Mokyklos vadovė apie ukrainiečių vaikus: jie jau pasinėrė į bendruomenės gyvenimą

Pastarosios kelios savaitės Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinei mokyklai buvo labai intensyvios. Mokykla priėmė keliolika mokinių iš Ukrainos.

Laiko apsiprasti su Rusijos karo Ukrainoje apversta pasaulio realybe reikia visiems: ir į miestelį atvykusioms ukrainiečių šeimoms, ir jiems padėti besistengiantiems mokytojams, mokyklos bendruomenei, sako mokyklos vadovė Daina Juškauskienė.

„Didžiausias iššūkis – susidoroti su emociniais išgyvenimais. Pabėgusiesiems nuo karo sunku pasakoti, o mums be galo graudu klausyti apie tai, kaip jie išvyko iš šalies, kaip gyveno, kokie namai buvo, kokias mokyklas vaikai lankė – licėjus, erudito mokykla, sustiprinta klasė, menų mokykla, stalo teniso čempionas… Padedame, kaip galime, ir po bemaž mėnesio matome, kad vaikai jau džiaugiasi mokykla, naujais draugais“, – kalba D. Juškauskienė.

Mokykla aprūpino kompiuteriais

Vilkaviškio S. Neries pagrindinę mokyklą šiuo metu lanko 14 iš Ukrainos atvykusių mokinių, dauguma jų – paaugliai (nuo penktokų iki dešimtokų), vienas – darželinukas. Mokyklą Vilkaviškyje ukrainiečiai lanko nuo kovo 14 d.

Kaip pasakoja mokyklos direktorė, visi atvykusieji vaikai supranta ar kalba rusų kalba, nors kai kurie jų mokėsi ukrainietiškose mokyklose, kur ši kalba nebuvo dėstoma. Savo mokyklose ukrainiečiai mokėsi ir anglų, prancūzų ar ispanų kalbų.

„Mokytojai, vaikai su ukrainiečiais susikalba angliškai ir rusiškai, naudoja įvairias mobiliąsias vertimo programėles. Mūsų vaikai ir visa mokyklos bendruomenė juos priėmė labai draugiškai, nuoširdžiai, stengiasi visaip palaikyti: klasių vadovai paskyrė mokinius mentorius, kurie geriau kalba užsienio kalbomis ir gali pagloboti ukrainiečius, paruošėme mokymo priemonių paketus jiems – sąsiuvinių, rašiklių, piešimo priemonių, penalų, segtuvų ir pan., aprūpinome kompiuteriais“, – vardija D. Juškauskienė.

Anot jos, mokykla skatina ukrainiečių vaikus jungtis ir prie neformaliojo švietimo veiklų, pagal vaikų pomėgius rekomenduoja, ką jie galėtų rinktis Vilkaviškyje. Jau yra lankančių muzikos, sporto mokyklas. Viena mergaitė ruošiasi lankyti dailės užsiėmimus.

Jungiasi ir prie nuotolinių pamokų Ukrainoje

D. Juškauskienė pasakoja, jog atvykus ukrainiečiams pirmiausia su vaikais ir jų šeimomis kalbėjosi individualiai – išsiaiškino jų lūkesčius, surinko reikiamą informaciją. Aptariant individualų vaikų ugdymo(si) planą, buvo sutarta, kuriose pamokose jie nedalyvaus – pvz., Ukrainoje nuo 9 klasės nedėstoma nei muzika, nei dailė.

Vilkaviškio mokyklą lankantiems vaikams sudarytos sąlygos jungtis prie Ukrainos švietimo portalų ir kai kuriuos dalykus mokytis nuotoliniu būdu pagal savo mokyklų programas, tuo tarpu lietuviai mokytojai juos konsultuoja gyvai, padeda. Taip pat vaikai mokosi ir su lietuviais bendraamžiais vienoje klasėje. Visi ukrainiečiai intensyviai mokosi lietuvių kalbos.

„Teko pakoreguoti kai kurias mūsų veiklas, įprastus mokytojų darbus. Padeda mums ir į pensiją išėjusieji mokytojai – dirba mokytojų padėjėjais. Socialinės pedagogės pirmadieniais vietoj pirmos pamokos ukrainiečių vaikams veda socialinio emocinio ugdymo užsiėmimus. Ir vaikai, ir mokytojos sako, kad per juos labai daug juokiasi. Kaip tik to dabar labiausiai ir reikia – geros emocijos“, – sako mokyklos direktorė.

„Praėjo dar mažai laiko, bet sakyčiau, kad šie vaikai jau yra lygiaverčiai mūsų bendruomenės nariai: linksmi, žingeidūs, aktyvūs, nuoširdūs, kūrybingi. Labai džiaugiuosi mūsų bendruomene, gebėjusia susitelkti ir priimti naujus iššūkius. Turime ateities planų ir dėl vaikų tėvų įtraukimo į mokyklos gyvenimą, ir dėl ukrainiečių kultūros puoselėjimo“, – kalba D. Juškauskienė.