Lietuvoje jau sodinami egzotiniai pomidorai, juos užmegzti padės kamanės

Įpusėjusi žiema jau rodosi visu gražumu, o Lietuvoje tuo tarpu vyksta neregėti dalykai. Kol pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno sodinami egzotiniai pomidorai, šalies gyventojai vidury žiemos džiaugiasi vasara kvepiančiais trumpavaisiais agurkais.

Šią savaitę Elektrėnų savivaldybėje įsikūrusios lietuviškų daržovių augintojos „Kietaviškių gausos“ šiltnamiuose jau sodinamos net 15 pomidorų rūšių, didžioji dalis jų – egzotinės. Lietuviškų pomidorų derliumi džiaugsimės jau balandžio pradžioje. 

„Šiemet šalies gyventojus nustebins itin platus lietuviškų pomidorų asortimentas, mat ieškoma kuo įvairesnių ir geresnėmis skoninėmis savybėmis pasižyminčių rūšių. Sodiname jau pernai vartotojų pamėgtas rūšis, tokias kaip: vyšniniai, vynuoginiai, juodieji, avietiniai, slyviniai pomidorai. Taip pat nuolat eksperimentuodami ir ieškodami naujų skonių nustebinsime kokteiliniais raudonaisiais pomidorais, išplėsime geltonųjų asortimentą, o viena didžiausių sezono naujienų – avietiniai garbanotieji“, – sako „Kietaviškių gausos“ vyriausiasis agronomas Nerijus Rakickas.

Tikriausiai ne vienam kyla klausimas, kaip Lietuvoje tokiu oru pavyksta auginti pomidorus? Moderniuose, praėjusių metų pavasarį baigtuose statyti pomidorų šiltnamiuose, šiuo metu vyrauja 17-18 laipsnių šiluma, tad čia būdamas gali ir pamiršti, kad lauke žiema. Žinoma, sausio viduryje natūralios saulės šviesos dar stinga, tačiau kasdien ilgėjant dienoms – situacija gerėja ir leidžia daigeliams stiebtis.

Pomidorus užmezga darbščiosios kamanės

Svarbiausios pagalbininkės – kamanės – užmezgančios „Kietaviškių“ pomidorus, į darbą kibs jau vasarį. Įsibėgėjus sezonui, šiltnamiuose paprastai gyvena apie 140 kamanių šeimų, kurios apdulkina čia augančius pomidorus.

„Žiedų apdulkinimo būdas turi didžiulę įtaką vaisiaus kokybei. Natūraliu būdu, šiuo atveju – su kamanių pagalba, apdulkinti pomidorai yra didesni, jų viduje susiformuoja tvirtos pertvaros, o konsistencija būna kur kas geresnė. Be to, darbščiosioms pagalbininkėms reikėtų dėkoti ir už gausesnį derlių bei sodresnį vaisių skonį, nei iš nenatūraliai, rankiniu būdu, apdulkintų žiedų susiformuojančių vaisių“, – detalizuoja N. Rakickas.

Iš kur žiemą atsirado trumpavaisių agurkų?

Vasara kvepiantys trumpavaisiai agurkai viduržiemy – jau Lietuvos gyventojų realybė. Praėjusią savaitę jie pasiekė pirmąsias parduotuves.

Trumpavaisius agurkus „Kietaviškių gausa“ augino visada, bet anksčiau tik vasaros metu, nes dėl saulės šviesos trūkumo žiemos mėnesiais užauginti daržovių būdavo tiesiog neįmanoma. Tačiau dalį jau minėtų naujųjų šiltnamių sudaro vadinamieji šviesos kultūros šiltnamiai, kuriuose specialios lempos atstoja augalams augti būtiną saulės šviesą. Moderni technologija pirmą kartą šią žiemą leido užauginti ilgavaisius agurkus ir salotas, tačiau viduržiemy pasirodę trumpavaisiai agurkai nustebino ir visko mačiusius.

„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje žiemą užauginome trumpavaisius agurkėlius, kuriais anksčiau galėdavome džiaugtis išskirtinai tik vasarą. Jų auginimo technologija šiek tiek skiriasi nuo ilgavaisių agurkų, o ir derlingumas mažesnis, tad šį kartą tai buvo labiau ekperimentinis projektas, tad kol kas itin dideliu jų kiekiu pasigirti negalime. Tačiau jam pasiteisinus, manome, kad trumpavaisius agurkus šalies gyventojams galėsime auginti visus metus, kaip ir salotas bei ilguosius agurkus“, – džiaugsmo neslepia N. Rakickas.