22 sausio, 2022
VKPK

Kultūros paveldo ateitis regionuose. Kokia ji?

Kupiškio restauruota sinagoga

Savivaldybės paveldo apsaugoje yra itin svarbūs žaidėjai. Ataskaitiniais metais (iki 2020 m.) savivaldybių skiriamų lėšų paveldui bendro augimo rodikliai gerokai viršijo Kultūros paveldo departamento biudžeto didėjimo spartą. Visgi kokius namų darbus jos dar turėtų atlikti?

Naujausias Valstybinės kultūros paveldo komisijos tyrimas apie skiriamas savivaldybių lėšas ir kiti aktualūs siūlymai nuskambėjo išplėstiniame Lietuvos savivaldybių asociacijos Valdybos posėdyje.

„Valstybinė kultūros paveldo komisija ragina savivaldybes aktyviai prisidėti prie Kultūros paveldo departamento kvietimo dalyvauti inventorizavimo procese. Savivaldybės taip pat raginamos įvertinti paveldą, kas joms jis yra, ką būtina išsaugoti, kas atspindi konkrečios savivaldybės tapatumą“, – sakė pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Nekilnojamasis kultūros paveldas inventorizuojamas surašant visus galimus jam priskirti kūrinius ir kitus daiktus. Tai yra kertinis etapas, nes tik žinant, kas turima ir ką iš viso to norimą išsaugoti, galima numatyti ir fizinę tokių objektų priežiūrą ir tvarkybą.

Kita vertus, jau pačiame Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavime vienas iš merų atkreipė dėmesį, kad būtina skatinti valstybę skirti daugiau lėšų kultūros paveldo tvarkybai. Pastebėta, kad šiuo metu savivaldybės rodo daugiau iniciatyvos, o norėtųsi, kad ir valstybės vaidmuo atitinkamai stiprėtų. Anot šios nuomonės, valstybę raginti turėtų būtent Valstybinė kultūros paveldo komisija.  

„Savo sprendime Valstybinė kultūros paveldo komisija Vyriausybei, Seimui ir LR Prezidentui yra pabrėžusi, kad kompensavimui ir tiesiogiai tvarkybos darbams skiriamo finansavimo didinimą reikėtų laikyti prioritetiniu valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo uždaviniu. Finansavimo kultūros paveldui klausimas yra kasmetinis mūsų palydovas  – vertiname ir KPD Paveldotvarkos programą, ir savivaldybės skiriamas lėšas“, – priduria pirmininkė.

Anot jos, nors įstaigos priimti teisės aktai nėra imperatyvūs, tačiau gerosios praktikos pavyzdžiai, vienaip ar kitaip susiję su teikiamais siūlymais.

Primenama, kad pagal atliktą tyrimą, remiantis Kultūros paveldo departamento teiktais duomenimis, galima teigti, kad ataskaitiniais metais Paveldotvarkos programos lėšos mažėjo. 2019 m., palyginus su 2018 m., finansavimas sumažėjo 898 tūkst. eurų, o 2020 m., palyginus su 2019 m., jis sumažėjo dar 964 tūkst. eurų. Kultūros ministerijos pastangomis paveldosaugos reikmėms 2021 metais papildomai buvo skirta 2 mln. eurų.

Nepaisant to, kultūros paveldo tvarkybos darbų išlaidų kompensavimo poreikis valdytojams 4–5 kartus viršija skiriamus valstybės asignavimus. Ši Paveldotvarkos programa yra pati esmingiausia, parodanti valstybės kultūros paveldo tvarkybai skiriamas lėšas.

Reiktų pasidžiaugti, kad ilgus metus pastebima nuosekli kultūros paveldo finansavimo didėjimo savivaldybėse tendencija tęsėsi ir 2020 m. Pusė savivaldybių skyrė daugiau lėšų nei ankstesniais metais. Bendrai įvertinus šį laikotarpį, galima teigti, kad skiriamų lėšų paveldui bendro augimo rodikliai gerokai viršija Kultūros paveldo departamento biudžeto didėjimo spartą.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais. Ji nuo 1997 m. kasmet renka ir analizuoja duomenis apie Lietuvos savivaldybių lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai.

Paveldo komisija taip pat kasmet vertina ir Kultūros paveldo departamento, vykdančio kultūros paveldo politiką, rengiamą Paveldotvarkos programą. Formuluojant sprendimus remiamasi minėta faktine medžiaga, tyrimais ir ekspertinėmis kompetencijomis.

 


22 gegužės, 2022

Trečiadienio vakarą, gegužės 18 d., Šiaulių kultūros centre vyko koncertas „Maža kelionė per didelį pavasarį“, kurio metu buvo galima išgirsti ir […]

22 gegužės, 2022

Kasmet, gegužės 18-ąją, visame pasaulyje organizuojami renginiai ir užsiėmimai, skirti paminėti Tarptautinę muziejų dieną. 2022 metais tarptautinė muziejų diena sugrįžo […]

Agnės Vailaitytės nuotr.
22 gegužės, 2022

2022 m. gegužės 19 d., Šiaulių kultūros centro pramogų salėje „Maksas“ vyko respublikinių moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ finalinis etapas. […]

21 gegužės, 2022

Gegužinės istorija Lietuvoje yra įsišaknijo dar XIX amžiaus pabaigoje. Šventė nuo seno buvo rengiama šiltuoju metų laikotarpiu ir jaunuolius kvietė […]

21 gegužės, 2022

Sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi. Bet ar tikrai? Kraštietė Nika Piperita, sukvietusi visus pažįstamus ir nepažįstamus į savo debiutinės […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
17 gegužės, 2022

Kupinas kultūros Alytus svetingai atsiveria vis kitokiems patyrimams. Šįkart į Dzūkijos sostinę atkeliavo įstabi fotografijų paroda Jono Meko šimtmečiui paminėti […]

Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus / A. Sinkevičiaus nuotr.
17 gegužės, 2022

2022 m. gegužės 14 d. Šiauliuose vyko „Europos muziejų naktis“. Tarptautinis projektas pritraukė tūkstančius lankytojų, apžiūrėti ekspozicijas ir dalyvauti naktinėse […]

16 gegužės, 2022

Paslaptimi apgaubta naktis muziejuje kasmet gegužę virsta realybe – visoje Europoje minima Muziejų naktis, kuomet lankytojai pakviečiami domėtis muziejų vertybėmis […]

9 gegužės, 2022

2022 m. gegužės 6 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko Editos Barauskienės knygos „Kovingoji Ėvė. Kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“ pristatymas. […]

Šiaulėnuose
9 gegužės, 2022

Lietuvių kalba – tai pats brangiausias deimantas pasaulyje, kurį mes turime, todėl privalome branginti ir saugoti, didžiuotis savo istorija, savo […]

9 gegužės, 2022

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Zarasuose įvyko poeto, mokytojo, muziejininko Vasilijaus Trusovo naujausios poezijos knygos „Užutėkiai“ sutiktuvės. Tai jau […]

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė gyvos ir aktualios tradicijos / LNKC nuotr.
7 gegužės, 2022

KupiKetvirtadienio vakarą iškilmingame renginyje Vilniaus rotušėje pristatyti devyni naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai ir įteikti sertifikatai […]

Vaidoto Grigo nuotr.
6 gegužės, 2022

Šiandien Birštone duris oficialiai atvėrė naujas Sporto ir sveikatingumo centras. Daugiau nei 4 tūkstančių m² ploto ir 5 mln. eurų […]

4 gegužės, 2022

Gegužės 3 d. Lietuvos senjorės rinkosi į nemokamą „Kino pavasario“ filmo „Mažytė mama“ seansą net 6 Lietuvos miestuose – Kaune, […]

Eglė Baliutavičiūtė (iš asm. archyvo)
3 gegužės, 2022

Penktąja dr. Aloyzo Petriko literatūrine premija bus apdovanota rašytoja Gaja Guna Eklė (tikr. Eglė Baliutavičiūtė) už knygą vaikams „Keistuoliai“ (leidykla […]

2 gegužės, 2022

Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis išleido muziejaus-draustinio įkūrėjo ir ilgamečio direktoriaus Egidijaus Prascevičiaus bei dabartinės direktorės dr. Lauros Prascevičiūtės knygą „Burbiškio […]

Rimanto Ožalinsko nuotr.
2 gegužės, 2022

Balandžio 29 d. įvyko susitikimas su vaikų rašytoja Igne Zarambaite, įgyvendinant projektą „Kūrybinės iniciatyvos bibliotekoje“, kuris finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos […]

30 balandžio, 2022

Ar kada susimąstėte, koks unikalus Dzūkijos regionas? O ar teko kada padzūkuoti? Patyrinėti šią Lietuvos vietovę ir tenykščius papročius, paklausyti […]

29 balandžio, 2022

Ketvirtadienio vakarą Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko iškilaus Lietuvos valstybininko, karininko ir diplomato, kultūros veikėjo Juozo Urbšio (1896–1991) knygos „Lietuva lemtingaisiais […]

29 balandžio, 2022

Viename didžiausių Japonijos meno festivalių – Setouchi meno trienalėje – eksponuojami garsaus lietuvių dailininko Stasio Eidrigevičiaus darbai – medinė skulptūra „Kartu“ ir […]