Mažeikių krašto kultūros premija įteikta Jonui Ildifonsui Venaliui
Birželio 3 d., penktadienį, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykloje vyko iškilminga Mažeikių krašto kultūros premijos įteikimo ceremonija. Šiemet šis garbingas apdovanojimas paskirtas ilgamečiam daugelio meno kolektyvų dalyviui, Mažeikių smuiko legendai, scenos džentelmenui, pedagogui, tremtiniui Jonui Ildifonsui Venaliui.
Teikdamas apdovanojimą, Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys palygino J. I. Venalį su kalviu – per aštuoniasdešimt aštuonerius savo gyvenimo metus laureatas nukalė gražią ir labai garbingą savo gyvenimo istoriją.
„Žinodamas apie jūsų nueitą gyvenimo kelią, kuriame buvo ir dėl tremties atsivėrusios Sibiro platumos, sunkus fizinis darbas, po to pedagoginis darbas ir, svarbiausia, muzikavimas vos ne visuose Mažeikių meno kolektyvuose, suvokiu, kad nebuvo lengva tapti tuo, kuo šiandien jūs esate“, – kalbėjo Savivaldybės vadovas, linkėdamas sveikatos, aktyvios kūrybinės veiklos, juolab J.I. Venalis iki šiol groja kontrabosu kapeloje „Pagunda“.
Pats laureatas kukliai kartojo, kad nėra nusipelnęs tokios garbės – tiesiog buvęs didelis muzikos mylėtojas.
„Muzika man buvo pats gyvenimas. Sulaukiau didelio amžiaus, o man vis dar norisi truputėlį pagroti“, – šypsojosi Krašto kultūros premijos laureatas.
Žmona Vincenta, su kuria Dievo palaimintoje santuokoje Jonas Ildifonsas gyvena jau 64 metus, juokavo, kad vienas žiedelis iš Savivaldybės mero padovanotosios puokštės priklausąs ir jai – sutuoktinis visada buvo užsiėmęs grojimu, o ant jos trapių pečių gulė visi šeimos rūpesčiai ir ilgi laukimo vakarai. Užauginti puikūs sūnūs Algirdas ir Antanas, džiugina gausus anūkų ir proanūkių būrys. Šiemet devyniasdešimtąjį jubiliejų šventusi moteris didžiuojasi, kad dabar jų šeimoje net šeši gydytojai. Deja, muzikanto kol kas nė vieno.
Algirdas Venalis savo tėvą, šiųmetinį Krašto kultūros premijos laureatą, apibūdino kaip žmogų, gimusį muzikantu. Deja, pačius gražiausius gyvenimo metus išplėšė tremtis.
„Nežiūrint sunkaus darbo, jis visada savyje rasdavo entuziazmo, noro muzikuoti. Dar būdamas Sibire jis įstojo į Maskvos kultūros universitetą. Tai unikali situacija – jis universitetą baigė dešimčia metų anksčiau nei vidurinę mokyklą. Aš tikiu, kad muzika mūsų tėvui padėjo gyventi. Jam jau beveik devyniasdešimt metų, tačiau jis iki šiol yra judrus, žvalus, visiems mums pavyzdys, kaip reikia gyventi“, – sakė sūnus Algirdas, kurio žodžiams pritarė ir antrasis sūnus Antanas bei jųdviejų žmonos.
Joną Ildifonsą taip pat sveikino Savivaldybės mero pavaduotojos Irena Macijauskienė ir Sigutė Bernotienė, Savivaldybės tarybos narė Lina Rimkienė, ankstesnių metų Krašto premijos laureatai, įvairių kolektyvų, kuriuose laureatas muzikavo ir muzikuoja, atstovai, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos direktorė Vaida Mikalauskienė ir šios mokyklos bendruomenė, padovanojusi subtiliai elegantišką koncertą. Renginį vedė režisierė Daiva Gedvilienė.
