Kunigas Algirdas Toliatas: negalintiems ateiti į bažnyčią – tiesioginės mišių transliacijos per „Facebook“

Progresuojant technologijų sričiai, keičiasi ir žmonių santykis su religija. Nors dar pasigirsta nuomonių, kad religija ir technologijos yra nesuderinamos, Vatikanas pasauliui siunčia kitą žinutę – praėjusiais metais buvo pristatytas išmanusis rožinis, o popiežius Pranciškus „Twitter“ socialiniame tinkle turi jau daugiau nei 18 mln. sekėjų. Lietuvos Bažnyčia taip pat modernėja – jau galime išvysti tiesiogines kai kurių maldos namų mišių transliacijas socialiniuose tinkluose.

„Keičiasi laikai, keičiasi ir ryšys su Dievu. Ryšys vis gerėja, buvo 3G, 4G, dabar jau artėjame prie 5G. Ir su Dievu reikia atrasti tokį ryšį, kuris mums, šių laikų žmogui, kalbėtų“, – juokauja kunigas Algirdas Toliatas.

Tiesioginė mišių transliacija per „Facebook“

Kunigas A. Toliatas buvo vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs transliuoti savo mišias tiesiogiai internetu. Viskas prasidėjo nuo pamokslų garso įrašų, kurie buvo talpinami specialiai tam sukurtoje svetainėje. Lūžis įvyko tuomet, kai prieš kelerius metus Ramintojos bažnyčios bendruomenės nariai vietoje garso įrašų kunigui pasiūlė mišias transliuoti per socialinį tinklą „Facebook“.

„Pirma, ši mintis man nuskambėjo keistokai. Bet įgyvendinus šį sumanymą pamačiau, kad idėja pasiteisino, nes yra daug žmonių, kurie norėtų dalyvauti mišiose, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali to padaryti. Prie mūsų transliacijų taip pat prisijungė ir nemažai emigrantų. Tokiu būdu atradome naują ryšį su tikinčiųjų bendruomene. Kadangi mūsų koplyčia yra trečiame aukšte, tai mišias sumanėme transliuoti ir kituose bažnyčios aukštuose, nes ne kiekvienas gali užlipti laiptais. Antrame aukšte net turime specialią vaikų zoną – tai erdvė, kur šeimos gali rinktis ramiai stebėti pamaldų nesibaimindami dėl nenustygstančių atžalų. Žinoma, būtų geriausia ir paprasčiausia, jeigu viskas vyktų vienoje erdvėje, bet kartais aplinkybės neleidžia to padaryti, tam ir pasitelkėme technologijas“, – pasakoja A. Toliatas.

Pasak kunigo, technologijos padeda prisitaikyti ir prie tų žmonių, kurie yra kamuojami tam tikrų negalių ir neturi galimybės ateiti į bažnyčią. Šios transliacijos mažina atskirtį ir leidžia juos padaryti pilnaverčiais visuomenės nariais – technologijos padeda suartėti su tikinčiųjų bendruomene. Pašnekovas įsitikinęs, kad virtualus dalyvavimas neprilygsta realiam, tačiau tai yra būdas pasiekti didesnę tikinčiųjų auditoriją.

Religinė informacija – internete

A. Toliato nuomone, technologijų ir religijos sąjunga sudaro sąlygas kurtis inovacijoms. Pavyzdžiui, pasaulyje jau galime pamatyti elektronines maldaknyges. Pasak jo, siekiant vaikus išmokyti tikėjimo tiesų galėtume pasitelkti virtualią realybę, kuri įtrauktų kur kas labiau nei knyga su spalvotomis iliustracijomis – tai galėtų būti naujieji ateities vadovėliai. Be to, technologijos religiją padaro lengviau pasiekiamą, kad ir kur žmogus bebūtų – religinės tematikos skaitiniai pasiekiami ir internete.

Pavyzdžiui, svetainėje Katalikai.lt yra skelbiami kiekvienos dienos mišių skaitiniai: psalmės, evangelija, dienos skaitinys, maldos. „Nebūtina turėti knygų, pakanka įeiti į šią svetainę ir susirasti viską, kas bus skaitoma šios dienos mišiose. Tai suteikia galimybę perskaityti šiuos žodžius ir tiems, kurie negali sudalyvauti mišiose. Tokiu būdu informacija tampa lengviau pasiekiama – žmogus turi prieigą prie religinių skaitinių nepaisant savo buvimo vietos, jis nebėra įpareigotas su savimi nešiotis maldaknygę, jei tik turi internetą“, – sako A. Toliatas.

Išmokti internete rasti religinių skaitinių, stebėti tiesiogines mišių transliacijas ir naudotis socialiniais tinklais, kuriuose galima rasti informacijos apie įvarius renginius ir bendraminčius, gyventojai yra kviečiami į visas šalies bibliotekas, kuriose vyksta skaitmeninio raštingumo mokymai tiek pažengusiems, tiek pradedantiesiems. Projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatorių duomenimis, šiuose mokymuose jau dalyvavo daugiau kaip 37 tūkst. įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų.

„Prisijungusi Lietuva“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė pasakoja, kad į mokymus ateinantys, ypač vyresnio amžiaus žmonės, išmokę naudotis internetu ir socialiniais tinklais, džiaugiasi ten galėdami surasti pačios įvairiausios informacijos, kad ir apie vieną iš reikšmingiausių 2018 m. vykusių įvykių Lietuvoje – popiežiaus Pranciškaus vizitą.

„Ypač mažesnių miestų, kaimelių gyventojams tikrai nėra paprasta sudalyvauti sostinėje ar kituose didžiuosiuose miestuose vykstančiuose renginiuose. O internetas senjorams atveria neribotas galimybes čia ir dabar stebėti įvykį arba pamatyti tai, kas jau praėjo vienu mygtuko paspaudimu“, – pastebi Jurgita.

Per socialinius tinklus Bažnyčia pasiekia daugiau tikinčiųjų

Kunigas mano, kad technologijos net padeda žmonėms priartėti prie Dievo. Pavyzdžiui, popiežius Pranciškus socialiniame tinkle „Twitter“ turi 18 mln. gerbėjų. Šventasis Tėvas šiame socialiniame tinkle kiekvieną dieną skelbia po žinią, mintį ar sentenciją.

„Socialiniai tinklai šiuo atveju suteikia galimybę komunikuoti – tai be galo svarbu ir tuo reikia naudotis. Žinoma, virtuali erdvė ar kompiuteris niekada neatstos žmogaus ir gyvo bendravimo. Bažnyčios tikslas – skleisti Dievo žodį. Šiai žiniai skleisti reikia pasitelkti paveikius būdus, kurie pasiektų žmones. Tu gali skelbti gerąją naujieną patalpoje, kurioje nėra žmonių, bet iš to naudos bus nedaug. Tikslas yra kalbėti pilname kambaryje ir tokiu būdu, kuris padėtų pasiekti kuo daugiau žmonių. Bet dėl pasirinktų komunikacijos priemonių negalime aukoti turinio. Mus jau ir taip supa pakankamai daug tuščių žinių, kurios nėra turiningos, bet užtat labai populiarios. Technologijos ir komunikacijos priemonės neturi užgožti turinio – tai pagrindinė taisyklė“, – teigia A. Toliatas.

Kalbėdamas apie vis dar gajų polinkį Lietuvoje religiją priešinti su technologijomis pašnekovas sako, kad mūsų šalyje apskritai yra populiaru kažką priešinti – ar tai būtų partijos, ar kultūros, ar tautos, ar pažiūros. „Perskaitę naujienų portaluose skelbiamus komentarus galime pamatyti, kiek pas mus dar daug susipriešinimo ir piktumo. Man labai gaila, kad susipriešinimo kultūra Lietuvoje vis dar klesti“, – sako kunigas.