29 sausio, 2021

Kūrybos sostinė Vilnius užsibrėžė ambicingas kultūros strategijos gaires

Sauliaus Žiūros nuotr.

Artėjant įspūdingam sostinės jubiliejui – 700-osioms įkūrimo metinėms – miesto Taryba priėmė reikšmingą visam kultūros sektoriui ir vilniečiams sprendimą: patvirtino Vilniaus kultūros politikos strategines gaires. Pasak jų kūrėjų, Vilniuje augančios kartos bus laimingos, jei galės patirti savo miestą, šalį ir istoriją kultūroje. Ką dar apie šių gairių būtinybę, reikšmę ir tikslus mano jų kūrėjai – kalbiname Vilniaus tarybos Kultūros komiteto narius.
 
Strategijoje daugiausiai dėmesio telkiama į tai, kad aukštos vertės kultūra taptų prieinama visiems vilniečiams, užtikrinant raiškos kokybę ir įvairovę, nepamirštamas ir Vilniaus kultūros pažinimas tarptautinėje bendruomenėje. Dėmesio bus skiriama ir vilnietiškos kultūrinės atminties išsaugojimui, jos aktualizavimui šiuolaikinėmis priemonėmis, svarbus ir efektyvesnis kultūros sektoriaus valdymas.
 
„Rengdami strategines gaires, daugiausiai galvojome apie Vilniaus savitumą, jo skirtybes, potencialą. Vilnius turi tapti miestu, kuriame kultūra ir patirtys yra tiesiog gyvenimo būdas, kiekvieno gyvenimą prasmingai praturtinantis kasdienis palydovas“, – pasakoja Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas Liutauras Kazlavickas.
 
Gyvenimas kultūros pilnatvėj
 
Kalbant apie Vilniaus kultūrą, akivaizdu, kad šiandien vilniečiams kokybiškos kultūros įvairovė yra labiau prieinama, nei kitiems šalies gyventojams. Kaip teigia L. Kazlavickas, tas pats pasakytina ir apie kultūrinę raišką, jaunimo galimybes lankytis renginiuose ir apskritai – gyventi kultūros apsuptyje.
 
„Visi sutinka, kad Vilnius yra turtingas savo paveldu, istorija, daugiakultūriu palikimu. Tačiau, kas yra tie svarbiausi taškai visa tai sujungiantys į visumą, – iki šiol buvo mąstoma kiek per mažai. O juk suprantama, jog formuodamas savo kultūrinį veidą, miestas turi turėti aiškią viziją. Šios gairės reikalingos tam, kad suprastume, kuo Vilnius yra turtingas kultūros prasme, kaip sujungti į visumą tai, per ką miestas atsiskleistų vilniečiams, Lietuvai ir pasauliui, kaip veržlus, atviras Šiaurės Europos regiono kultūros centras, kuriame puikiai dera istorija, kultūrų įvairovė bei kūrybiškumas“, – sako L. Kazlavickas.
 
Strateginis kultūros planavimas yra būtinas supratimui, kurių veiksmų, projektų miestui reikia imtis pirmiau ir didesne apimtimi, o kurie gali vykti ir būti finansuojami nuosaikiau. Be to, neseniai baigė galioti ankstesnė strategija, kuri apėmė laikotarpį iki 2020 metų. Strategijos kūrimo iniciatoriams – miesto tarybos švietimo ir kultūros komitetui – gaires padėjo sukurti ir kultūros ekspertai.
 
Unikalios gairės Vilniui – kūrybos sostinei
 

Dažnai kuriant tokias strategijas vadovaujamasi kitų šalių gerosiomis praktikomis. Tačiau Vilniaus miesto strategijos struktūrinė kokybė yra universali: ji vertinga ir išskirtinė tuo, kad nėra jokio kito pasaulio miesto strategijos klonas, o kurta nuosekliai, atsižvelgus į Vilniaus kultūros politiką ir taktikas. Nors, kuriant gaires, tikrai analizuoti ir kitų šalių pavyzdžiai.
 
„Per daugybę posėdžių, kuriuose pamažu gimė gairės, buvo minimi efektyviausi modeliai Europos sąjungoje, JAV ar Kanadoje. Bet turbūt daugiausiai įkvėpimo suteikė šalys, kuriose gyvuoja visuomenės vystymuisi ir kūrybiškumui, konkurencingumui palankiausia ir efektyvi kultūros politika – tai Prancūzija, Šiaurės šalys, Jungtinė karalystė, Olandija, Belgija, Vokietija, o pastaruoju metu – ir Estija“, – pasakojo Kultūros komiteto narys Audronis Imbrasas.
 
Viena iš gairių kūrėjų, taip pat komiteto ir miesto tarybos narė Dileta Nėnėnė atkreipė dėmesį, kad vienas iš kultūros strategijos reikšmingiausių akcentų miesto proveržiui – „Vilnius – kūrybos sostinė, pritraukianti kūrėjus iš Lietuvos ir užsienio“.
 
„Būtent tarptautiškumas buvo bene silpniausia miesto kultūros politikos dalis daugelį metų iki šiol. Galiu drąsiai teigti, kad bent 10 metų nebuvo nei politinių, nei strateginių, nei taktinių kokybiškų veiksmų miesto kultūros tarptautiškumui paskatinti. Strateginis dokumentas iki 2020 m. buvo, o praktinio kokybiško įgyvendinimo – ne. Džiaugiuosi, kad kartu su kolegomis pavyko paliesti ir apibrėžti, įtraukti į priemones daugybę tarptautiškumo aspektų. Pavyzdžiui, kūrybos rezidencijas, aktyvų dalyvavimą co-kūryboje su Europos ir pasaulio miestais, ir stipriai skatinti lygiavertį bendradarbiavimą“, – pasakojo tarybos narė.
 
Pasak A. Imbraso, pagrindinis šių gairių tikslas yra pagaliau ir iš esmės reformuoti mieste kultūros sferą ir artinti ją prie šių dienų reikmių bei pažangiausių ES valstybių tikrovės, mažinti vilniečių visuomenės atskirtį nuo pasaulinės kultūros procesų ir pasiekimų.
 
Kultūra – visiems
 
Svarbi kultūros politikos strateginių gairių vizija: Vilnius – meniška aplinka bei unikalia kultūros įvairove garsėjanti kūrybos sostinė, kurioje kultūra yra pasiekiama bei įtraukia dalyvauti itin plačią miesto gyventojų ir svečių auditoriją. Socialinis kultūros aspektas čia itin reikšmingas, tad su naująja strategija atsirado įtraukimo ir prieinamumo principai.
 
„Šiuo atveju prieinamumas reiškia tokią pačią kokybišką kultūros ir meno paslaugą socialinės atskirties grupėms, ir jokiu būdu ne adaptuotus suprastintos kokybės kūrinus ar paslaugas“, – teigė D. Nėnėnė.
 
Atskirų priemonių prireiks norint aktyviau įtraukti į kultūros procesus miesto bendruomenes, tautines bendrijas, kultūrinę veiklą vykdančias įstaigas ir organizacijas. Lengviau įsitraukti į miesto kultūrinį gyvenimą padės skelbiamas miesto kultūros renginių kalendorius, Savivaldybės finansuotų kultūros projektų duomenų bazė. Naujojoje miesto kultūros politikoje daugiau dėmesio atsiras ir vaikų bei jaunimo santykiui su kultūra.
 
„Norime, kad jauni žmonės mylėtų savo miesto kultūrą, teatrą, meną, į juos žiūrėtų ne kaip į prievolę, o atvirkščiai – nebeįsivaizduotų savęs be kultūrinio gyvenimo. Todėl turime ne integruoti, ar primesti, o „panardinti“, kaip kartais sako edukologai, ir tiesiog nuo mažens leisti augti kultūros apsuptyje. Strategijoje tai užkoduota po terminu ugdymas kultūra“, – dar vieną svarbų akcentą išskyrė L. Kazlavickas.
 
Strategijoje įtvirtinama, jog kultūrinė atmintis – esminė Vilniaus kultūrinės tapatybės dalis. Prireiks daug kryptingų pastangų įtraukti į kultūros procesus verslo partnerius, suburti Vilniuje susitelkusių Lietuvos kultūrinių ir kūrybinių industrijų pajėgas. Nepamiršta ir pandemija – Vilniaus kultūros organizacijos, meno ir kultūros kūrėjai itin skaudžiai patyrė visą pasaulį praėjusiais metais ištikusios pandemijos pasekmes. Dėl šių ypatingų aplinkybių vienas svarbių uždavinių bus miesto kultūros organizacijų, meno ir kultūros kūrėjų bei kultūrinių ir kūrybinių industrijų operatorių atsigavimas, pandemijos pasekmių palengvinimas.
 
Siekiama ir kiek įmanoma labiau atverti kultūros finansavimo procesus ir duomenis: kuo daugiau kultūros biudžeto lėšų skirti konkursinėms programoms, jas padaryti sistemiškai įvairias, siekti, kaip teigė D. Nėnėnė, ne vien kiekybinių, bet ir kokybinių rezultatų.
 
„Per šiuos metus numatoma parengti kompleksinę ugdymo kultūra programą, kurioje kultūros ir ugdymo įstaigos bus skatinamos užtikrinti profesionaliojo meno ir kultūros prieinamumą jauniausiai visuomenės daliai. Tačiau tai tikrai ne viskas. Kad mieste teikiamos kultūros paslaugos būtų aukštesnės kokybės ir prieinamos platesniam ratui (įskaitant ir kultūrinę atskirtį patiriančių rajonų gyventojus), numatoma iš esmės peržiūrėti kultūros projektų finansavimo sistemą bei savivaldybės kultūros įstaigų tinklą. Esame apsibrėžę būtinybę periodiškai atlikti Tautinių bendrijų kultūrinių poreikių ir kultūros prieinamumo tyrimą, kurio pagrindu būtų rengiamos priemonės didesniam Tautinių bendrijų narių įsitraukimui į miesto kultūrą“, – sakojo L. Kazlavickas.
 
Kviečia drauge kurti miestą

 
Politikos gairės yra ir kvietimas miesto kūrėjams atsiliepti į iššūkį – drauge kurti tokį miestą, kuris atsiskleistų kaip Kūrybos sostinė. Tam labai svarbu užtikrinti tinkamas prielaidas.
 
„Gairės yra kvietimas aktyviai plėtoti atvirą dialogą, kuriant naujas paslaugas, efektyviau išnaudoti egzistuojančias miesto viešąsias erdves bei įveiklinti naujas. Būtina peržiūrėti miesto kultūros politikos finansinius instrumentus, sukuriant ekspertų darbu paremtą profesionaliosios kultūros ir meno projektų bei renginių konkursinio finansavimo sistemą, padėti plėtoti kultūros kūrėjų rezidencijas, skatinanti jų veiklos tarptautiškumą ir t.t. Tad kvietimą kūrėjams telktis bendram kūrybinam darbui vis kartosime, ir dar ne kartą“, – sakė Tarybos narys L. Kazlavickas.
 
Tikimasi, kad 2023 metais, minint Vilniaus miesto 700 metų jubiliejų, bus galima džiaugtis ne tik puikia jubiliejui paminėti skirta kultūros renginių programa, bet ir struktūriniais pokyčiais, kurie miestiečiams leis pasijusti savo miesto kūrėjais.

Vilniaus savivaldybė kviečia susipažinti su naujausiomis kultūros politikos strateginėmis gairėmis ir jų įgyvendinimo priemonių planu čia.


Sauliaus Žiūros nuotr.
26 rugsėjo, 2023

Nuo šiol daugiau nei 100 maršrutų po Vilnių, taip pat rekomendacijos, kur pramogauti, pavalgyti, kokius muziejus aplankyti, kur rasti žaliąsias […]

Gabijos Čepulionytės nuotr.
26 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 22 ir 24 d. maestra Giedrė Šlekytė Japonijoje koncertavo su „Yomiuri Nippon“ simfoniniu orkestru ir geriausiu fleitininku pasaulyje pripažintu, […]

26 rugsėjo, 2023

Jau spalį kultūros paveldo statinių valdytojų, prižiūrėtojų ir meistrų lauks FIXUS Mobilis edukacinio projekto PASIDAIRYK PATS pastatų prevencinės priežiūros dirbtuvės. […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
25 rugsėjo, 2023

700 metų jubiliejų pasitikęs Vilnius kvietė kartu tradiciškai paminėti Pasaulinę turizmo dieną: šį savaitgalį  kiekvienas galėjo pasijusti laukiamu Lietuvos sostinės svečiu, […]

Martyno Vitėno nuotr.
25 rugsėjo, 2023

„Pajutom ryšį tarp Sinajaus dykumos ir Panerių pušyno smėlio“, – kalbėjo žiūrovai, šį savaitgalį išvydę premjerą „Šokio simfonija iš Šiaurės […]

25 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 24 d. Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo minimos 148-osios M. K. Čiurlionio gimimo metinės, taip pat „Sidabrinės […]

25 rugsėjo, 2023

Telšiuose suskambo kvietimas į Atmintį, į pagarbą, į sugrąžintą stebuklą – iš griuvėsių krūvos atgimusią istorinę aukštąją rabinų mokyklą – […]

Gabija Maknavičiūtė-Janavičienė – Tarptautinio kamerinės muzikos festivalio idėjos autorė
23 rugsėjo, 2023

Kilni, įpareigojanti projekto Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis IMPRESIJOS, skirto Klaipėdos miesto ir krašto jauniesiems menininkams (Lietuvoje ir jau išvykusiems į […]

21 rugsėjo, 2023

Lentvario bibliotekos kolektyvas rugsėjo 16 d. dalyvavo miesto derliaus šventėje. Tradiciniu tapęs renginys pritraukia daugybę lankytojų. Vieni užsuka į mugę […]

Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių minėjimas Seime. ELTA / Dainius Labutis
21 rugsėjo, 2023

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad antisemitiniai pasisakymai iš valdžios tribūnų kelia ne baimę, bet pasišlykštėjimą ir pyktį. […]

Eglė Randytė
21 rugsėjo, 2023

Nuvilnijus informacijos bangai, kad sostinės gyventojai, gaunantys kompensacijas už šildymą ir balsuojantys prieš renovaciją, valstybės paramos nebegaus, patikslinama, kokių priemonių […]

21 rugsėjo, 2023

Saulėtą sekmadienio, rugpjūčio 20-osios, vakarą Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčioje nuskambėjo dar vienas tarptautinio sakralinės muzikos festivalio „Jubilate“ koncertas. […]

20 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 14 d. Trakų viešojoje bibliotekoje įvyko geštalto psichoterapeutės Daivos Žukauskienės ir mitybos specialistės Olgos Pakalniškienės romano „Neparašyta knyga“ pristatymas. […]

20 rugsėjo, 2023

Vilniaus miesto taryba pritarė atminimo lentų, kuriose dar likę tekstai rusų kalba ar paminėta, pavyzdžiui, LTSR, nuėmimui. 13 lentų bus […]

Renginį vedusi Rimanta Šukienė ir žurnalistas Romas Bacevičius, Neringos Pilypaitienės nuotr.
20 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 15-ąją Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyriuje įvyko literatūrinė popietė „Žodžiai iš Žaliakalnio“. Į susitikimą su plokštiečiais atvyko kraštietis Romas […]

19 rugsėjo, 2023

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį Jungtinėse Amerikos Valstijose, Naujajame Džersyje, susitiko su žymaus lietuvių išeivijos dailininko Kazio Varnelio sūnumi, menininku […]

Priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms perduoti nauji automobiliai. ELTA / Julius Kalinskas
18 rugsėjo, 2023

Priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms pirmadienį perduotos 37 vidutinės ir 6 sunkiosios klasės automobilinės cisternos bei 4 automobilinės kopėčios. Vidaus reikalų ministrė […]

18 rugsėjo, 2023

Tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ sostinės Viršuliškių rajone baigiamą vystyti naują 18 aukštų „Sky Office“ verslo centrą […]

15 rugsėjo, 2023

Išleista pirmoji knyga – visada džiugus ir jaudinantis kūrybos ir kūrėjo pasirodymo, prisistatymo ir svajonės išsipildymo momentas.  Rugsėjo 14 dieną […]

15 rugsėjo, 2023

Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje įteikta jau septintoji kasmetinė respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija. Ji šiais metais skirta poetei ir […]