Marijampolės arenai skirta 9 mln. eurų: džiaugsmą dėl finansavimo lydi klausimai apie projekto istoriją

Marijampolės daugiafunkcės arenos statybai valstybė skyrė 9 mln. eurų. Tai didžiausia suma, numatyta vienam iš devynių savivaldybių sporto infrastruktūros projektų, kuriems Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirstė beveik 45 mln. eurų. Tačiau džiugi žinia Marijampolei socialiniuose tinkluose sulaukė ne tik sveikinimų, bet ir klausimų dėl ilgus metus rengto arenos projekto, jo keitimo bei anksčiau išleistų viešųjų pinigų.

K. Podolskis: pažadas marijampoliečiams ištesėtas

Apie skirtą finansavimą savo „Facebook“ paskyroje pranešė Seimo narys Karolis Podolskis. Jis pabrėžė, kad valstybės parama arenos statybai buvo vienas svarbiausių jo įsipareigojimų Marijampolės gyventojams.

Pasak parlamentaro, apie naujos arenos poreikį kalbėta ne vienerius metus, o marijampoliečiai ne vieną kadenciją girdėjo politikų pažadus, tačiau realaus valstybės finansavimo taip ir nesulaukė.

„Eidamas į Seimą pažadėjau siekti, kad valstybė prisidėtų prie naujos daugiafunkcės arenos statybos. Tai buvo vienas svarbiausių mano įsipareigojimų marijampoliečiams. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad ši socialdemokratų Vyriausybė pažadą įvykdė – mūsų arenai skirtas finansavimas“, – rašė K. Podolskis.

Jis taip pat padėkojo Vyriausybei ir Marijampolės savivaldybės komandai, parengusiai projektą. Anot parlamentaro, dabar svarbiausia pasirūpinti, kad arena kuo greičiau atvertų duris vaikams, sportininkams ir visiems miesto gyventojams.

Arenos projektas pradėtas rengti dar 2019 metais

Vieši dokumentai rodo, kad Marijampolės daugiafunkcės sporto arenos idėja nėra nauja.

Dar 2019 metais savivaldybė paskelbė architektūrinės koncepcijos konkursą. 2020 metų rugpjūčio 29 dieną su projektuotoju UAB „Tiksli forma“ pasirašyta projektavimo paslaugų sutartis. Jos vertė – 231 404,96 euro be PVM.

Pagal pirminę viziją Vokiečių gatvėje turėjo iškilti iki 11 tūkst. kvadratinių metrų ploto arena, kurioje būtų įrengta 3 tūkst. sėdimų vietų. Projektas apėmė ne tik sporto renginiams skirtas erdves, bet ir papildomas funkcijas.

Vis dėlto vėliau arenos projektas buvo pakeistas. 2024 metais pristatytuose sprendiniuose numatyta mažesnė – 1 800 vietų – arena, sumažintas pastato plotas, atsisakyta dalies anksčiau planuotų erdvių.

2024 metų pabaigoje Marijampolės meras Povilas Isoda aiškino, kad pirminė didesnės arenos vizija buvo siejama su galimybe gauti Europos Sąjungos paramą. Kadangi tuo laikotarpiu ES investicijų nebuvo galima panaudoti sporto objektams finansuoti, teko mažinti projekto apimtį.

Savivaldybė tuomet pabrėžė, kad, nepaisant sumažėjusio pastato dydžio, išsaugotas jo daugiafunkciškumas. Arenoje numatyta galimybė rengti krepšinio, tinklinio, rankinio, salės futbolo varžybas ir kultūros renginius.

Gyventojams kilo klausimų dėl ankstesnių išlaidų

Po K. Podolskio įrašu pasirodė komentarų, kuriuose sveikinama dėl pagaliau skirto finansavimo, tačiau kartu keliami klausimai apie ankstesnius sprendimus.

Vienas komentatorius atkreipė dėmesį, kad parlamentaras, anksčiau dirbęs Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriumi, pats dalyvavo arenos projekto įgyvendinimo procese.

Komentare keliami klausimai, kiek savivaldybei iš viso kainavo skirtingų arenos projekto versijų rengimas ir keitimas, kiek viešųjų lėšų buvo panaudota sprendiniams, kurių vėliau atsisakyta, kas priėmė sprendimus keisti projektą ir ar buvo atliktas nepriklausomas išlaidų panaudojimo vertinimas.

Taip pat teiraujamasi, ar šioje situacijoje vaidmenį atliko savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba.

Komentaro autorius pabrėžė, kad arenos Marijampolei tikrai reikia, tačiau kartu būtinas ir viešųjų pinigų panaudojimo skaidrumas.

Kitas komentatorius priminė, kad, jo žiniomis, lėšos arenai buvo planuojamos dar 2019 metais, tačiau tuomet savivaldybė neturėjo parengto projekto. Jis išreiškė viltį, kad šį kartą procesas bus sėkmingesnis ir arena pagaliau bus pastatyta.

Marijampolės arenai – didžiausia finansavimo dalis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lapkričio 10 dieną paskelbtais duomenimis, 2026–2028 metais devyniems savivaldybių sporto infrastruktūros projektams bus skirta beveik 45 mln. eurų. Planuojama, kad 17 mln. eurų savivaldybes pasieks jau šiemet.

Marijampolės arenai numatyta 9 mln. eurų – didžiausia suma iš visų finansuojamų projektų.

Kitoms savivaldybėms skirtas finansavimas:

• Klaipėdai – 8,7 mln. eurų ledo arenai;
• Mažeikių rajonui – 7,3 mln. eurų daugiafunkciam sporto ir pramogų centrui;
• Zarasų rajonui – 4,9 mln. eurų baseinui;
• Kupiškio rajonui – 4,9 mln. eurų daugiafunkcei sporto salei;
• Pakruojo rajonui – 4,8 mln. eurų baseinui;
• Trakų rajonui – 3,3 mln. eurų baseinui;
• Biržų rajonui – beveik 1 mln. eurų baseinui;
• Šiaulių miestui – 857 tūkst. eurų irklavimo sporto bazei.

Finansavimo paraiškas vertino Centrinė projektų valdymo agentūra. Buvo atsižvelgiama į savivaldybių sporto infrastruktūros poreikį, projekto pasirengimo lygį, savivaldybės finansinį prisidėjimą, gyventojų skaičių ir objekto daugiafunkciškumą.

Iš viso konkurse dalyvavo 21 savivaldybė, o jų prašomas finansavimas viršijo 100 mln. eurų.

Devynių savivaldybių – Švenčionių, Šakių, Raseinių, Kauno, Šilutės, Ukmergės, Vilkaviškio, Kelmės rajonų ir Kauno miesto  – projektai pateko į rezervinį sąrašą ir galės būti finansuojami atsiradus papildomų lėšų. Iš viso konkursui paraiškas pateikė 21 savivaldybė, o bendras prašomų lėšų poreikis siekė daugiau kaip 100 mln. eurų.

Svarbiausia – ne tik gauti pinigus, bet ir pastatyti areną

Valstybės skirtas 9 mln. eurų finansavimas Marijampolei yra reikšmingas žingsnis įgyvendinant ilgai lauktą projektą. Tačiau gyventojų keliami klausimai rodo, kad jiems rūpi ne tik būsimos arenos statybos, bet ir visa iki šiol nueita projekto istorija.

Kiek iš viso kainavo projektavimo darbai, kiek kartų keisti sprendiniai ir kokios buvo tokio keitimo priežastys – klausimai, į kuriuos atsakymai padėtų išsklaidyti abejones.

Marijampoliečiai tikisi ne dar vieno pažado, o realiai prasidėsiančių statybų. O kartu turi teisę žinoti, kaip buvo naudojami jų miesto viešieji pinigai.