N. Grunskienė: K. Bartoševičius kaltinamas vaikų seksualiniu prievartavimu, tvirkinimu, nesunkiu sveikatos sutrikdymu

Baigtas ikiteisminis tyrimas dėl buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, jam pateikti kaltinimai dėl vaikų seksualinio prievartavimo, tvirkinimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, antradienį pranešė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Kaip pranešė prokuratūros vadovė, ikiteisminis tyrimas dėl buvusio parlamentaro K. Bartoševičiaus veiksmų jau baigtas, byla yra perduota Panevėžio apygardos teismui.

„Jau šiandien, jau dabar ikiteisminio tyrimo byla, kurioje K. Bartoševičius, buvęs Seimo narys, yra kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, yra vežama į Panevėžio apygardos teismą. Prokuroras priėmė kaltinamąjį aktą, kaltinamasis aktas įteiktas kaltinamajam“, – pranešė N. Grunskienė.

Kaip teigė generalinė prokurorė, K. Bartoševičius byloje kaltinamas vaikų seksualiniu prievartavimu (2 epizodai), jaunesnio negu 16 metų amžiaus asmens tvirkinimu (4 epizodai) ir mažamečių vaikų nesunkiu sveikatos sutrikdymu (4 epizodai).

Prokuratūros duomenimis, byloje yra keturi nukentėjusieji.

„K. Bartoševičiui yra skirtos dvi kardomosios priemonės. Jos skirtos nuo pat pradžių, kai buvo skirtos, tai yra rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nutarime nurodymais asmenimis, ir taip pat dokumentų paėmimas“, – sakė N. Grunskienė.

Prokuratūros duomenimis, nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu, kaip prieš juos, kaip įtariama padaryti nusikaltimai, buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.

Buvęs parlamentaras kaltę neigia

N. Grunskienė nurodė, kad apklausų metu buvęs Seimo narys kaltę neigia. Klausiama, ar K. Bartoševičius laikosi tokios pat pozicijos dėl visų jam pareikštų kaltinimų, generalinė prokurorė pakartojo, kad savo kaltę buvęs politikas neigia.

„Kristijonas Bartoševičius kaltę neigia“, – tepasakė prokurorė.

Prokuratūros vadovė negalėjo atskleisti, kokiais argumentais K. Bartoševičius atremia jam metamus kaltinimus.

Mano, kad K. Bartoševičiaus kaltei pagrįsti duomenų pakanka

Anot N. Grunskienės teigimu, Panevėžio apygardos teismui perduotoje byloje K. Bartoševičiaus kaltei pagrįsti duomenų yra pakankamai.

„Prokuroras, priimdamas ikiteisminį tyrimą, turi būti įsitikinęs, kad yra pakankamai duomenų kaltei pagrįsti. Kitu atveju prokuroras nebūtų priėmęs tokio sprendimo“, – žurnalistams sakė generalinė prokurorė.

Anot N. Grunskienės, K. Bartoševičiaus byla nebuvo nagrinėjama prioritetine tvarka. Anot jos, bylos nagrinėjimas užtruko ilgiau ir dėl to, kad reikėjo laukti specialistų išvadų.

„Prokuratūra visada stengiasi, kad visi ikiteisminiai tyrimai būtų atliekami per kuo trumpesnius terminus. Ne viskas nuo prokurorų priklauso – ne vieni prokurorai dirba, dirba ir tyrėjai, ekspertai. Šis ikiteisminis tyrimas užtruko todėl, kad reikėjo laukti specialistų išvadų. Tai gavęs specialistų išvadas, atlikęs visus ikiteisminio tyrimo veiksmus, prokuroras priėmė sprendimą“, – pažymėjo N. Grunskienė.

Ji taip pat pažymėjo, kad apskritai pagreitintai vykdyti tyrimą nelabai įmanoma.

„Ikiteisminis tyrimas baigtas liepos 5 dieną. Nuo liepos 5 d. proceso dalyviai turėjo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ką mes privalome užtikrinti, vadovaujantis baudžiamojo proceso kodeksu. Tai, vėlgi, užtruko laiko, beveik 20 dienų, tam, kad proceso dalyviai galėtų išsamiai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri buvo tikrai nemažos apimties“, – tyrimo trukmę komentavo N. Grunskienė.

Tyrimui dėl nusikaltimo dangstymo pagrindo nemato

N. Grunskienė tikslaus ikiteisminiame tyrime liudijusių žmonių skaičius negalėjo pasakyti, tačiau patikino, kad jis buvo nemažas.

„Skaičiaus tikrai neturiu, bet tikrai nemažas liudytojų skaičius yra“, – žurnalistams sakė generalinė prokurorė.

Ji taip pat nesutiko atskleisti, kokie žmonės liudijo byloje.

„Visi nukentėjusieji, gal dalis ir liudytojų yra, tikrai negaliu pasakyti pavardėmis, nes aš tokios informacijos ir pati neturiu. Žinau, kad yra uždrausta bendrauti su nutarime nurodytais asmenimis, jie yra išvardinti, kad šiuo metu jau kaltinamasis žinotų, su kuo jam yra uždrausta bendrauti“, – kartojo N. Grunskienė.

Generalinė prokurorė, paklausta, ar šiuo metu nevyksta kitas ikiteisminis tyrimas dėl galimo K. Bartoševičiaus nusikaltimo dangstymo, atsakė, kad tokios informacijos neturi ir nemato pagrindo tokiam tyrimui.

„Šiai dienai tokios informacijos tikrai neturiu ir pagrindo tokiam tyrimui tikrai nematau“, – pabrėžė N. Grunskienė.

Šių metų pradžioje Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, paaiškėjo, kad tą pačią dieną (sausio 23 d.), kai politikas atsisakė mandato, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su generaline prokurore ir aptarė galimą N. Grunskienės kreipimąsi į parlamentą.

Nors jų tvirtinimu, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybę nebuvo įvardinta, Seimo opozicija ėmė abejoti, ar informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nebuvo nutekinta K. Bartoševičiui.

Papildomų abejonių sukėlė ir K. Bartoševičiaus tuometinės kolegės, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambučiai buvusiam kolegai – politikė pripažino kontaktavusi su K. Bartoševičiumi tą pačią dieną, kai šis atsisakė mandato dar būdamas komandiruotėje Čilėje.

Nemano, kad teismo posėdis turėtų būti viešas

Generalinė prokurorė nemano, kad turėtų būti patenkintas K. Bartoševičiaus advokato viešai išsakytas pageidavimas, kad kaltinamasis galėtų gintis viešame teismo posėdyje.

„Mano nuomone, toks teismo posėdis neturėtų būti viešas. Kadangi nepilnamečiai yra apklausti, apklausti apie tokias detales, kurios aš nemanau, kad viešajame posėdyje jos turėtų būti pagarsintos“, – sakė N. Grusnkienė.

Pasak jos, galimai nukentėję nepilnamečiai asmenys dar kartą teisme neturėtų būti apklausinėjami

„Visi nepilnamečiai – tiek liudytojai, tiek nukentėjusieji yra apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant pačiam kaltinamajam, tuo metu jis dar buvo įtariamasis, ir kitiems proceso dalyviams, kurie privalėjo dalyvauti apklausoje, todėl nemanau, kad turėtų būti reikalinga apklausa, nebent teismas nuspręstų kitaip“, – akcentavo generalinė prokurorė.

Sausio 23 d. tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys K. Bartoševičius pranešė atsisakantis Seimo nario mandato dėl asmeninių priežasčių. Vėliau, tądien, prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.

Vasario 1 d. pranešta, kad K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas.