rugsėjo 2, 2019
Miškas dega…

Kai kalba pradeda suktis apie pasaulio negandas, dažnai sakoma, ach, kad tik nebūtų karo. Karas, ypač branduolinis, suvokiamas kaip galimas žmonijos susinaikinimas. Tačiau ne tik jis, o gal greičiausiai net ne jis gali tapti ta baisiausia neganda. Didžiausia – ekologinės katastrofos. Gal apie klimato kaitą kalbama ir perdėtai, tačiau ekologinių katastrofų – natūralių ir žmogaus sukurtų tikimybė išties didėja.

Šios vasaros ekologinis-politinis hitas – miško gaisrai. Visų pirma Amazonės miškai. Žaliaisiais Žemės plaučiais vadinamas regionas ne tik traukiasi dėl to, kad yra masiškai kertamas. Šiandien traukiasi ir dėl to, kad dega, o degdamas šildo klimatą solidžiau ne mūsų visų automobiliai.

Amazonės miškai ne tik sugeria tą anglies dvideginį, dėl kurio kiekio gausėjimo taip pergyvename. Miškai yra ir daugelio savitų indėnų genčių teritorija, kurios naikinimas yra jau nebe žemės ūkio, bet žmogaus teisių problema.

Neseniai vykusiame G-7 susitikime deganti Brazilija pasirodė svarbiau nei protestuojantis Hong Kongas ar savo kėdės solidžiausių valstybių vakarienėje tebeieškanti Rusija.

Bet gaisro „gesinimas“ – taip pat sava politika… Brazilija jau kuris laikas buvo barama už požiūrį į klimato kaitos teorijas. Šalies prezidentas Jair Bolsonaro ne kartą sakė, kad palaiko veikiau Trumpo, o ne europiečių požiūrį. Europiečiai jį apšaukdavo ne visada padoriais žodžiais…

Dabar gi G-7, o visų pirma susitikimo šeimininkas Emmanuelis Macronas, beje, didelis klimato kaitos projektų fanas, pasiūlė Brazilijos prezidentui 22 milijonus dolerių, tačiau pastarasis atsisakė pinigų iki to laiko, kol prancūzas jo neatsiprašys už anksčiau mėtytus kaltinimus. Kita vertus brazilas sutiko paimti 12 milijonų iš kur kas santūresnių britų ir dar pridūrė, kad iš esmės nekeičia nuomonės dėl to, kad Amazonės miškus reikia „apkarpyti“, didinant žemės ūkui ir kalnakasybai skirtas naudmenas.

Beje, dega ne tik Brazilija, Amazonės upės baseinas apima net devynias šalis. Ženkliai dega miškas Bolivijoje, kiek mažiau, bet pastebimai Kolumbijoje, Ekvadore, Prancūzų Gvianoje, Gajanoje, Suriname, Peru ir Venesueloje.

Žmonės, vadinantys save mokslininkais, nesutaria, kokia vis dėl to yra Amazonės miškų reikšmė tame deguonies gaminimo procese. Aršūs Amazonės gynėjai įrodinėja, kad šis regionas pagamina beveik penktadalį pasaulio egzistavimui reikalingo deguonies. Tam pritaria tokie žymūs „gamtosaugininkai“ kaip politikas Macronas ar futbolininkas Ronaldo. Santūresni akademikai teigia, kad didžiąją dalį pasaulio deguonies pagamina planktonas, o Amazonės baseino dalis yra du-tris kartus mažesnė. Be to didžiąją dalį savo produkto „suvartoja“ pati Amazonės džiunglių ekosistema, tad baimė nepagrįstai didelė. O gamta ir šiaip linkusi palaikyti pusiausvyrą, ten, kur daugiau anglies dvideginio, fotosintezė, gaminanti augalinę biomasę, suintensyvėja. Jei jau kas ir sudegs, tai per 20-30 metų pilnai ataugs.

Galima sakyti, kad tai tik gamtos nelaimė, tačiau įtariama, kad bent dalis gaisrų yra žmogaus rankų darbas. Šiemet gaisų kone dvigubai daugiau nei pernai, daugiausia per pastarąjį dešimtmetį. Objektyvumo dėlei tačiau reikia pridurti, kad dabartiniai gaisrai nesiekia 2005 metų lygio, kai buvo savotiškas jų rekordas. Taigi dar ne pats blogiausias atvejis.

Paskutinė pastaba. Šiemet dega ne vien Amazonės miškai. Afrikos miškų gaisrai plinta Angoloje, Zambijoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje. Dega Rusija, Belgija, Kanada. Gal ir ten ne visada jau taip ir netyčia… Rusijoje gaisrai pasiekė katastrofos lygį… Bet tai nelabai gamtosaugininko Macrono reikalas.

 

Užsk. Nr. EV-139

Share Button


lapkričio 15, 2019

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministrės pasiūlymui tobulinti teisinį reguliavimą ir suteikti teisę Vyriausybei vertinti savivaldybių teritorijų pertvarkos tikslingumą. Vyriausybė  galės […]

lapkričio 15, 2019

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projekto iššūkiams ir galimybėms aptarti. […]

lapkričio 15, 2019

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su per 1,6 tūkst. Japonijos pramonės įmonių vienijančia federacija „Keidanren“ bei jos vadovaujama verslo […]

lapkričio 14, 2019

Suprantu, kad pirmiausia turiu paaiškinti,  kodėl mieste gimęs ir užaugęs, kreipiuosi į Jus. Taip pat šiame laiške noriu atsiprašyti, paskui […]

lapkričio 13, 2019

Bulgarija/Rusija Faktas: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Liaudies vienybės dieną (lapkričio 4 d.) įteikė Draugystės medalį Bulgarijos nacionalinio rusofilų judėjimo pirmininkui, […]

lapkričio 11, 2019

Metų pabaiga, ir visi kalba apie biudžetą. Dažniausiai girdžiu paniūniavimus, kad pinigų yra, tik tas premjeras ar koks ministras jų […]

lapkričio 7, 2019

Spalio 16 dienos rytą Lietuvą apskriejo žinia – Alytuje dega padangų perdirbimo įmonė „Ekologistika“. Gaisras kilo 2 tūkst. kvadratinių metrų […]

lapkričio 6, 2019

Danija/Rusija Faktas: Danijos Energijos Agentūra suteikė teisę Nord Stream 2 trasai kirsti Danijos kontinentinį šelfą ties Bornholmo sala Baltijos jūroje. […]

lapkričio 2, 2019

Susitikime nedideliame miestelyje išgirdau atodūsį, kad visi, kurie siekia valdžios, kalba apie rūpestį, teisingumą, bet, kai tik patenka valdžion, moka […]

spalio 30, 2019

Sirija Faktas: Nukautas (susiprogdinęs) Islamo valstybės lyderiu – kalifu apsišaukėliu – laikytas teroristas Abu Bakr al-Gaghdadi (kartu ir trys jo […]