Kokia profesinės reabilitacijos paslaugos vieta neįgaliųjų socialinės ir užimtumo įtraukties sistemoje? Kaip toliau užtikrinamas asmens įtraukus dalyvavimas visuomenėje? Ar tokia investicija yra taikliausia konkrečiam asmeniui su negalia ir visai visuomenei? Kokia šios paslaugos ateitis, kai baigsis ES investicijos? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieško diskusijos Valakupių reabilitacijos centre dalyviai.

„Turime ieškoti sprendimų, kad ne tik reabilitacinės, bet ir visos priemonės bei jų visuma būtų kiek galima taiklesnės užtikrinant žmonių su negalią teisę visavertiškai gyventi šioje visuomenėje“, – sako diskusijoje dalyvaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Šiandien Valakupių reabilitacijos centre institucijų, nevyriausybinių organizacijų, socialinių įmonių, darbdavių ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovai diskutuoja apie asmenų, baigusių profesinės reabilitacijos programas įsidarbinimo galimybių didinimą, kelia pagrindinius neįgalaus jaunimo, baigusio profesinės reabilitacijos programas, įdarbinimo galimybių klausimus, pristatomos profesinės reabilitacijos dalyvių sėkmės istorijos bei jų patirtis ir pasiekimai.

Profesinė reabilitacija – tai asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis. Profesinės reabilitacijos paslaugomis siekiama ugdyti ar atkurti neįgaliųjų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes. Profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos individualiai, pagal sudarytą planą.

Kasmet profesinėje reabilitacijoje dalyvauja apie 1100 žmonių. Pagal negalios pobūdį profesinės reabilitacijos paslaugas teikia 12 centrų. Platus profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių centrų išsidėstymas visoje šalyje užtikrina paslaugų prieinamumą. Jei žmogus pasirenka ne savo gyvenamojoje vietoje esantį centrą, jam iš dalies apmokamos nuvykimo ir grįžimo iš centro paslaugos.