21 gegužės, 2022

Naujame romane – Dzūkijoje išliūliuotos istorijos ir vaizdai

Sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi. Bet ar tikrai? Kraštietė Nika Piperita, sukvietusi visus pažįstamus ir nepažįstamus į savo debiutinės knygos „Gervė smėlynuose“ sutiktuves Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje, po renginio galėjo lengvai atsikvėpti, mat patyrė geranorišką priėmimą, susidomėjimą ir palaikymą. Kokios gi sąsajos sieja šią rašytoją su Dzūkijos sostine?

Nika Piperita (Nijolė Sadauskaitė-Kazlauskienė), šiuo metu Vilniuje gyvenanti humanitarinių mokslų daktarė, yra gimusi netoli Alytaus, o mokyklinį gyvenimą patyrė tuometinėse šio miesto mokyklose: 1-oje vidurinėje, 10-oje vidurinėje ir 12-oje vidurinėje. Tad neturėtų kelti nuostabos tai, kad jos romanas „Gervė smėlynuose“ persmelktas gimtinės realijų. Kūrinio įtaigumą ir gyvumą sukurti padeda biografiniai momentai iš autorės kadais parašytų dienoraščių, tačiau visumoje tai nėra autobiografinė istorija. Įdomu ir vertinga tai, kad romano veikėjų prototipai gyveno Alytuje ir jo apylinkėse. Skaitytojo vaizduotę malonina skrupulingai aprašytas dzūkiškas kraštovaizdis ir sodri kai kurių veikėjų dzūkiška šnekta.

Ne veltui knygos redaktorius Vainius Bakas yra taip apibūdinęs debiutuojančią autorę:

„Nika Piperita – tai visiškai naujas, skaidrus balsas lietuvių literatūroje. Nuo pat pirmųjų akimirkų pradedi suprasti, kad savo krašto buities ir būties filosofija patys pasakojimai švelniai primena Romualdo Granausko, Juozo Apučio prozišką kalbėjimą. Tačiau šios autorės pasaulis remiasi mergaitiškuoju/moteriškuoju pradu ir veikiau įvairiais požiūriais sutaptų su tokių rašytojų kaip Šatrijos Ragana mąstymu, matymu, mikrokosmo intymia erdve.“

Romano „Gervė smėlynuose“ pavadinimas gilus ir daugiaprasmis. Gervę galima suprasti kaip laisvą laukinį paukštį, besiblaškantį jam nepritaikytoje aplinkoje, tarsi dykumoje be lašelio vandens. Tačiau bibliotekoje vykusiame knygos pristatyme leidyklos „Slinktys“ vadovas, poetas Juozas Žitkauskas įžvelgė krislą optimizmo, mat jam pieskynai yra Dzūkijos krašto smėlėta savastis, kuri išskridusią gervę traukia grįžti namo.

„Šiame romane nėra paviršutiniškumo, jis lyg persunktas poezija. Čia yra išmintis, žodingumas. Gylis, įprasmintas žodžiais, įprasmintas emocijomis. Autorė turi labai daug ką pasakyti. Turbūt atgaminti tam tikras siužeto detales jai padeda dienoraščiai, bet čia labai daug padeda ir autorės gebėjimas įsismelkti į žmogaus vidų – ne vien tiktai į pagrindinės veikėjos Margaritos pasaulį, kuri autorei yra geriausiai pažįstama, bet kartu ir į kitus“ – sakė J. Žitkauskas.

Romano leidėjas Juozas Žitkauskas palinkėjo Nijolei ir ateityje neprarasti spalvingumo, bet gyvenime apsiriboti vienu romanu (čia valiūkiškai žvilgtelėjo į salės kamputyje kukliai sėdintį Nijolės vyrą Giedrių Kazlauską). Tačiau publika, smagiai pasijuokusi iš tokio pašmaikštavimo, žinoma, pradėjo smalsauti apie romano „Gervė smėlynuose“ tęsinį, mat kai kuriuos užkamavo klausimas, o kur gi dingo kai kurie ryškūs epizodiniai veikėjai ir kaip jiems susiklostė gyvenimas toliau…

Paklausta apie knygos tęsinį, Nika Piperita atsakė viltingai:

„Romane yra keletas berniūkščių – visas trejetas: Saulius, mano mėgstamas personažas, Emiliukas ir Ramutis. Tai aš šituos nenaudėlius pabandysiu užauginti. Mes keliausim į mokyklą. Jau turiu papkę. Laikykitės!..“

Knygos „Gervė smėlynuose“ sutiktuves Alytuje praturtino įvairioms kartoms atstovaujantys skaitovai iš Putinų gimnazijos: Gerda, Ainis ir neformaliojo ugdymo mokytojas Vytautas Bigaila. Žavi smuikininkė Amelija iš Šv. Benedikto gimnazijos svajingai pamuzikavo. Garbingą vietą pasisakiusiųjų tarpe užėmė buvusi Nijolės Sadauskaitės klasės auklėtoja Genė Mikėnienė. Spontanišku skaitovu iš salės tapo rašytojos vyras Giedrius Kazlauskas. Pastarasis, matyt, jau spėjo pamintyti, kad savo žmoną kuo toliau, tuo dažniau matys panirusią į rašymą… O esami ir būsimi skaitytojai dėl to, tikriausiai, tik apsidžiaugs!..


1 liepos, 2025

Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu paskirtos Kultūros centrų premijos už pastarųjų penkerių metų aktyvią ir kryptingą veiklą. „Kultūros centrai yra […]

27 birželio, 2025

Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyvai „Klaipėdiečio tribūna” sukanka 20 metų. Tai unikali atvira erdvė gyventojams, kviečianti prieš kiekvieną miesto tarybos […]

„FIXUS Mobilis“ nuotr.
27 birželio, 2025

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupės „FIXUS Mobilis“ įgyvendinamas edukacinis projektas „PASIDAIRYK PATS“ (oficialus pavadinimas […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
26 birželio, 2025

2025 m. birželio 13–23 d. Šiauliuose, Talkšos ežero pakrantėje, įvyko išskirtinis, originalumu ir autentika alsuojantis kūrybinis vyksmas didelio formato šamotinių […]

23 birželio, 2025

Lenkijos kultūros ministerija rengia planus Rusijos invazijos atveju į užsienį perkelti vertingiausius meno kūrinius, pranešė britų dienraštis „The Financial Times“. […]

21 birželio, 2025

Į Dainų šventės renginių programą Seimas oficialiai įtraukė Pasaulio lietuvių vienybės dieną, kurioje dalyvauja užsienio lietuvių bendruomenės ir jų vaikų, […]

18 birželio, 2025

Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje birželio 17-ąją šiltai sutikta buvusi ilgametė ,,Šaltinėlio“ mokyklos direktorė, pedagogė, dainų ansamblio ,,Atgaiva“ narė  Alytė […]

Didvyžių parapijos žmonių grupė gegužines gieda prie Valaičių sodybą Žynių kaime menančio kryžiaus / Birutės Nenėnienės nuotr.
18 birželio, 2025

Vėsoką gegužės pavakarę, horizonte telkiantis lietaus debesims, per žydinčių rapsų ir bekylančių žiemkenčių laukus prie Žynių kaimo kryžiaus nuskambėjo Didvyžių […]

16 birželio, 2025

Siekiant atkurti retų paukščių – meldinių nendrinukių – populiaciją Žuvinto biosferos rezervate, gamtininkai čia augina šių paukščių jauniklius. Mažyliai atkeliavo […]

12 birželio, 2025

Šiandien Europos Komisija ir „Europa Nostra“ paskelbė 2025 metų Europos paveldo apdovanojimų laimėtojus. Juos išrinko nepriklausoma 11 ekspertų komisija, įvertinusi […]

Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazijos mokinių programėlė / Danutės Krikščiūnienės nuotr.
6 birželio, 2025

Gegužės 30 dieną Talkonyse (Pasvalio r.), kunigo kankinio Alfonso Lipniūno gimtinėje, surengta, tradicinė šventiška Mojava. Šiose gegužinėse pamaldose svečiavosi Panevėžio […]

30 gegužės, 2025

Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“, prasidėjęs dar 1965 metais, šiemet jau 61-ąjį kartą pražysta eilėmis. Lietuvoje šį iškilų kultūrinį įvykį […]

30 gegužės, 2025

Panevėžio rajono savivaldybės skiriama Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija šiemet atiteko rašytojui Alvydui Šlepikui už 2023 metais išleistą knygą „Namas anapus […]

29 gegužės, 2025

Gegužės 29 d. Vilniuje, Užupio ir Krivių gatvių sankryžoje, buvo atidengta skulptūra, skirta 2008 m. mirusiam poetui Sigitui Gedai. Nepaisant […]

Rimas Tuminas, L. Lavastes nuotr.
27 gegužės, 2025

Nuo pat Vilniaus mažojo teatro atidarymo lankytojų akį traukia fojė sienos nišoje kabantis varpas. Jis išlietas ir nišoje įkurdintas teatro […]

Aušra Česnulevičienė su savo knyga „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ / Alinos Leminskaitės nuotr.
23 gegužės, 2025

Į greta Druskininkų, Ratnyčioje, ant Ratnyčėlės upės įsikūrusią Tauro ir Aušros Česnulevičių sodybą kone kasdien užsuka į kurortą pasižvalgyti atvykusių […]

Baigėsi vaikų ir moksleivių konkursas „Aguonėlė“_ paaiškėjo geriausius šokėjus auginantys kolektyvai / Rengėjų nuotr.
19 gegužės, 2025

Lietuvą apskriejęs ir į liaudiško šokio sūkurį įtraukęs tūkstančius vaikų ir moksleivių, konkursas „Aguonėlė“ išrinko geriausius – gegužę vykusiuose baigiamuosiuose […]

18 gegužės, 2025

Panevėžyje, Šermukšnių gatvėje, oficialiai atidarytas skveras, skirtas vienam iškiliausių šiuolaikinių lietuvių mąstytojų – filosofui, eseistui, daugelio filosofijos knygų ir vadovėlių […]

17 gegužės, 2025

Žvarboką gegužės 17-ąją susirinkusius į jubiliejinę 25-ąją šventę „Poezija sodų žydėjime 2025“ Pakalniškių soduose (Upynos sen., Telšių r.) šildė poezija […]

Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė / Vytenio Budrio nuotr.
16 gegužės, 2025

Diskusijos apie kultūros reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau atskleidžia pavojingą tendenciją – kultūros redukavimą iki funkcijos ir įrankio, vykdant valstybės […]

Regionų naujienos