Lietuvoje prasidėjo javapjūtė
Ne visiems vasara yra atostogų metas – ūkininkams tai pats darbymetis. Liepos mėnesį pradeda dūgzti pirmieji kombainai, pasiruošę užpildyti Lietuvos aruodus. Tiesa, atsižvelgiant į oro sąlygas, derliaus nuėmimas gali ir vėluoti. 2014 m. vasara, atnešusi saulėtus orus, leido ūkininkams pradėti darbus jau nuo liepos vidurio. Tačiau praėjusiais metais lietus ir drėgmė žalią šviesą derliaus nuėmimui uždegė tik liepos pabaigoje. Ekspertai teigia, kad panašios tendencijos išsilaikys ir šiais metais.
Ankstyviausių kultūrų titulas priklauso žieminiams miežiams ir žieminiams rapsams. Maždaug 90 proc. šių kultūrų derliaus liepos mėnesį jau pasiekia šalies aruodus. Vėliau ateina eilė žirniams, kviečiams, rugiams, kvietrugiams ir avižoms. Paprastai paskutiniai nuimami grikiai ir pupos. Liepą prasidėjusi pjūtis baigiasi rugsėjį. Didysis darbymetis vyksta rugpjūtį, ne veltui ir mėnuo taip pavadintas.
Šiųmečio derliaus miežiai į AB „Jonavos grūdai“ aruodus pradėjo byrėti dar liepos 11 d. Paskutiniais duomenimis jau supirkta apie 150 tonų miežių. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, atidžiai stebintis orų įtaką šalies derliui, prognozuoja, kad iš vieno hektaro Lietuvoje šiemet bus prikulta 4,3 tonų miežių.
Lietuvos ūkininkai pradėjo ir žieminių rapsų nuėmimo darbus. Kadangi liepa Lietuvoje buvo ganėtinai lietinga, žemdirbiams teko papildomai laukti keletą dienų, kad vėjas nupūstų drėgmę.
Birželį tvyrojusi sausra, o vėliau stoję gausūs lietūs padarė nemažai žalos šalies žemės ūkiui. Augalus puolė įvairios ligos, susidarė drėgmės perteklius, o dalis tankesnių vasarinių miežių ir rapsų pasėlių buvo išguldyti. Klimato svyravimai sukelia didžiulius pokyčius augalų pasaulyje ir yra tikras ūkininko galvos skausmas.
„Permainingi šios vasaros orai sudarė palankias sąlygas įvairių augalų ligų ir piktžolių plitimui. Laukai, kurie nebuvo laiku nupurkšti augalų apsaugos priemonėmis, sulauks mažesnio derliaus. Skirtinguose Lietuvos regionuose situacija šiek tiek varijuoja, bet bendros būsimos javapjūtės tendencijos yra geros“, – tvirtina Žemės ūkio ministerijos augalininkystės skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas.
Pagal išankstines prognozes, Lietuvos grūdų aruodai šiemet turėtų išlikti tokie pat, kaip ir praėjusiais metais. Spėjama, kad iš vieno hektaro bus prikulta 3,2 tonos žieminių rapsų, 2,2 tonos kviečių ir 2,6 tonos rugių.
Šiemet grūdinių augalų derlius gali siekti 6,5 mln. tonų. Kaip ir anksčiau, du trečdalius laukiamo derliaus sudarys kviečiai (4,34 mln. t). Pagal išankstines Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozes, padidėjus pasėlių plotui numatomas 12 proc. didesnis avižų derlius. Spėjama, kad bendras Lietuvos kviečių, rugių, miežių, kvietrugių aruodas gali sumažėti 3,8 proc. Visgi 52 proc. išaugęs žirnių ir pupų derlius leis bendram grūdinių augalų kiekiui išlikti nepakitusiam. Ankštinių kultūrų krepšelis turėtų siekti apie 689 tūkst. tonų, o tai sudarytų dešimtadalį viso šalies aruodo.
