5 lapkričio, 2020
Rūta Averkienė | XXI amžius

Kviečia atnaujintas V. Krėvės-Mickevičiaus gimtosios sodybos namas-memorialinis muziejus

SUBARTONYS. Čia duris lankytojams vėl atvėrė atnaujintas Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimtosios sodybos namas-memorialinis muziejus.

„Terpu girelių, terpu žaliųjų stovi dvareliai. Terpu raistelių, terpu ežerėlių Subartonių kaimelis“, – rašė kadais nedidelį gimtąjį kaimelį ir visą Dzūkiją išgarsinęs Vincas Krėvė-Mickevičius. Jis dabar neabejotinai didžiuotųsi savo atnaujinta sodyba-muziejumi, kuris yra ne tik vienas reikšmingiausių lankytinų Varėnos rajono objektų, bet svarbus ir visai Lietuvai. Jo atnaujinimas – prasminga simbolinė dovana prieš 138 metus spalio 19-ąją gimusiam rašytojui.

Pabirusių šimtamečių klevų lapų auksu pasipuošusioje rašytojo gimtojoje sodyboje į atnaujinto muziejaus atidarymo renginį „Aitvaro prisijaukinimas“ susirinkę svečiai turėjo galimybę pamatyti, kaip per pusantrų metų Varėnos rajono savivaldybės administracijos įgyvendinto projekto „Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus atnaujinimas“ metu pasikeitė namo ir visos sodybos vaizdas. Labai svarbu, kad remonto metu XIX amžiaus antroje pusėje statytame name išsaugota nemažai autentikos. Buvo suremontuoti ir restauruoti memorialinio muziejaus langai, langinės, durys, lubos, krosnys, kaminai, metaliniai vyriai ir rankenos, įėjimo prieangis, fasadai apkalti lentelėmis, pakeista elektros instaliacija, įrengtos gaisrinės ir apsaugos signalizacijos. Lauko rūsio pastate įrengtas WC, įrengta vandentiekio ir buitinių nuotekų sistema. Projektui įgyvendinti numatyta 204605,56 € (iš jų: Europos Sąjungos lėšos – 17314,72 €, savivaldybės biudžeto – 30690,84 €). Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Atnaujinimo darbus atliko bendrovė „Ekodara“.

Pabuvus atnaujintoje, senove alsuojančioje pirkioje, kur dar, rodos, tebeplevena V. Krėvės dvasia, šalia išbalintos duonkepės krosnies ir pasieniais, tarp senovinių rašytojo šeimos buities rakandų ir eksponuojamų jo parašytų knygų pavyzdžių, nuotraukų tarsi išklausai lietuvių literatūros ir Lietuvos istorijos pamoką.

V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus – Merkinės krašto muziejaus padalinys, kurio darbuotojai sumaniai kaupia, saugo, tiria ir populiarina rašytojo V. Krėvės-Mickevičiaus kūrybinį bei memorialinį palikimą.

Pro medinius vartelius sugužėjusius svečius gražia Petro Zalansko daina „Čiulba, ulba sakalas“ bei kitomis dzūkiškomis dainomis pasveikino Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“.

Merkinės krašto muziejaus direktoriaus pavaduotoja, 20 metų vadovavusi Subartonių muziejui, Evelina Buržinskienė pasidžiaugė, kad muziejus Subartonyse gražiai atnaujintas, beliko įrengti tik naujus informacinius stendus. „Renginį ne šiaip sau pavadinome „Aitvaro prisijaukinimas“. Aitvaras – mitologinė būtybė, nešanti turtus. Tikėkimės, kad ir muziejus sulauks rėmėjų ir taps dar žinomesnis“. Subartonių muziejui nuo šios vasaros kūrybingai vadovauja Deividas Priešegalavičius.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta sakė, jog ši vieta labai svarbi ne tik dzūkams, bet ir Lietuvai. „Vincas Krėvė mums yra antrasis svarbus kraštietis po M. K. Čiurlionio, ir jį mes turime tinkamai įamžinti. Tikiuosi, kad atnaujinus muziejų, vaikų ekskursijų padaugės, kad juos sudomins ir to meto buities daiktai, ir inovatyvi ekspozicija. Mums reikia sugalvoti ir daugiau, ir įdomiau, kaip Krėvę pateikti. Muziejaus atnaujinimas – graži naujo Krėvės grįžimo į Subartonis pradžia. Dėkoju darbštiems muziejaus darbuotojams. Tikiuosi, kad ši sodyba bus dažnai lankoma“.

Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė-Augustinienė sakė: „Turbūt niekam nereikia įrodinėti, kuo Krėvė svarbus. Nacionalinio epo autorius turi skambėti labai plačiai, ne tik per literatūros pamokas. Mes turime galvoti, kokiu būdu jį garsinti plačiau, dažniau, įdomiau“. Ji pasiūlė, kad pagaliau reikia įsteigti Vinco Krėvės premiją. „Premijos įsteigimas – geras pretekstas kasmet prisiminti kūrėją. Padarykime šitai. Dzūkijoje nėra nė vienos literatūrinės premijos. Mieli dzūkai, atėjo laikas suremti pečius. Nacionalinio epo autoriaus V. Krėvės premijos įsteigimas būtų didelis įvykis“. B. Jonuškaitė-Augustinienė perskaitė V. Krėvės „Aitvarą“.

Meras pritarė, jog V. Krėvės literatūrinė premija tikrai reikalinga.

Profesorė, filologijos mokslų daktarė Reda Pabarčienė pažymėjo, jog V. Krėvė neabejotinai įtvirtino dzūkų tapatybės pamatą. Ji pakvietė keliauti laiku ir pabandyti įsivaizduoti, kokius draugus V. Krėvė parsivežtų ir susodintų gimtoje gryčioje už stalo. „Stalas, už kurio susėstų rašytojo draugai, ir dabar stovi autentiškas. Tokių žmonių būtų nemažai. Atrinkau tuos, su kuriais Krėvė draugavo. Kaip atrodytų tas susibūrimas? Krėvė, aišku, kalbėtų dzūkiškai. Nepaisant, kad jis profesorius ir politikas, žurnalo redaktorius. Artimiausias jo draugas – Balys Sruoga, su juo jie kalbėdavo, politikuodavo tuo metu, kai abu dar nesijautė klasikais. Taip pat sėdėtų Dalia Sruogaitė, kuri šmaikščiai pasakytų: „Man Krėvės kaliošai per maži“. Sėdėtų Albertas Zalatorius, kuris rašė monografiją apie Krėvę ir nebaigė, kurio rūpesčiu Subartonių kapinaitėse perlaidoti Krėvės palaikai. Būtų ir Kostas Ostrauskas – pats moderniausias dramaturgas“.

Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas kalbėjo apie tai, jog muziejaus darbuotojai iki šiol dirbo ir ateityje dirbs kūrybingai ir iniciatyviai, kad muziejus taptų dar didesniu traukos centru.

Renginio dalyviai galėjo pamatyti sodybos kleve baltuojantį klevo lapo formos dviejų metrų ilgio ir pusantro metro pločio aitvarą. Skulptūrinę kompoziciją – šį aitvarą ir rašytojo atvaizdą – sukūrė skulptorius Margiris Buržinskas.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtos rezervato direktoriaus pavaduotoja Lina Žukauskienė sakė, jog šis muziejus yra labai ryškus kultūros židinys Dainavos žemėje, o jos kolega, merkiniškis Algimantas Černiauskas priminė, kad Merkinės miestelio bendruomenė yra įkūrusi premiją Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos mokiniams už etnokultūrinius tyrimus. Jis perskaitė ištrauką iš knygos „Nerūpėjo niekur išvažiuoti“, kurioje yra Onos Krėvaitės-Mošinskienės portretas ir mintys apie jos apsilankymą Subatonių kaime. „1990 metai. Po daugelio metų – pirmieji žingsniai tėviškės takeliu… Jos veidas nušvito, rankos pakilo tarsi priimdamos palaiminimą už galimybę pajusti“.

Muziejaus atnaujinimo darbus vykdžiusios bendrovės „Ekodara“ vadovas Remigijus Indriulionis muziejui padovanojo juodo metalo „saulutę“.

Prisiminimais dalijosi muziejaus bičiulis Algimantas Antanevičius, naujajam muziejaus vadovui D. Priešegalavičiui jis padovanojo tarpukariu išleistų V. Krėvės kūrinių.

Po renginio jo dalyviai keliavo į kaimo gale esančias kapinaites, kuriose perlaidoti rašytojo ir jo žmonos Onos Rebekos 1992 m. spalio 10 d. iš Amerikos parvežti palaikai. Šalia – tėvelių ir kitų giminaičių kapai. Čia „Kukumbalio“ dainorėliai kraštiečio garbei sugiedojo keletą jautrių giesmių. Ant kapo, kurį puošia tautodailininko Ipolito Užkurnio sukurta skulptūra, „Dainavos šalies dainius“, padėta gėlių ir uždegta žvakučių.

V. Krėvės sesers Monikos anūkė Laimutė Raugevičienė, kalbėdama giminaičių vardu, sakė: „Mes visi augome su Krėve, jį pažįstu nuo vaikystės. Jis visus apsakymus kūrė surinkęs po kruopelytę subartoniškių ir giminaičių pasakojimų. Visi branginam savo giminaičio atminimą. Labai džiaugiuosi už iniciatyvą įkurti Vinco Krėvės literatūrinę premiją. Siūlau atidaryti sąskaitą šiai premijai, tai tikrai atsiras aukotojų“. L. Raugevičienė pasidžiaugė sudariusi Mickevičių giminės genealoginį medį. Ji priminė tą faktą, jog V. Krėvė-Mickevičius, būdamas konsulu Baku, po Pirmojo pasaulinio karo padėjo tūkstančiams tautiečių, norėjusių grįžti į Lietuvą. Jis buvo ir marionetinės Vyriausybės ministru pirmininku, bet supratęs padaręs klaidą, iš tos Vyriausybės atsistatydino. „Noriu paminėti tris vyrus, kurie ypač rūpinosi V. Krėvės kultūriniu palikimu – lietuvių literatūros tyrinėtojas Albetas Zalatorius, Lietuvos ir Azerbaidžano visuomenės bei kultūros veikėjas Mahiras Gamzajevas ir Vilniaus memorialinio muziejaus direktorius Vladas Turčinavičius“. L. Raugevičienė dėkojo už gražiai atnaujintą iškilaus giminaičio gimtąją sodybą ir sakė mielai sutinkanti visuomeniniais pagrindais padirbėti muziejuje gide.

Vėliau visi dar kartą susirinko atnaujinto muziejaus kieme prisiminti išskirtinę Dainavos krašto asmenybę – mažo ūgio, bet labai didelės dvasios. Kalbėta apie tai, jog kiekvienas, apsilankęs Subartonyse ir užsukęs į XIX amžiaus pabaigoje statytą dzūkišką V. Krėvės-Mickevičiaus gimtąją sodybą, turės nepakartojamą galimybę pabuvoti prie rašytojo kūrybos ištakų, susipažinti ne tik su iškilaus rašytojo gimtosios sodybos aplinka, bet ir unikalia to meto Dzūkijos regiono kultūrine ir istorine panorama.

 

 


Raimundo Kaminsko nuotr.
16 sausio, 2021

Sausio 15 d. Kaune buvo prisimintos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei lietuvybės mokytojo Jurgio Zauerveino (1831-1904) 190-osios gimimo metinės. Vytauto Didžiojo […]

Kęstučio Jurelės nuotr.
14 sausio, 2021

Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė patvirtino Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metų minėjimo 2021-aisiais planą. Plane numatytais minėjimais ir konferencijomis, kultūriniais ir pažintiniais […]

14 sausio, 2021

2021-01-13 Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje vyko nuotolinė  pamoka ,,Aš prisimenu, kodėl esame laisvi“, kuri buvo  skirta 1991 m.  […]

13 sausio, 2021

Nuo senų senovės Aistmarių ir Kuršių marių žvejai žiemą stintas į pašautus po ledu tinklus viliodavo ypatingu muzikiniu instrumentu: į […]

Nuotr. iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus fondų
13 sausio, 2021

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Vytauto Mačernio metų minėjimo 2021 metais planą. Šiemet birželio 5 d. sukanka 100 metų, kai […]

12 sausio, 2021

Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės gynimo 30-mečio proga kviečiame susipažinti su virtualia paroda „1991 m. sausio 13-oji: plakatai, menantys kovą už laisvę“. […]

12 sausio, 2021

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje kilo 8846 gaisrai. Palyginti su 2019 m., kai kilo 11507 gaisrai, […]

Zenonas Bulgakovas
12 sausio, 2021

Šis mėnuo ypatingas sukaktimi – Lietuva išdidžiai mini 30-ąsias Sausio įvykių metines. Jau trisdešimt metų skaičiuojame nuo laisvę galutinai lėmusios […]

LR Seimo narys Andrius Navickas
11 sausio, 2021

Sunku patikėti, kad visa tai buvo net prieš trisdešimt metų, jog per tą laiką gimė ir užaugo mano dukra, aš […]

Alytaus rajono bibliotekos fondui formuoti – papildomos lėšos
8 sausio, 2021

Alytaus rajono savivaldybės viešajai bibliotekai skirta virš 30 tūkst. eurų, tai beveik 5 tūkst. eurų daugiau negu praėjusiais metais. Kultūros ministerija […]

6 sausio, 2021

Minint Laisvės gynėjų dienos 30-metį Seimo kanceliarija kviečia virtualiai susipažinti su naujomis parodomis, liudijančiomis dramatišką 1991-ųjų istoriją, kuriose – dokumentai, […]

4 sausio, 2021

Karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu į taikomus apribojimus labiausiai sureagavo darbo rinka – Lietuvoje nuo kovo registruotas nedarbas išaugo 6,1 […]

4 sausio, 2021

Nuo šiol visi nekilnojamojo turto vystytojai, prieš pateikdami prašymą gauti statybos leidimą, turės sumokėti įmokas už infrastruktūros plėtrą Klaipėdos miesto […]

3 sausio, 2021

Šiandien Vyriausybė pritarė šios dienos neeiliniame posėdyje susirinkusios Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos siūlymui pratęsti asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimą iki […]

1 sausio, 2021

Gruodžio 30 dieną vykusiame Antikorupcijos komisijos posėdyje atkreiptas dėmesys, kad savivaldybės, vykdydamos savivaldybės įmonių veiklos priežiūrą, ne visada vadovaujasi Vyriausybės […]

30 gruodžio, 2020

Daugelis sutiks, kad bėgimas – ypač populiarus būdas treniruotis, bėgimą galima sieti su begale puikių savybių, tai puikus būdas mesti […]

Gelgaudiškio dvaras Gelgaudiškio dvaras / Šakių TIC nuotr.
30 gruodžio, 2020

Tamsūs žiemos vakarai, kupini jaukumo ir šventiškos nuotaikos – puikus metas sekti pasakas, pasakoti paslaptingas istorijas ir legendas. Kviečiame pasidomėti […]

Rezultatai džiugina – dalis ilgalaikių bedarbių įtraukti į darbo rinką, o keletas jų šiuo metu mokosi profesijos
29 gruodžio, 2020

Prieš metus Alytaus rajono savivaldybei pradėjus garsiai kalbėti apie kartu su Užimtumo tarnyba planuojamą įgyvendinti programą, buvo pasigirdę dvejonių dėl […]

Kauno klinikų nuotr.
29 gruodžio, 2020

„Teks susigyventi su tuo, jog nebeturime sūnaus“, – šiais žodžiais savo istoriją pradeda Agnė. COVID-19 liga ji užsikrėtė 32 nėštumo […]

29 gruodžio, 2020

Taksi paslaugas teikiantys verslininkai gali kreiptis į Alytaus rajono savivaldybę su prašymu įrengti taksi stotelę.  Alytaus rajono savivaldybės taryba patvirtino […]