Ministrė A. Pabedinskienė: „Siekiame jaunimui sudaryti kuo palankesnes sąlygas pereiti iš mokymosi į darbo rinką“

Lietuvoje jaunimo nedarbo mažėjimas buvo vienas didžiausių ES. Tai pavyko pasiekti sukuriant veiksmingą sistemą vadovaujantis Jaunimo garantijų rekomendacijomis, liepos 16–17 d. Liuksemburge vykstančioje neformalioje ES Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryboje, kurioje pagrindinis dėmesys skirtas Ekonominės ir pinigų sąjungos valdymo socialinio matmens klausimams, jaunimo užimtumui bei moterų ir vyrų lygybės užtikrinimui, pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Ministrams kartu su socialiniais partneriais diskutuojant apie jaunimo užimtumą, ministrė A. Pabedinskienė pažymėjo, kad Lietuvoje jaunimo nedarbo mažėjimas buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje, nes Lietuva, vadovaudamasi Jaunimo garantijų rekomendacijomis, sukūrė veiksmingai veikiančią sistemą.

Kaip pabrėžė A. Pabedinskienė, Lietuvoje šiuo metu vienas iš prioritetų yra sudaryti jaunimui kuo palankesnes sąlygas pereiti iš mokymosi į darbo rinką. To siekiant gerinama teisinė bazė dėl pameistrystės.

„Mes profesinio mokymo plėtrą siejame su profesiniu orientavimu. Taip siekiame, kad ne tik bendrojo ugdymo mokyklų, bet ir profesinio mokymo įstaigų mokiniai, taip pat aukštųjų mokyklų studentai išsiugdytų karjeros valdymo kompetencijas, padėsiančias jiems sėkmingai mokytis visą gyvenimą ir integruotis į darbo rinką“, – sakė ministrė.

Politinių debatų socialinio matmens tema metu A. Pabedinskienė atkreipė dėmesį, kad Ekonominės ir pinigų sąjungos valdyme pusiausvyros trūkumas socialinėje srityje, kaip ir ekonominėje, turi neigiamą poveikį. Todėl priimant svarbius Europai sprendimus turi būti atsižvelgta ne vien tik į ekonominius aspektus, o ateityje ruošiantis naujoms pertvarkoms be fiskalinio stabilumo vertinimo turėtų būti atliekamas ir socialinio poveikio vertinimas.

Anot daugumos ministrų, tam, kad socialinės problemos būtų sprendžiamos efektyviai, būtina, jog socialinė politika būtų integruota finansų bei ekonominės politikos dalis.

Diskusijoje, skirtoje besikeičiančiai darbo rinkai bei moterims ir vyrams kylantiems iššūkiams, ES užimtumo ir socialinių reikalų ministrai atkreipė dėmesį, jog be aktyvesnio moterų dalyvavimo darbo rinkoje iki 2020 m. pasiekti 75 proc. užimtumą ES nepavyks. Tam didelės reikšmės turi pareigų šeimoje pasidalijimas, vyrams labiau įsitraukiant į šeimos gyvenimą.

Prie moterų ir vyrų lygybės prisideda prieinamos vaikų priežiūros paslaugos, derinamos su efektyviomis tėvystės ar motinystės atostogomis, lanksčiomis darbo valandomis, sąžininga mokesčių sistema ir socialinėmis garantijomis, kad abiems partneriais apsimokėtų dirbti.

Lietuvoje įgyvendinamos priemonės, skirtos keisti darbdavių bei pačios visuomenės požiūrį į lyčių vaidmenis, skatinančios tėvus eiti tėvystės atostogų. Be to, siekiama užtikrinti, kad lankstus darbo organizavimas būti vienodai taikomas tiek motinoms, tiek tėvams, sudarytos palankios sąlygos vaiko priežiūros atostogoms. Naujame darbo kodekso projekte taip pat numatyta daug nuostatų, susijusių su darbo ir šeimos derinimu.

Todėl labai svarbu, kad vyrai taip pat aktyviai naudotųsi šiomis priemonėmis, nes jei jie sistemingai išnaudotų tėvystės atostogas ir/ar lankstų darbo organizavimą, motinystė ir tėvystė darbdavio akyse ilgainiui taptų neutrali lyčių atžvilgiu. Tokiu būdu būtų skatinami pokyčiai versle ir visuomenėje.