3 rugsėjo, 2021
Bronius Vertelka | XXI amžius

Kur Vilkija vandenis pradeda nešti į Švėtę

Tėvo Stanislovo namelis-muziejus Juodeikiuose / Broniaus Vertelkos nuotr.

JUODEIKIAI – Joniškio rajono savivaldybės gyvenvietė, kelių „Žagarė–Piktuižiai“ ir „Martyniškiai–Rudiškiai“ sankryžoje, 13 kilometrų į pietus nuo Žagarės.  Ji įsikūrusi tarp Žagarės miško ir Mūšos tyrelio pelkės, per kurią vingiuoja vienas populiariausių ir ilgiausias Lietuvoje septynių kilometrų medinis pėsčiųjų takas. Jos pakraščiais pradeda į šiaurės rytus tekėti Vilkijos upė, vandenis nešanti į Švėtės upę Latvijoje. Juodeikiuose, kurie minimi nuo 1693 metų ir yra Žagarės regioninio parko dalis, lankėsi „XXI amžiaus“ žurnalistas, bet su projekto „Juodeikiai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ autore ir koordinatore, Žagarės kultūros centro renginių organizatore Diana SIČIOVIENE kalbėjosi Žagarėje.

Kaip, kam ir kodėl kilo mintis teikti tokį projektą?

Tai buvo rajono mero Vitalijaus Gailiaus mintis, jis pasiūlė bandyti. Gal todėl, kad kiekvienais metais Juodeikiuose vyksta Vytauto Didžiojo karūnavimo paminėjimo iškilmės, gerus prisiminimus šio krašto žmonėms paliko čia dirbęs Sibiro lagerių kankinys, kunigas, kapucinų vienuolis Tėvas Stanislovas. Nors kaimas gerokai nutolęs nuo rajono centro, netoli Lietuvos ir Latvijos sienos, bet pasirodyti šiame renginyje mielai sutiko operos solistas Liudas Mikalauskas, grupė „El fuego“, kiti žinomi ir garsūs atlikėjai, menininkai.

Nejaugi viena rengėte projektą?

Rengdama kitus projektus įgijau didžiulę patirtį. Šis irgi buvo man ne pirmasis, skirtas Juodeikiams. Jie ypatingi tuo, kad čia stovi 1936 metais pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam. Tuo neabejotinai gali didžiuotis šio nuošalaus, nedidelio, Joniškio rajono pakraštyje įsikūrusio kaimo žmonės. Unikalu tai, kad jį sugebėta išsaugoti ir žiauraus sovietmečio laikotarpiu. Kita Juodeikių vertybė – iki šiol plevenanti čia dirbusio Tėvo Stanislovo dvasia, tinkamai saugomas jo šviesus atminimas. Todėl man rengti šį projektą nebuvo sudėtinga, kai už tokių dalykų pavyksta „užsikabinti“.

Koks jausmas buvo sužinojus, jog Juodeikiams suteiktas „2021 metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ Šiaulių apskrityje titulas?

Žinia, kad mažąja Lietuvos kultūros sostine Šiaulių regione tapo Juodeikiai, atėjo elektroniniu paštu. Asmeniškai man tai nebuvo staigmena. Buvau tvirtai įsitikinusi, kad taip ir įvyks, neturėjau ir kažkokių dvejonių. Vienais metais su Juodeikių bendruomenės pirmininke tarėmės, jog Juodeikių kažkuo ypatingu nebenustebinsi. Čia būta gana gražių dalykų. Beje, dar operos solisto Liudo Mikalausko nesame turėję. Jis yra parengęs turiningą programą su Tėvo Stanislovo varpais. Parengiau projektą, tada sulaukėme ir L. Mikalausko. Daugiau turbūt nebėra ko kviestis, liko nebent mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Taip ir pasijuokėme. Pasirodo, kartais tarti žodžiai pildosi.

Kaip vyko šventinis mažosios kultūros sostinės atidarymas?

Kaip tik pataikėme į įsisiautėjusios koronaviruso pandemijos verpetą. Tai buvo ypač sunkus metas. Juodeikių prisistatymas vyko nuotoliniu būdu. Siuntėme sveikinimus su Kovo 11-ąja, rodėme filmuotą medžiagą.

Ar kitiems renginiams nesutrukdė pandemija?

Po Šv. Antano atlaidų Gaižaičiuose buvo pašventinti akmenys išnykusiems kaimams pažymėti. Per Jonines vyko kraštiečių šventė. Karantinas mums nedavė naudos. Juk buvo numatyti gražūs renginiai, laukta teatrų spektaklių.

Vis dėlto koks įspūdingiausias projekto renginys?

Jis dar tik įvyks. Rugsėjo 11-ąją tradiciškai minime Vytauto Didžiojo karūnavimą, kartu pagerbiame Tėvo Stanislovo atminimą. Manau, jog tai bus vienas didžiausių renginių Juodeikiuose. Susitiksime su dainininke Vaida Genyte, aktore Sandra Daukšaite, sulauksime aktoriaus ir dainų atlikėjo Giedriaus Arbačiausko su žmona. Numatyta ekskursija po Mūšos tyrelį pelkėje ilgiausiu pažintiniu lentų taku pėstiesiems. Jis įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Ta diena būna pilna netikėčiausių dalykų. Ji prasideda šv. Mišiomis Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje ir tęsiasi iki vakaro.

Ar išskirtinai Juodeikių bendruomenei koks nors renginys numatomas?

Spalio mėnesį paminėsime Juodeikių bendruomenės 15-ąjį gimtadienį. Kad jis būtų įspūdingesnis, norime surengti ugnies šou su fakyrais.

Kas šiuo metu vyksta Juodeikiuose?

Paskelbtas fotografijų konkursas, iš jų geriausios bus atrinktos 2022 metų kalendoriui. Jį atsispausdinsime iš projekto lėšų ir įteiksime nemokamai. Toks kalendorius bus puiki dovana. Tai – ne nupirkta parduotuvėje. Baigiamajame mažosios kultūros sostinės renginyje juo bus atsidėkota tiems, kas prie šventinių renginių prisidėjo, kas kažką padarė.

Gal ir parodomis džiuginsite?

Jau vyko Žagarės tautodailininko Daliaus Udrakio medžio darbų paroda. Šiuo metu eksponuojama radijo diktoriaus Juozo Šalkausko, beje, kilusio iš Joniškio, surinktų kaklaraiščių kolekcija.

Kaip į tokias šventes reaguoja juodeikiečiai? Ar pastebimas jų aktyvumas?

Kartais būna pilna bažnyčia, bet, turiu pastebėti, daugiau atvažiuojančių iš kitur, nebūtinai susijusių su šiuo kraštu. Atvyksta ir žagariečiai, užsuka žmonės iš Šiaulių, Akmenės. Juos traukia dviejų asmenybių – Tėvo Stanislovo ir Vytauto Didžiojo – aura. Kitaip pasijaučia pravėrę Tėvo Stanislovo pirkaitės duris. Kitokia ir Juodeikių bažnyčia, tiesiog skleidžianti ramybę. Ypatinga ir ši Joniškio rajono pusė. Juk į Žagarę buvo ištremtas vyskupas Julijonas Steponavičius, o Tėvas Stanislovas (Algirdas Mykolas Dobrovolskis) – į Juodeikius. Rugsėjo mėnesį iš Paberžės muziejaus parsivešime kryžius, saulutes, surinktus Tėvo Stanislovo, ir surengsime parodą.

Apie Juodeikius pasakojate su ypatinga šiluma. O kas jus pačią su jais sieja?

Nežinau. Tai – turbūt sunkiausias klausimas. Pati esu kilusi iš Žagarės. Vaikus auginau, vyras ūkininkavo. Turėjau savo verslą, buvau atsidariusi parduotuvę. Bet į Žagarę atėjus „Norfos“, „Aibės“ prekybos įmonėms, apmirė mano prekyba. Prieš 16 metų vėl grįžau „arti“ kultūros dirvonų. Porą metų dirbau Žagarės kultūros centro Gaižaičių filiale. O Gaižaičių seniūnijai priklausė Juodeikiai ir jie prie manęs „prikibo“. Turėdama pusę etato, ar privažinėsi du kartus per  savaitę 18 kilometrų? Dabar nuvažiuoja kitas kultūros žmogus, iš Šakynos. Aš likau vien Žagarėje, bet nepalikau ir Juodeikių. Kodėl, irgi nežinau. Pagal pareigybę man nepriklauso Juodeikiai. Čia nėra net Žagarės kultūros centro filialo. Kas jį duos, kai Juodeikiuose 60 gyventojų?

Taigi turbūt Juodeikiai Jums itin miela vieta?

Ypač rugsėjį jaučiu lyg kažkokią pareigą Juodeikiams. Jeigu čia vyksta renginys, jis turi būti aukščiausio lygio. Taip 16 metų su tuo kaimu nors mintyse bendrauju. Tiesa, vienais metais atsidūriau ligoninėje. Bet iš anksto viskas ten buvo sudėliota, sustyguota, už mane važinėjo kolega. Už Juodeikius jaučiu pareigą, atsakomybę. Tikriausiai traukia tų dviejų asmenybių – Tėvo Stanislovo ir Vytauto Didžiojo – aura. Ir patys Juodeikių gyventojai turi ypatingą trauką. Kiek jie turistų sulaukia! Maža vietovė dėl jų tapo žinoma. Pagal dabartines Žagarės kultūros centro renginių organizatorės pareigas man Juodeikiai nepriklauso, už tai negaunu atlyginimo.

O už projektą „Juodeikiai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ ar kiek nors atsilyginta?

Ne. Esu parengusi daugybę projektų, bet negalvojau apie atlygį. Taip, projekte galima nusimatyti administravimo išlaidas sau, bet to nesu dariusi.

Iš kur toks pasiaukojimas kitų labui?

Ir į šį klausimą neturėčiau atsakymo. Nuo mokyklos laikų toks mano aktyvumas. Ir renginius vesdavau, ir spektakliuose vaidindavau. Turėjau irgi labai veiklią klasės auklėtoją Laimą Kupčiūnienę. Jau penkti metai esu Žagarės, turinčios miesto teises, bendruomenės pirmininkė. Mėgstu keliauti ne vien su vyru ar sūnumi, bet ir su draugų kompanija. Mano vaikai jau suaugę. Kartais vyras negali keliauti, kadangi yra ūkininkas, dirba nemažai žemės. Mano ūkis – du nedideli šunys. Tiesa, dar turiu daržą ir sodą, todėl vaisių ir daržovių neperku.

Ar vaikai nepasakė: „Mamyte, visur lakstei, kitiems stengeisi, o mes buvome truputį primiršti“?

Nemanau, kad jiems trūko dėmesio. Dukra Dovainė mokykloje vaidindavo, dainuodavo, šokdavo. Ji baigė muzikos mokyklą. Irgi norėjo studijuoti kultūros dalykus, bet mes ją atkalbėjome. Sūnus Justas darbuojasi tėvo ūkyje.

Šiandien kultūra – vos ne kaip pelenė. Kartais bandau pajuokauti: tokiame darbe, kaip mano, nieko nepavogsi. Tik iš namų dar išneši. Pavyzdžiui, kokį rūbą spektakliui. Tiesa, su saviveikliniais kolektyvais nebedirbu. Atsidėjau renginiams, projektams, kurių susidaro tikrai pakankamai, ruošti. Turiu ką veikti.

Kaip atsitiko, kad susidomėjote rengti projektus?

Nežinau, bet dabar projektai – lyg mano arkliukas. Be respublikinio ar rajoninio lygio projektų, dar trys, šiemet mano parašyti ir skirti Žagarės bendruomenei, ir dar trys – Juodeikiams. Visus juos reikia įgyvendinti. Būtina su kviestiniais atlikėjais kontaktuoti, parengti sutartis, parašyti ataskaitas.

Ar ne per daug kraunatės sau?

Ne visi mano rengti projektai buvo sėkmingi. Pradžioje visko pasitaikė. Kiti jau buvo sėkmingesni. Ne paslaptis, kad vakarai ir savaitgaliai būna užimti. Toks mano darbas. Kai kitiems šventė, kažką darau. Vyras dėl to nepriekaištauja, su juo kartu esu 31 metus. Turbūt gerai, kad skirtingi mūsų darbai. Mano charakteris – verdantis, kai imu kalbėti, nebejaučiu, imu garsiai rėkti. Vyras nuramina sakydamas, kad turi gerą klausą ir viską girdi… Artūro ir jo brolio ūkis – maždaug 500 ha. Su savo vyru susipažinau per jo pusbrolio išleistuves į armiją. Šis buvo mano bendraklasis ir man spręsdavo visus matematikos uždavinius. Aš jos nemokėjau, bet ir nenorėjau mokėti.

Ar pakito gyvenimas, žmonių santykiai siaučiant pandemijai?

Pasijuto žmonių susvetimėjimas, nes mažiau buvo bendravimo, tvyrojo baimė neužsikrėsti. Aš jos niekada neturėjau. Persirgau. 22 dienas buvo visaip. Draugė prieš Naujuosius metus buvo palikusi šiaurietiško ėjimo lazdas. Pakviečiau ją į vidų atsigerti kavos. Kitą dieną man paskambino, kad jai skauda galvą. Dar kitą dieną jau man galvą skaudėjo. Vyro paprašiau, kad nuvežtų išsitirti. Su juo dar susiderėjau iš 100 eurų, kad sergu. Laimėjau aš. Sūnus, atėjęs pasveikinti su Naujaisiais metais, irgi užsikrėtė, bet persirgo lengvai. Vyrą irgi liga rimtai į savo gniaužtus suėmė. Jam ilgai nekrito temperatūra. Aš sirgdama jutau didelius skausmus, kaulų laužymą, bet gulėti ligoninėje neteko.

Tikriausiai girdėjote, kokį triukšmą prieš skiepus kėlė neseniai prie Seimo įniršusi minia? Ką manote apie tai?

Pagalvokite, kas būtų, jeigu viskas sustotų? Juk ne visi gali skiepytis, gal dėl sveikatos problemų. Be to, žmonės bijo skiepo, nepasitiki vakcina, galvoja, kad ji eksperimentinė. Yra visokių žmonių, taigi ir nuomonių. Aš turėjau skiepytis, kadangi su žmonėmis bendrauju. Supratau, kad taip reikia. Bet Žagarėje negirdėjau, kad be skiepo negalėčiau dirbti. O po skiepo jaučiausi prastai, tris dienas turėjau temperatūros. Gerai, kad skiepijausi savaitgalį, praėjus pusei metų po ligos. Baimę skiepytis sukelia ir tai, kad žmonės visko prisiklauso, įvairių dalykų išgirsta.

Malonu girdėti, kad sugebate įpūsti gyvybės kaimui. Geros kloties gyvenime ir darbe.

 

 


16 kovo, 2023

Prezidentas ir Pirmoji ponia šiandien lankėsi Joniškio rajone. Susitikime su Joniškio rajono savivaldybės vadovais Prezidentas aptarė valstybės funkcijų centralizavimo ir […]

14 kovo, 2023

2023 m. kovo 11 d. Šiaulių „Aušros“ muziejus, minėdamas įkūrimo 100-metį, atidarė Šiaulių istorijos muziejų ir ekspoziciją, pasakojančią apie Šiaulių […]

7 kovo, 2023

Šiaulių Dainų progimnazijos komanda „LEGOTRONAS“ 2023 m. kovo 4 d., dalyvavo Vilniuje Energetikos ir technikos muziejuje vykusiame FIRST LEGO LEAGUE […]

7 kovo, 2023

Saulės miestas didžiuojasi „saulėtais“ objektais – Šiauliuose net du saulės laikrodžiai, aikštė, o dar kiek  paminklų ir kitų grožybių rastume […]

R. Parafinavičiaus nuotr.
21 vasario, 2023

Vasario 21 d. Šiaulių kultūros centras kviečia suvienyti jėgas ir vytį žiemą iš kiemo. Šventinis antradienis bus itin triukšmingas: renginio […]

Rūtos Mockapetrytės nuotr.
21 vasario, 2023

Vasario 18 d. Žaliūkių malūnininko sodyboje-muziejuje tradiciškai rinkosi Užgavėnių šventės persirengėliai, nusiteikę vyti žiemą ir prikviesti pavasarį. Folkloro ansamblių koncertai, […]

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka. Robertas Dačkus.
17 vasario, 2023

Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorę Ireną Žilinskienę apdovanojo […]

16 vasario, 2023

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, vasario 15-ąją, Šiaulių kultūros centre vyko tradicinis chorinės muzikos koncertas „Lietuviais esame mes gimę“. Choristai […]

16 vasario, 2023

Vasario 14 d. Radviliškio viešosios bibliotekos Jaunimo studijoje įvyko protmūšis „Paliesk lietuvių kalbą širdimi“. Tai vienas iš Viešosios bibliotekos renginių, […]

Liubov Yarmoshenko nuotr.
11 vasario, 2023

Vasario 9 dieną Šiaulių kultūros centrą drebino folklorinių šokių vakaronė. Renginys subūrė tiek didelius, tiek mažus lietuviškų tradicijų puoselėtojus. Vakaronėje […]

31 sausio, 2023

Lietuvos kraštotyros draugijos Garbės kraštotyrininkė, Mikelio prizo, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatė, Šiaulių krašto šviesuolė Irena Rudzinskienė švenčia […]

30 gruodžio, 2022

Gruodžio 29-osios vakarą Šiaulių kultūros centras kvietė į kasmetinį liturginės muzikos vakarą, kuris vyko Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje. Nebe pirmus […]

19 gruodžio, 2022

Šiemet Šiaulių valstybinėje kolegijoje įsteigtas studijų fondas – studentai jau džiaugiasi sulaukiantys mecenatų dėmesio už puikius akademinius pasiekimus, įgyvendinamus projektus […]

16 gruodžio, 2022

Gruodžio 1-13 dienomis Dainų progimnazijoje vyko gerumo akcija ,,Gerumu dalinkimės su visais„. PUG, 1-8 klasių mokiniai, jų tėveliai ir mokytojai […]

Edvardo Tamošiūno nuotr.
16 gruodžio, 2022

2022 m. gruodžio 14 d. Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47, Šiauliai) atidaryta atvirų saugyklų ekspozicija, pristatanti itin turtingus „Aušros“ […]

Liubov Yarmoshenko nuotr.
15 gruodžio, 2022

Jaunosios kartos Šiaulių kultūros centro kolektyvai ir jų draugai, gruodžio 13-osios vakarą visiems susirinkusiems padovanojo užburiančią koncertinę programą „Jau žvaigždė […]

14 gruodžio, 2022

Gruodžio 12 d. Radviliškio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Lietuvos scenaristo, režisieriaus, renginių vedėjo ir buvusio Radviliškio miesto kultūros centro direktoriaus, […]

9 gruodžio, 2022

Šiaulių valstybinė kolegija jau penktą kartą organizvo Šiaulių jaunimui skirtą renginį – „Galimybių festivalį TAVO PIN KODAS“. Reprezentacinis Šiaulių miesto […]

Bibliotekos nuotr.
6 gruodžio, 2022

Tradiciškai, prasidėjus Didžiųjų švenčių laukimui, Lietuvos bibliotekose prasideda Knygų Kalėdų akcija. Akcijos „Bibliotekų knygų Kalėdos“ organizatorius – Lietuvos bibliotekininkų draugija. Kaip […]

6 gruodžio, 2022

Viena laukiamiausių metų švenčių – Kalėdos – jau nebe už kalnų. Šiemet Šiaulių miestas turi paruošęs programą, kuri, tikimasi, pripildys […]