Lietuvos gyventojų pasitikėjimas sveikatos apsaugos sistema auga
Letuvos sveikatos apsaugos sistema pasitiki pusė šalies gyventojų. Tai parodė bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimo kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Tyrėjų duomenimis, per paskutiniuosius metus pasitikinčių Lietuvos sveikatos sistema skaičius padidėjo 5 procentiniais punktais. O lyginant su 2012 metais, pasitikinčiųjų gyventojų dalis padidėjo 13 proc. Per paskutiniuosius metus ženkliausiai – 15 proc. – padidėjo palankus Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos vertinimas.
Anot sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, augantis pasitikėjimas liudija, kad žmonės vertina 16-tosios Vyriausybės sveikatos politiką, priimamus sprendimus.
„Visuomenės nuomonė mums labai svarbi, padedanti pasverti būsimus sprendimus, atkreipti dėmesį į taisytinus dalykus. Tai ir pacientų eilių mažinimas, korupcijos prevencija, pasitaikantys atsainaus medikų požiūrio į pacientą klausimai. Tačiau svarbiausia tai, kad nuosaiki, orientuota į žmogų politika ne tik sulaukia palankaus vertinimo, bet ir duoda labai konkrečius rezultatus,“ – sako ministrė.
Kaip pastebėjo šalies sveikatos apsaugos sistemos vadovė, pasiteisino sprendimas steigti specializuotus infarkto ir insulto gydymo centrus (klasterius).
„Šiandien galima teigti, kad pasiektas proveržis mažinant žmonių mirtingumą nuo šių sunkių ligų. Per metus mirtingumas nuo miokardo infarkto sumažėjo 11 proc., o nuo insulto – 6,2 proc. 2014 m. sparčiau ėmė augti vidutinė tikėtina Lietuvos žmonių gyvenimo trukmė“, – sako R. Šalaševičiūtė.
Higienos instituto duomenimis, nuo 1990 m. per 24 metus vidutinė gyvenimo trukmė padidėjo tik 3,6 metų. Tuo tarpu per vienerius 2014 metus vidutinė gyvenimo trukmė ūgtelėjo 0,57 metų.
Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu, bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ 2015 m. birželio 17-27 dienomis atliko Lietuvos gyventojų apklausą. Iš viso apklausti 1039 15-17 metų Lietuvos gyventojai, 132 atrankos taškuose. Tyrimo rezultatai atspindi 15-74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį amžių išsimokslinimą bei gyvenvietės tipą.
