, patvirtinančius mūsų sukurtų sistemų efektyvumą jau turime, artimiausiu metu ketinama jas išbandyti su ligoniais“, – teigia V. Ostaševičius.
KTU profesoriaus, kartu su Mechatronikos instituto bei LSMU mokslininkais, vykdomam projektui neseniai buvo paskirtas nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ finansavimas.
„Antroji širdis“ padeda sustreikavus pirmajai
„Kapiliarų žmogaus organizme yra apie 60 tūkstančių kilometrų. Šios smulkios kraujagyslės susijungia su didesnėmis ir užtikrina viso organizmo kraujo cirkuliacinės sistemos sklandų veikimą. Tad pirminis mūsų sukurtos įrangos tikslas buvo palaikyti kraujo apytaką, kai, pavyzdžiui, sustreikuoja širdis“, – pasakoja V. Ostaševičius.
Pasak jo, kapiliarų kraujotakos sistema, japonų medicinoje vadinama „antrąja širdimi“, yra tarsi dubliuojantis širdį organas.
„Toliau domintis įrangos galimybėmis, pasirodė, kad kojų kapiliarų stimuliatorius gali būti labai naudingas diabetu sergantiems ligoniams, pagerindamas galūnių kraujotaką, palengvindamas raudonųjų kraujo kūnelių (kurie diabetu sergančių žmonių yra standesni) pratekėjimą smulkiosiomis kraujagyslėmis. Šiuo metu „antrąją širdį“ bandysime testuoti su ligoniais“, – aiškina V. Ostaševičius.
Idėja sužavėjo Silicio slėnio investuotojus
„Antrosios širdies“ koncepcija paremtą įrangą kuria KTU Mechatronikos instituto doktorantas Mantas Venslauskas. Vasarą jis stažavosi JAV inovacijų Mekoje – Silicio slėnyje.
Mokslininkų teigimu, bendravimas su inovacijų vystymo profesionalais atskleidė naujų kuriamos įrangos galimybių. Pavyzdžiui, tai, jog rankų kapiliarų stimuliatoriai gali būti naudingi ir sergantiesiems artritu, vyresnio amžiaus žmonėms. Inovacija susižavėję amerikiečiai siūlė įrangą patentuoti.
„Galimybė susipažinti su rinka, galimų vartotojų poreikiais atskleidė naujų perspektyvų, parodė tobulintinas projekto puses. Šiuo metu sprendimai rengiami išsamiems klinikiniams tyrimams, juos patobulinus bus galima galvoti apie atskirus modelius, kuriuos, pavyzdžiui, galėtų įsigyti ligoninės“, – pasakoja M. Venslauskas.
„Auksinės žuvelės“ judesys išgydys traumuotus krepšininkus
KTU Mechatronikos instituto laboratorijose gimė dar viena japoniška metodologija paremta sistema – treniruoklis, padedantis atlikti vadinamąjį „auksinės žuvelės“ judesį.
„Tyrimai rodo, jog žmogus, kurio stuburui suteikiami svyravimai į šonus, gali išvengti daugelio negalavimų, tokių, kaip Bechterevo liga, kai prarandamas stuburo lankstumas“, – sako V. Ostaševičius.
Pasak jo, toks treniruoklis būtų labai naudingas atstatyti stuburui po sunkių traumų ir juokais siūlo jį išbandyti krepšininkams ir kitiems sportininkams, kurių darbe traumų netrūksta.
„Auksinės žuvelės“ judesį padedanti atlikti įranga šiuo metu taip pat yra testuojama LSMU mokslininkų. Disertaciją rengia doktorantė Sandra Mikuckytė.
Nacionalinį finansavimą gavusio projekto rėmuose ir daugiau inovatyvių idėjų sveikam senėjimui užtikrinti. Pavyzdžiui, vibroakustinė kamera, skatinanti kraujotaką akustiniais virpesiais ar žemės magnetinį lauką atstatantis stimuliatorius.
