„Mato reforma“ – kas jau spėta padaryti
Šiandien tarptautinėje konferencijoje „Smurto prieš vaikus prevencija ir intervencija: Šiaurės Europos šalių patirtis mažinant smurtą patiriančių vaikų skaičių“ socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pristatė įgyvendinamą Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką.
„Tai, kas nutiko po Mato mirties, yra labai daug. Tiek subjektyviai – mūsų kiekvieno galvose, širdyse, – tiek objektyviai – sisteminiuose pokyčiuose. Šis tragiškas įvykis tapo lūžiu, kada tiek politikų, tiek visuomenės suvokta, jog būtinos permainos. Pasiekėme istorinį sutarimą, kad vaikų mušti nevalia. Didiname pagalbą šeimai ir vaikui, taip stiprindami prevenciją, skatiname globą ir įvaikinimą. Brėžiame operatyvaus ir efektyvaus reagavimo bei pagalbos schemas, stipriname bendradarbiavimą, nes vaikų saugumas – vienas iš svarbiausių prioritetų“, – sakė ministras L. Kukuraitis.
Pasak jo, didėjanti pranešimų apie smurtą prieš vaikus statistika byloja apie didėjantį visuomenės sąmoningumą, netoleranciją panašiems atvejams. „Būtent latentinis arba kitaip paslėptas smurtas yra pavojingiausias. Laiku pastebėjus signalus apie grėsmę vaiko saugumui, galima laiku sureaguoti ir suteikti pagalbą. Čia svarbus ir specialistų, ir visų visuomenės narių neabejingumas ir įsitraukimas“, – teigė ministras.
Parengtomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisomis apibrėžiamas smurtas prieš vaiką ir jo formos, įtvirtinamas vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo sistemos centralizavimas, stiprinamas socialinis darbas su vaiku ir šeima, įtvirtinamos socialinių globėjų, kaip profesionalių darbuotojų, paslaugos. Įteisinama atvejo vadybininko (koordinuojančio socialinių paslaugų teikimą šeimai) sąvoka bei nustatomos jo funkcijos, apibrėžiamos mobiliosios iš įvairių specialistų sudarytos komandos, kurios intensyviai dirbs su šeimomis. Tokių mobilių komandų planuojama sudaryti 10, jose dirbs psichologai, socialiniai darbuotojai, priklausomybių specialistai. Taip pat sukuriama prevencinio darbo su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis sistema, o į pranešimus apie grėsmę vaikui bus reaguojama visą parą.
Įgyvendindama Vaiko gerovės 2016-2018 metų veiksmų plano priemones, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija finansuoja kompleksines paslaugas nuo smurto nukentėjusiems vaikams ir jų šeimų nariams. Pernai finansavimą gavo 12 šias paslaugas teikiančių nevyriausybinių organizacijų, kompleksinė pagalba suteikta 844 vaikams ir 683 jų šeimoms. Tiek pat organizacijų finansuota ir šiemet.
Prieš metus Vilniuje atidarytas Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras. Jame vaikui draugiškoje aplinkoje teikiama kompleksinė pagalba vaikui ir jo šeimos nariams. Nuo centro atidarymo pagalba suteikta 88 vaikui, atlikta 18 apklausų, 16 teismo medicinos eksperto apžiūrų, organizuoti mokymai 107 įvairių sričių specialistams. Lietuvoje šiuo metu taip pat veikia 21 mobili pagalbos grupė vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo. Jų tikslas – nukentėjusiam nuo tokios prievartos ar išėjusiam iš Pagalbos centro vaikui gauti ilgalaikę kompleksinę pagalbą arčiau vaiko ir jo šeimos gyvenamosios vietos.
Konferencija „Smurto prieš vaikus prevencija ir intervencija: Šiaurės Europos šalių patirtis mažinant smurtą patiriančių vaikų skaičių“siekiama sužinoti Šiaurės Europos šalių vaiko teisių apsaugos sistemos kūrimo patirtį. Jos dalyviai aptaria visuomenės mentaliteto kaitą kuriant vaiko teisių apsaugos sistemą, prevencijos ir intervencijos priemones. Konferencijos organizatoriai – Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis grupės nariai bei Šiaurės Europos šalių ambasadoriai Lietuvoje.
