20 kovo, 2023
Baltijos aplinkos forumas

Laukinės gamtos atkūrimas – Baltosios Vokės šlapžemių viltis

Highland veislės karvė, K. Kalns nuotr.

Europoje vyksta reikšmingas biologinės įvairovės mažėjimas net ir visiškai laukinėse vietovėse. Kasdien pasaulyje išnyksta iki 150 skirtingų rūšių, o jų, vaidmuo ekosistemose lieka nepakeičiamas. Laukinės gamtos atkūrimo (angl. rewilding) idėja siekia grąžinti prarastas rūšis ir jų funkcijas į degraduojančias ekosistemas taip skatinant bei suteikiant erdvės natūraliems atsikūrimo procesams.

Laukinės gamtos atkūrimas, pasitelkiant natūralius procesus – progresyvus požiūris į aplinkosaugą. Stebint ir prisitaikant prie natūralių ritmų, gamtai leidžiama pasirūpinti savimi, o sudarant palankesnes sąlygas natūraliems procesams, gamta formuoja kraštovaizdį, atsikuria pažeistos ekosistemos, nualinti dirvožemiai. Taip sukuriamos biologiškai įvairios buveinės, jose prieglobstį randa daugiau įvairių gyvūnų, augalų, kuriasi gamtiškai turtinga aplinka.

Šiame amžiuje aplinkosaugos sąvoka išsiplečia apimant ne tik gamtos saugojimą, tačiau ir jos atkūrimą. Tvirtos, funkcionuojančios ir tarpusavio ryšiais susietos ekosistemos daro mūsų aplinką atsparesne klimato kaitos poveikiui – geriau aprūpina švariu oru ir vandeniu, apsaugo nuo potvynių, iš atmosferos pašalina ir kaupia CO2, suteikia poilsio vietą, estetinį pasitenkinimą.

Vienas iš efektyviausių laukinės gamtos atkūrimo procesų – ekstensyvus galvijų ganymas. Didieji žolėdžiai gyvūnai vaidina pagrindinį vaidmenį atvirų, medžiais neapaugusių sausumos ekosistemų egzistavime. Atvirose pievų, šlapynių buveinėse per tūkstančius metų prisitaikė gyventi gausybė rūšių, kurios niekur kitur negali egzistuoti. Žolėdžiai ganydamiesi veikia augalijos struktūrą, formuoja įvairaus aukščio žolinės augalijos dangą, neleidžia per daug įsigalėti aukštaūgiams medžiams ir krūmams, perneša augalų sėklas taip gausindami rūšių įvairovę, sukuria palankią aplinką vabzdžiams, o šių gausa didina paukščių skaičių. Ganomi naminiai gyvuliai pakeičia Europoje beveik išnykusias dideles laukinių žolėdžių bandas bei „prižiūri“ natūralias pievas ir šlapynes. Taip, žmogaus ir galvijų pagalba, sukuriamas prarastas balansas.

Buvusio durpyno vietoje šalia Vilniaus – sunaikinta gyvoji gamta

„Tik nedaugelis žino, kad visai netoli Vilniaus esančiame Baltosios Vokės šlapžemių komplekse pieš septyniasdešimt metų buvo pradėtos kasti durpės, naudotos sostinės šildymui, o visa gyvoji gamta – sunaikinta. Iškasus didįjį durpių sluoksnį, įmonė nustojo veikti, o durpynas buvo apleistas, dalyje jo atsirado žuvininkystės tvenkiniai“ – pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertė Gabija Tamulaitytė.

Nors teritorijai šiandien suteiktas buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas dėl randamų retų paukščių ir varliagyvių rūšių, o Papio ežeras paskelbtas ornitologiniu draustiniu, tačiau durpių gavybos padariniai dar ryškiai matomi. „Kartu su partneriais Lietuvoje ir Latvijoje įgyvendiname projektą „Šlapynių atkūrimas Lietuvoje ir Latvijoje, taikant integruotus buveinių atkūrimo ir palaikymo metodus” (LIFE MarshMeadows), kurio metu Baltosios Vokės šlapžemėse bus atkurtas hidrologinis režimas, buveinės ir užtikrintos socioekonominės naudos. Tam pasitelksime įvairias priemones, tarp kurių – galvijų ganymas teritorijoje ištisus metus“ – dalinasi Baltijos aplinkos forumo atstovė G. Tamulaitytė. Karvės šiame projekte atlieka itin svarbią rolę, nes yra vienintelės pajėgios pasiekti net ir užmirkusius, sunkiai privažiuojamus teritorijos plotus bei juose atlikti gamtotvarkinius darbus – šalinti nepageidaujamą augaliją, ataugančius krūmus bei nendres. Ilgalaikis, ekstensyvus ir gerai valdomas ganymas gali būti raktas į sėkmingą ekosistemos atkūrimą ir priežiūros užtikrinimą.

Dėmesys kritinei ekstensyvaus gyvulių ganymo svarbai didėja visos Europos gamtosaugos srityje. Nors kai kuriose vietovėse ganymas dažnai laikomas sena žemės ūkio praktika, dideli žolėdžiai yra labai svarbūs biologinės įvairovės ekosistemos funkcionavimui. Būdami atrajotojai, jie gali suvirškinti kietąsias celiuliozės ląstelių membranas ir keletą silpnai toksiškų augalų. Trumpindami ilgas žoles, galvijai sukuria ir palankią aplinką kitoms rūšims.

Ekstensyvus galvijų ganymas palaiko laukus, pilnus gėlių, žolelių, paukščių ir vabzdžių. Šiltuoju metų sezonu, gyvuliai daugiausia dėmesio skiria skaniausiems ir maistingiausiems augalams, žolėms, taip suteikdami daugiau šviesos ir erdvės daugeliui kitų augalų rūšių augti ir žydėti. Sudėtingesniais periodais (žiemą ar sausros metu) jie ėda nuvytusias žoleles kartu su šakelėmis ir kitomis sumedėjusiomis medžiagomis.

Gamtinio turizmo planai Baltosios Vokės šlapžemėse

Laukinės gamtos atkūrimas susieja ekologiją su ekonomikomis, kur laukinė gamta veikia kaip sąjungininkė sprendžiant šiuolaikines socialines problemas, taip pat, skatina vietos ekonomiką. „Tai padeda atgaivinti tiek kaimo, tiek miesto bendruomenes – laukinės gamtos jaudulys atkuria ryšį su gyvąja planeta, ugdo bendrą žmogiškumo ir pasididžiavimo jausmą regionuose ir didmiesčiuose“ – laukinės gamtos atkūrimo naudas vardina G. Tamulaitytė. Įkvepiantis to pavyzdys – buvusi anglies kasyklos teritorija Šiaurės Prancūzijoje, kur lygiame kraštovaizdyje iškilę juodi kalnai dabar yra žaliojo turizmo traukos objektas. Vietovėje, anglimi anksčiau aprūpinusioje pusę šalies, o dabar įtrauktoje į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, įrengti pėsčiųjų takai, vynuogynas ir slidinėjimo trasa.

Aukščiau minėto projekto metu Baltosios Vokės šlapžemių kompleksas taip pat bus pritaikomas gamtiniam turizmui – ruošiami maršrutai pasivaikščiojimams, organizuojami gamtos stebėjimo renginiai, skatinamas gerosios praktikos apsikeitimas. Buvusio durpyno – pažeistos šlapynės atsistatymas vyksta natūraliai, tačiau gali užtrukti šimtmečius ar net tūkstantmečius, o klimato kaitos kontekste gali ir visai neįvykti. Todėl siekiama parodyti, kad tokioms šlapynėms galima padėti ir atsikūrimo procesus pagreitinti naudojant ekosistemų atkūrimo metodus.

Gamta pajėgi pasirūpinti savimi, tačiau privalome sudaryti sąlygas natūraliems procesams formuoti mūsų kraštovaizdį bei ekosistemas. Savireguliuojantys kraštovaizdžiai ilgainiui yra net gi tvaresni. Laukinės gamtos atkūrimas gali lemti spontanišką daugelio laukinių gyvūnų rūšių sugrįžimą – jei sukursime bei saugosime teritorijas, kuriose gali vykti atgimimas, ilgainiui naudos turės ir žmonės, ir laukinė gamta.

 


11 vasario, 2025

Susisiekimo ministerija buria darbo grupę, kuri sieks išgryninti Krašto apsaugos ministerijos (KAM), Vidaus reikalų ministerijos (VRM) bei savivaldos poreikius, vystant […]

Neringos meras Darius Jasaitis
11 vasario, 2025

Neringos merui Dariui Jasaičiui kalbant apie būtinybę tiesti tunelį ar tiltą per Kuršių neriją, Aplinkos ministerija tikina, jog tai neįmanoma. […]

11 vasario, 2025

Šiaulių apygardos teismas antradienį buvusią Telšių rajono savivaldybės tarybos narę Janiną Bucevičę nuteisė dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, turto pasisavinimo ir […]

10 vasario, 2025

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys […]

10 vasario, 2025

Sekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis […]

10 vasario, 2025

Porelei vokiečių, prisipažinusių pernai nužudžius pabėgėlę iš Ukrainos ir jos motiną, kad pagrobtų naujagimį kūdikį, pirmadienį buvo skirta laisvės atėmimo […]

10 vasario, 2025

Pirmadienį gesinant Klaipėdos rajone užsidegusią medžio apdirbimo įmonę „Dekogama“, žuvo ugniagesys gelbėtojas, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Anot […]

10 vasario, 2025

Pirmadienį Klaipėdos rajone, Maciuičių kaime, užsiliepsnojus medienos apdirbimo įmonės „Dekogama“, pastatui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai gyvenantiesiems arčiau gaisro vietos […]

Laurynas Kasčiūnas. ELTA / Žygimantas Gedvila
9 vasario, 2025

Sekmadienį naujuoju Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku išrinktas buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako sieksiąs, kad partija […]

9 vasario, 2025

Prezidentas Gitanas Nausėda Europos Komisijos Pirmininkei Ursulai von der Leyen įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didįjį kryžių, kuris skirtas […]

7 vasario, 2025

Šiandien Panevėžio rajono savivaldybės naujai įrengtoje posėdžių salėje įvyko Panevėžio regiono plėtros tarybos kolegijos posėdis. Nedalyvaujant kolegijos pirmininkui Rokiškio rajono […]

7 vasario, 2025

Kultūros paveldo departamentas (KPD) skirs 868 eurų baudą karališkąsias insignijas atradusiai Vilniaus arkivyskupijai. Departamento teigimu, į slaptavietės atvėrimą paveldotvarkininkų nepakvietusi […]

7 vasario, 2025

Kiaušidžių vėžys – tai viena pavojingiausių moterų onkologinių ligų, kuri ilgą laiką gali vystytis be jokių ryškių simptomų. Dėl to […]

6 vasario, 2025

Viešėdamas Elektrėnuose prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį aplankė miesto elektrinės kompleksą ir aptarė jo reikšmę po kelių dienų įvyksiančiai Baltijos šalių […]

6 vasario, 2025

Pažangios technologijos suteikia daugiau patogumo keleiviams ir atveria naujas erdves menui. Tuo galima įsitikinti naujajame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale, […]

Karolinos Gudžiūnienės (ELTA) nuotr.
6 vasario, 2025

Artėjant kovą vyksiantiems pirmalaikiams Panevėžio miesto, Joniškio bei Jonavos rajonų merų rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) registravo kandidatus šiose savivaldybėse. […]

6 vasario, 2025

Telšių rajono savivaldybės tarybos narei Janinai Bucevičei byloje dėl piniginių lėšų panaudojimo tarybos nario veiklai prokuratūra prašo skirti  5 tūkst. […]

5 vasario, 2025

28-ąsias įkūrimo metines neseniai paminėjusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį pristatė naująsias patalpas Vilniuje, Sporto gatvėje. „Tikimės, kad naujose […]

4 vasario, 2025

Europos šalys turi didinti išlaidas gynybai ir geriau koordinuoti ginkluotės gamybą, kad galėtų ir toliau teikti Ukrainai reikiamą karinę pagalbą. […]

Lazdijų merė Ausma Miškinienė
4 vasario, 2025

Kauno apygardos prokuratūra daugiau nei 564 eurais sumažino ieškinį Lazdijų rajono merei Ausmai Miškinienei, ieškinys sumažintas civilinėje byloje, susijusioje su […]