21 lapkričio, 2021

Muziejus kviečia į praeitį susipažinti su kuršiais

Kretingos muziejuje trumpam vieši svečiai iš tolimos praeities – archeologijos ekspoziciją papildė keturi nepaprasti manekenai. Jie vaizduoja rytiniame Baltijos pajūryje gyvenusius mūsų protėvius kuršius. Tai – itin svarbus ekspozicijos papildymas, nes iki smulkmenų leidžia susipažinti su kuršių anuometiniais amatais, apranga, papuošalais, darbo įrankiais.

Kuršius vaizduojančios figūros įkurdintos vienoje iš Kretingos krašto priešistorės ekspozicijos salių, pasakojančių apie kuršiškojo laikotarpio, t. y. IX–XIII amžių materialinę kultūrą. Kuršių kario, moters, žemdirbio ir žvejo manekenai stovi šalia Imbarės piliakalnio maketo ir kuršių kapinynuose rastų įkapių. Jei ekspozicijoje matome senųjų šio krašto gyventojų gyvenimo fragmentus bei seniai sunaikintos kuršių pilies sumažintą vaizdą, tai manekenai leidžia visą praeities vaizdą susidėlioti iki galo. Mat kuršius manekenai aprengti taip, kaip tai iš tiesų buvo prieš tūkstantį metų. Vaizdą atkurti leido muziejuose saugomi archeologinių tyrinėjimų metu surasti dirbiniai bei kruopštus rekonstruktorių darbas.

Į Kretingos muziejų šio krašto gyventojus vaizduojantys manekenai atkeliavo iš Senųjų kuršių sodybos Dargužių kaime. Šios sodybos kūrimas truko apie dešimt metų: prasidėjo nuo idėjų paieškos ir projekto ruošimo, o užsibaigė jo įgyvendinimu. Jos įkūrimu ir veikla besirūpinantis Kuršių istorijos klubo pirmininkas Sergejus Ivanovas sakė, jog Dargužiuose kuršių gyvenimo atkūrimas, tame tarpe ir kuršių manekenų sukūrimas, prasidėjo ne atsitiktinai. Prieš keliolika metų Kunkiuose, kurie tuo metu priklausė Dargužių kaimui, Kretingos muziejaus archeologas Julius Kanarskas aptiko XI–XII amžių kuršių gyvenvietę, stovėjusią prie Cipos upelio, vos už kilometro nuo dabartinės Senųjų kuršių sodybos.

Siekiant visuomenę plačiau supažindinti su kuršių materialine kultūra, Dargužių kaimo bendruomenės iniciatyva buvo įkurtas Kuršių istorijos klubas, kuris parengė ir įgyvendina tarptautinio projekto „LiveHistory-GyvaIstorija: Atgimusi tūkstantmetė istorija“ dalį Lietuvos teritorijoje. Šis tarptautinis projektas vykdomas pagal 2014–2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą, kuri įgyvendinama pagal Europos kaimynystės priemonę ir yra finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Visų partnerių bendra projekto biudžeto suma yra 335 123 Eur, iš kurių Senųjų kuršių sodybos, jos elementams atkurti ir gyvosios istorijos renginiams ES finansavimo suma sudarė 135 798 Eur.

Sodyboje viešintys svečiai gali patirti trijų skirtingų kuršių gyvenimo akimirkas. Joje yra pastatyti kuršių žvejo, žemdirbio ir kario nameliai. Nameliai pastatyti laikantis autentiškumo, o juos visus aplankius besidomintys praeitimi gali susipažinti su IX–XII amžiais gyvenusių kuršių manekenais. Jų kostiumai atkurti remiantis archeologinių tyrinėjimų duomenimis ir radiniais. Kruopštus archeologų ir rekonstruktorių darbas leido atkurti dėvėtų rūbų spalvas, medžiagas ir net pasiuvimo būdą, pagaminti jų naudotus ginklus, darbo įrankius, papuošalus. Tiesa, taip smulkmeniškai atkuriant kuršius vien Lietuvoje atliktų archeologinių tyrimų neužteko – dalį atributikos rekonstruktoriai atkūrė pagal skandinavų vikingų paveldą.

Būtent šiuos taip smulkmeniškai atkurtus kuršius dabar galima apžiūrėti lankantis Kretingos muziejuje.

Pasak muziejaus istoriko, archeologo Juliaus Kanarsko, mums, kretingiškiams, šiuos kuršių manekenus apžiūrėti yra itin svarbu.

„Tradiciškai muziejuose kuršių materialinę kultūrą reprezentuoja archeologų tyrinėtuose kapinynuose, piliakalniuose ir senovės gyvenvietėse aptikti ginklai, darbo įrankiai, papuošalai, buities ir namų apyvokos reikmenys. Nors jie yra autentiški, bet ilgą laiką būdami po žeme jie smarkiai pasikeitė: geležiniai dirbiniai surūdijo, žalvariniai – pažaliavo ir korodavo, iš odos, tekstilės ir kitų organinių medžiagų pagamintų rūbų, diržų ir pan. išliko tik fragmentai.

Todėl norint pajusti tikrąją kuršių materialinės kultūros dvasią, pamatyti kaip iš tikrųjų jie buvo apsirengę, apsiginklavę ir pasipuošę, kokius kasdienėje veikloje naudojo darbo įrankius, buities ir namų apyvokos reikmenis, labai svarbus vaidmuo tenka archeologinių radinių rekonstrukcijai“, – kalbėjo J. Kanarskas.

Muziejuje galima išvysti pavienių kuršių ir jų protėvių materialinę kultūrą atspindinčių radinių replikų, iš kurių eksponuojami Lazdininkų senojo geležies amžiaus kario ginklai, papuošalai ir aprangos detalės bei Kašučių kuršių moters papuošalų komplektas. Tačiau manekenai yra kai kas naujo.

„Manekenų dabartinėje archeologinėje ekspozicijoje iki šiol neturėjome. Todėl laikinam eksponavimui deponuoti Dargužių senųjų kuršių sodybos kuršių manekenai pagyvins kuršiškojo laikotarpio ekspoziciją, leis muziejaus edukacinių užsiėmimų vadovams detaliau ir akivaizdžiau supažindinti mažuosius ir suaugusius muziejaus lankytojus su senųjų šio krašto gyventojų materialine kultūra. O kuršiai Kretingai nėra svetimi. Juk mūsų miesto istorijos ištakos siekia tuos laikus, kai čia gyveno šie vakarų baltų genčių atstovai ir jų protėviai. Pats Kretingos vietovardis yra laikomas kuršišku, o XIII a. istorijos šaltiniuose minima Kretingos pilis, stovėjusi ant Ėgliškių (Andulių) piliakalnio šalia Dangės, XI–XIII a. buvo kuršių Mėguvos žemės administracinis, ūkinis ir gynybinis centras. Būtent, iš Kretingos pilies 1253 m. dalybų akto mus pasiekė seniausi kuršiški asmenvardžiai: Veltūnas (Kretingos pilies valdovas), Reiginas (valdovo brolis), Tvertikis ir Saveidis (dalį pilies apygardos valdę kuršių didikai). Kretingos muziejininkai yra dėkingi Kuršių istorijos klubui ir jo pirmininkui Sergejui Ivanovui už krašto priešistorės ekspozicijos paįvairinimą klubui priklausančiomis kuršių materialinės kultūros rekonstrukcijomis“, – sakė J. Kanarskas.

Tam, kad Kretingos muziejuje besipuikuojantys manekenai tarsi prakalbėtų, būtina žinoti, jog kuršiai yra viena žymiausių baltų genčių. Ir vienintelė gentis iš visų dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyvenusių, kuri plaukiojo Baltijos jūroje. Kuršiai buvo itin geri kariai, apdainuoti islandų sagose (kronikose). Kuršių gentis susiformavo apie VI–VII amžių Baltijos pietrytiniame pajūryje. Klestėjo ši gentis labiausiai X–XIII amžiuje – tuo metu gentis valdė pajūrio žemes nuo Ventės Rago iki pat Rygos įlankos ir Cėsių. Šioje teritorijoje kuršiai turėjo ne vieną prekybos centrą bei pilį. Nors kuršiai buvo kariai ar bebaimiai Baltijos jūros valdovai, savo krašte jie gyveno sėsliai, augino avis, ožkas, kiaules, arklius, karves ir jaučius, medžiojo briedžius, elnius, stirnas, šernus, kiškius. Žvejojo jūroje, mariuose, upėse ir ežeruose.

Kuršiai vertėsi ir žemdirbyste: sėjo avižas, kviečius, miežius, rugius, soras, pupas ir lęšius. Taip pat vartojo miško gėrybes: grybus, avietes, bruknes, spanguoles, vaivorus, žemuoges, lazdynų riešutus,  miškinių obelaičų vaisius, krykles (mažąsias slyvaites), laukines vyšnias  ir kt.

XIII amžiuje Livonijos ordinas kuršius įveikė, pakrikštijo, o per 1260–1267 metų sukilimą daug jų išžudė arba perkėlė į kitas kryžiuočių valdomas žemes. Melno taikos sutartimi Lietuvai atitekusioje pajūrio teritorijoje išlikę kuršiai XV–XVI amžiais buvo asimiliuoti žemaičių. Tik Šventosios–Palangos apylinkėse įsikūrė iš Latvijos Kuršo atsikėlę latviakalbiai žvejai kuršininkai, kurie šiandien save laiko kuršių ainiais.

Kaip ten bebūtų, anksčiau ar vėliau Vakarų Lietuvoje apsigyvenę, visi tapome senųjų šio krašto gyventojų kuršių kultūros paveldėtojais, jų idėjų ir darbų tęsėjais.

Susipažinti su garsiaisiais protėviais Kretingos muziejuje bus galima iki 2022 m. sausio mėnesio pabaigos.


2 vasario, 2023

Jei trumpam atsigręžtume į praeitį, prisimintume tvorų funkciją: jos juosė gyvenvietes, pilis ir net miestus, kad apsaugotų nuo nekviestų svečių. […]

Agnės Zabrynės nuotr.
17 sausio, 2023

Sausio 23 dieną, per rašytojos Ievos Simonaitytės gimtadienį, bus įteikta 37-oji literatūrinė šios autorės vardo premija. Apdovanojimas skiriamas už meniškai […]

Bibliotekos nuotr.
17 sausio, 2023

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialas 2023 m. sausio 14 d. kvietė kraštiečius į literatūrinę-kraštotyrinę-meninę popietę „Lietuvos unikalus lopinėlis […]

16 sausio, 2023

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Sigitas Šeputis ir Administracijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti Administracijos direktoriaus pareigas, Daiva […]

13 sausio, 2023

2023 m. sausio 10 d. popietę Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo konferencijų salėje vyko Leonardo […]

10 sausio, 2023

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos miesto savivaldybėse išduodant statybą leidžiančius dokumentus. […]

Alfonso Mažūno ir Ninos Puteikienės nuotr.
21 gruodžio, 2022

Klaipėdos centre liepos pabaigoje atidarytas lankymui laivas-muziejus „Sūduvis“, jau tapęs neatsiejamu uostamiesčio akcentu, keičia kursą ir tampa objektu, traukiančiu kultūrą. […]

16 gruodžio, 2022

Šių metų Dalyvaujamasis biudžetas pasiekė finalinę stadiją. Trečiadienį baigėsi dvi savaites trukęs balsavimas, kurio metu Klaipėdos rajono gyventojai galėjo atiduoti […]

10 gruodžio, 2022

Tradiciškai baigiantis metams sužibo „Auksinės lemputės“ – ketvirtadienį vykusio renginio metu jos išdalytos jau 12-ąjį kartą, taip pat padėkota veikliam […]

Jokšų tiltas
9 gruodžio, 2022

Ruošiamasi unikalaus kultūros paveldo objekto – Jokšų tilto – rekonstrukcijai. Savivaldybė paskelbė konkursą ir ieško rangovo, kuris padėtų atstatyti tiltą, […]

9 gruodžio, 2022

Praėjusią parą dėl gausaus sniego sukeltų padarinių šalies ugniagesiai gelbėtojai net 103 kartus vyko šalinti ant kelių ir elektros laidų […]

16 lapkričio, 2022

Vienas svarbiausių Klaipėdos rajono projektų – finišo tiesiojoje. Savivaldybė pasirašė sutartį su rangovu, statysiančiu Gargždų daugiafunkcį sporto centrą. Per pustrečių […]

14 lapkričio, 2022

Lapkričio 9 d. Traksėdžių bibliotekoje vyko dviejų Šilutės TAU literatų sambūrio „Vėdrynas“ kūrėjų knygų, tai autorinės Nijolės Čepienės knygos „Mano […]

7 lapkričio, 2022

Brangaus žmogaus netektis daugeliui išmuša pagrindą iš po kojų – tai skausmingas laikotarpis, kuomet kaip niekad anksčiau reikalinga artimųjų paguoda […]

1997-aisiais, bibliotekos 60-mečio iškilmių metu, M. Valančiaus labdaros ir paramos fondo įkūrėjas Vytautas Vaičekauskas įteikia bibliotekos direktorei Aldonai Kerpytei dovaną bibliotekos vardo suteikimo proga – vyskupo M. Valančiaus portretą, kuris ligi šiol puošia bibliotekos Kraštotyros ir informacijos skyrių.
7 lapkričio, 2022

Šiemet sukanka 25-eri, kai Kretingos rajono savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus vardas. Vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875), gimęs […]

10 spalio, 2022

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 45 gaisrų ir atliko 73 gelbėjimo darbus. Žūčių gaisruose išvengta. Penktadienį, […]

1 spalio, 2022

Prieš pat rudens ir žiemos audras į kone paskutinę talką pajūryje šiais metais susirinko daugiau kaip 250 savanorių, kurie šakomis […]

27 rugsėjo, 2022

Klaipėdos rajono antrokėliai neliks be plaukimo pamokų. Valstybei neskyrus finansavimo, Klaipėdos rajono savivaldybė pamokas baseine nusprendė apmokėti iš savo biudžeto […]

Inno Line gamykla / SBA nuotr.
26 rugsėjo, 2022

SBA industrinių inovacijų slėnyje šalia Klaipėdos oficialiai atidarytas labiausiai robotizuotas regione SBA baldų gamybos kompleksas „Inno Line“. Nepaisant pandemijos, sutrūkinėjusių […]

21 rugsėjo, 2022

Klaipėdos regiono ugniagesiai gelbėtojai, įgyvendindami projektą LT-RU-2-074 HQ-RESPOND, praėjusią savaitę surengė didelio masto Neringos miškų gesinimo pratybas. Projektas įgyvendinamas pagal […]