Lietuvos bankas: būsto paskola neturi tapti nepakeliamu įsipareigojimu
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, pristatydama atlikto būsto rinkos tyrimo rezultatus teigia, kad nors būsto įperkamumas Lietuvoje yra „vidutiniškai geras“. Visgi ji pabrėžia, kad vertinant skaičius negalima pamiršti tikslo, kuris yra nebūtinai būsto įsigijimas, bet prieinamos pastogės gyventojams užtikrinimas.
„Palyginamoji statistika rodo, kad Lietuvoje būsto įperkamumas, kuris matuojamas kaip pajamų ir nekilnojamojo turto kainos santykis yra vidutiniškai geras, lyginant su kitomis šalimis. Visgi tai neguodžia, nes vidutines pajamas uždirbanti šeima Vilniuje, ieškanti būsto, tikriausiai susiduria su tuo, kad lūkesčiai gerokai prasilenkia su realybe“, – antradienį metinėje nekilnojamojo turto (NT) konferencijoje kalbėjo J. Varanauskienė.
LB banko atstovės teigimu, sėkmingai savo darbą atlieka ir Lietuvos banko patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatai, kurie riboja būsto rinką pasiekiantį kredito kiekį. Anot jos, šios priemonės padeda užtikrinti, kad gyventojai, imdami būsto paskolą, neprisiimtų pernelyg didelės naštos.
„Būsto paskola neturėtų tapti nepakeliamu įsipareigojimu ir atsakingo skolinimo nuostatai ir padeda neprisiimti per didelės rizikos ateityje smarkiai apriboti savo vartojimo išlaidas, atsidurti toje padėtyje kai paskolos vertė tampa didesnė negu būsto vertė“, – sakė J. Varanauskienė.
Tarp siūlymų ir NT mokesčio išplėtimas
Pasak Centrinio banko atstovės, vienas iš iššūkių siekiant didesnio būsto prieinamumo yra perteklinė paklausa, kada vis daugiau gyvenamojo būsto įsigyja instituciniai investuotojai. Ji išskyrė NT mokesčio išplėtimą ir žemės nuosavybės mokesčio taikymą kaip priemones, padedančias užtikrinti neperteklinę paklausą.
„Platesnis NT mokesčio taikymas galėtų skatinti veiksmingiau panaudoti ir turimą nekilnojamąjį turtą ir galbūt šiek tiek sumažinti paskatas pirkti būstą kaip investiciją. (…) Verta atkreipti dėmesį ir į juridiniams asmenimis priklausančio NT apmokestinimą. Ateityje tai gali tapti dar aktualesniu klausimu, nes daugėjant institucinių investuotojų jie gali reikšmingai paveikti rinkos likvidumą ir būsto kainas dėl turimos rinkos galios“, – teigė J. Varanauskienė.
„Kai kurie tyrimai rodo, kad žemės nuosavybės mokestis, o ne pastatų nuosavybės mokestis yra ekonomiškai naudingesnis. Didesnis žemės mokestis, kartu su kitomis priemonėmis, paskatintų pradėti statybą, o ne kaupti statybos leidimus laukiant palankesnių rinkos sąlygų ar norint didesnio pelningumo“, – aiškino ji.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, kad Vakarų Europoje yra matoma didelė problema dėl būsto prieinamumo ir įperkamumo, o ateityje tokios tendencijos galimos ir Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Dėl šios priežasties ji taip pat siūlė kurti strategiją bei atkreipti dėmesį į būsto pasiūlos klausimą ir atsakingo skolinimosi taisykles.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, vidutiniškai įpirkti būstą Lietuvoje reikia 6, o Vilniuje – 7 metinių atlyginimų. Šis rodiklis tebėra tarp geresnių ES šalių rodiklių.
Kaip parodė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) užsakymų „Sprinter tyrimų“ kovo–balandžio mėnesiais atlikta šalies gyventojų apklausa, būsto įperkamumas yra didžiausią susirūpinimą kelianti problema daugiau nei trečdaliui – 35 proc. – Lietuvos gyventojų. Tuo metu daugiau nei pusė apklaustųjų – 56 proc. – sutinka, kad įperkamo būsto pasiūla jų gyvenamuose miestuose ir rajonuose yra nepakankama.
Tyrimo duomenimis, pagrindinės priežastys, dėl kurių gyventojai neįsigyja nuosavo būsto, yra pradinio įnašo neturėjimas (69 proc.), taip pat pajamų trūkumas – tai sudaro kliūtį įsigyti savo namus 36 proc. gyventojų.
