19 kovo, 2024
LR žemės ūkio rūmai

Naujasis Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos vadovas: gyvulininkystė mūsų krašte nyksta

Šalčininkų kraštas pasižymi nenašiomis, rūgščiomis dirvomis, kuriose sėti javus atrodo neturėtų būti itin palanku. Tačiau vis daugiau ten dirbančių žemdirbių renkasi augalininkystės kryptį ir gyvulių atsisako, pieno ūkius šiame rajone galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Nemažai iššūkių ir tiems, kurie lieka prie augalininkystės, mat rūgščias dirvas būtina kalkinti, o tam ne visi ūkininkai turi lėšų.

Naujasis Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Andžėj Kulevičius sako, kad iššūkių jo krašto žemdirbiams netrūksta. Kokią viziją turi naujasis Šalčininkų ūkininkų lyderis ir kokius darbus jis mato kaip prioritetinius?

Koks Jūsų paties ūkis ir nuo kada ėmėtės dirbti žemę?

Esu baigęs Žemės ūkio akademiją, esu žemės ūkio ekonomikos specialistas. Prieš studijas ir per jas, visuomet talkindavau savo tėvams ūkyje. Baigus mokslus grįžau į savo gimtą rajoną, įsidarbinau savivaldybėje, Žemės ūkio skyriuje. Mano tėvų ūkis buvo mišrus, jie pradėjo ūkininkauti nuo 5 ha. Kaip ir pas visus smulkius ūkininkus, buvo laikoma ir gyvulių, galvijų, tėvukai augino ir grūdus.  2008 metais įsteigiau savo ūkį, pradėjau auginti javus, o po tėčio mirties perėmiau ir tėčio ūkį. Šiandieną kartu su žmona turime du ūkius, o plotas siekia apie 450 ha. Abu esame augalininkai.

Jūsų krašte nėra itin derlingos žemės. Kaip sekasi vystyti augalininkystę Šalčininkų krašte?

Taip, pas mus vyrauja smėlis ir priesmėlis, dirvos yra rūgščios. Pagal galimybes stengiamės gerinti dirvos kokybę, kalkiname, stengiuosi prie dirvos pritaikyti ir jai tinkamus augalus. Matau, kad kaimynai augina rapsus, bet aš daugiau orientuojuosi į rugius, kvietrugius, avižas, grikius. Pačią sėjomainą diktuoja nenašios žemės, nes turime auginti tokius augalus, kurie lengviau prisitaikytų prie ne tokios derlingos žemės, sausrų.

Ar turite savo krašte dar veikiančių gyvulininkystės ūkių?

Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir pas mus, gyvulininkyste besiverčiančių ūkių mažėja. Šalčininkų rajone liko maždaug penki pieno ūkiai. Dėl kiaulių maro užsidarė visi smulkesni kiaulių augintojai, stambesnieji dar dirbo, bet praėjusiais metais vienas ūkis, kuris laikė apie penkis tūkstančius kiaulių, jau likviduotas. Dėl ekonominių priežasčių ūkis užsidarė, dirbti buvo nepelninga. Užauginus kiaules, atėjus laikui jas parduoti, supirkimo kainos buvo per mažos, o jas palaikius ilgiau – jos jau laikomos nekondicinėmis. Ne paskutinėje vietoje buvo ir įvairūs veterinariniai reikalavimai, įvairūs patikrinimai, kurie iš ūkininko reikalavo nemažai laiko ir energijos. Šiandieną apie kiaules primena tik tuščios fermos.

Praėjusią savaitę kalbėjau su kitu kraštiečiu, kuris laiko apie tūkstantį riestauodegių. Jis paskutinis kiaulininkas mūsų rajone ir jis taip pat jau pradėjo ūkio likvidavimo darbus. Šis ūkininkas jau pradėjo auginti mėsinius galvijus, svarsto dar labiau išplėsti bandą. Dalis likviduotų pieno ūkių taip pat persiorientavo prie mėsinės galvijininkystės.

Kurias problemas Jūsų krašte dažniausiai kelia žemdirbiai? Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria Šalčininkų krašto žemėse dirbantys ūkininkai?

Problemų yra daug. Akivaizdu, kad mes dirbame nenašiose žemėse, kur būtų palanku plėsti gyvulininkystę. Tačiau mes matome visiškai atvirkštinį procesą – gyvulių mažėja, augalininkystė plečiasi. Ir čia ūkininkų kaltinti negalime, manau, sistema funkcionuoja ne taip. Ūkininkai viską turi: pastatus, infrastruktūra, įrangą gaminti pašarus, galiausiai turi žinių kaip auginti galvijus ar kitus ūkinius gyvūnus. Bet yra vienas pagrindinis aspektas – nesueina ekonomika, t. y. ūkininkai dirba nepelningai. Šiame sektoriuje ūkininkai mato daug nestabilumo, per daug rizikų. Juk kuriant verslą kaime, visi nori ne tik dirbti, bet ir uždirbti, o mūsų rinka šiandieną nėra palanki gyvulininkystės ūkiams, ypač pienininkams, kurie vieną mėnesį gauna vienokią pieno supirkimo kainą, kitą mėnesį – kitokią.

Kita problema – rūgščios dirvos. Pas mus rajone potencialiai rūgščių dirvų yra gana daug. Laukų, kurių pH yra mažesnis nei 5,5 turime apie 52 proc. Reikia dirvas kalkinti, nes dirvos nekalkintos jau beveik tris dešimtmečius. Kai kurie stambesni ūkiai tai daro jau savo iniciatyva, daro dirvožemio tyrimus. Deja, smulkesni ūkiai tam nepajėgūs. Žemės yra tręšiamos, bet esant tam tikram dirvos rūgštingumui, mineralinės trąšos tiesiog nėra įsisavinamos. Jei dirvos rūgštingumas siekia 6-7 pH tuomet trąšos yra lengvai įsisavinamos, o jei rūgštingumas didesnis, maždaug 5 pH, trąšų įsisavinimo procentas krenta maždaug per pus.

Esu jau parašęs raštą ŽŪR pirmininkui dr. Arūnui Svitojui, kad padėtų mums kreiptis į Žemės ūkio ministeriją. Svarstome, kad būtų galima sukurti priemonę, kuri padėtų rūgščiose žemėse dirbantiems ūkininkams gauti kompensaciją už dirvų kalkinimą. Reikėtų sukurti mechanizmą, kad vienas ūkininkas galėtų kalkinti ne daugiau kaip 50 ha ir gautų 150 eur/ha kompensaciją. Tai padėtų mažesniems ūkiams, kurie nepajėgia vien tik savo sąskaita kalkinti dirvų. 

Dar viena problema su kuria susiduriame – mažinamos išmokos už ūkininkavimą nenašiose žemėse. Suplanuota šias išmokas mažinti net 25 proc. Išmokos mažinamos, tačiau ūkininkauti nepalankiose žemėse netapo lengviau.

Kokius sau pagrindinius tikslus keliate kaip asociacijos pirmininkas? Kokių darbų imsitės pirmiausia?

Pirmiausia noriu sutvarkyti asociacijos „vidinę virtuvę“. Norėčiau sukurti sistemą ir paskui jau dirbti su ūkininkais. Ypač didelį dėmesį noriu skirti žemdirbių švietimui, bendroms išvykoms į žemės ūkio parodas. Pirma suplanuota išvyka – į parodą „Agrovizija“. Taip pat planuoju organizuoti keliones į kitų Europos šalių ūkius, kur būtų galima susipažinti su užsienio kolegų gerąją ūkininkavimo patirtimi, iš arti pamatyti jų ūkius. Tokios kelionės tikrai labai praplečia akiratį, žemdirbiai parsiveža nemažai idėjų.

Jūsų asociacija priklauso ŽŪR. Kokią naudą gaunate kaip šios skėtinės organizacijos nariai?

Mes esame rajoninė organizacija ir mums būti kur nors išgirstiems gana sunku. O ŽŪR yra visos šalies organizacija, vienijanti daug kitų organizacijų, todėl veikiant drauge mūsų balsas yra daug svaresnis nei dirbant pavieniui. Jeigu liktume vieni, be ŽŪR, sunku būtų pasiekti proveržį tobulinant teisės aktus. Be to, mūsų asociacija administracijos neturi, mes nespėjame susekti visų teisės aktų pakeitimo projektų, o ŽŪR viską išanalizuoja už mus ir mums pateikia susistemintą informaciją. Taip pat ŽŪR vyksta įvairios diskusijos, konferencijos, kur galima nemažai sužinoti apie teisės aktų pakeitimus, teisėkūrą.


17 gegužės, 2024

Šiandien, gegužės 17 d., minima tarptautinė kovos su homofobija, transfobija ir bifobija diena. „Telia“ žmogiškųjų išteklių ekspertė Rūta Jančytė dalinasi […]

16 gegužės, 2024

Siekiant didinti šalies susisiekimo infrastruktūros kokybę, toliau auga investicijos į svarbiausią Lietuvos transporto arteriją – magistralinį kelią A1. Atkarpos nuo […]

15 gegužės, 2024

Lietuva su JAV kosmoso agentūra NASA trečiadienį pasirašė „Artemis“ susitarimą, kuriuo įsipareigojo kosmoso išteklių gavybą vykdyti ir vėliau kosminius resursus […]

15 gegužės, 2024

Vykdant VĮ Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimą, nuo 2010-ųjų iki šių metų gegužės jau išmontuota apie 40 proc., arba […]

15 gegužės, 2024

Siuntų terminalų tinklą „Smartpost“ valdanti „Smartpost Itella“ Lietuvos rinkai pristato naują paslaugą Lietuvos rinkai – pilną elektroninių užsakymų išpildymą (angl. […]

14 gegužės, 2024

„Modernusis Vilnius yra toks, koks yra dėl to, ką prieš kelias dešimtis metų nuveikė disidentai, Helsinkio grupė, Sąjūdžio nariai ir […]

14 gegužės, 2024

Europos oro linijų bendrovės „Ryanair“ dukterinė įmonė „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ (KAMS) investavo apie 20 mln. eurų į du naujus […]

14 gegužės, 2024

Praėjusią savaitę, daugeliui lietuvių žiūrint „Euroviziją“, už Atlanto įvyko naujų „Apple“ produktų debiutas. Kaip ir tikėtasi, technologijų bendruomenėje didelio ažiotažo […]

14 gegužės, 2024

Biržuose ir Jurbarke bendrovės „Evecon“ vystomiems saulės energijos parkams „Citadele“ bankas suteikė 19,8 mln. eurų finansavimą. „Siekiame didinti finansavimo apimtis […]

14 gegužės, 2024

Vilniaus regiono startuoliams ir įmonėms skiriamas 15 mln. eurų finansavimas – jos kurs dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų […]

13 gegužės, 2024

Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka visada buvo svarbus intelektinio ir kultūrinio gyvenimo centras, bet neseniai joje imtasi naujų iniciatyvų, siekiant, kad […]

13 gegužės, 2024

Inovacijų agentūra drauge su Kauno technologijos universitetu (KTU) tęsia eksporto lyderių programos „Sparnai“ įgyvendinimą ir kviečia šalies įmones priimti studentus keturių […]

13 gegužės, 2024

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis sako, kad nereikėtų būgštauti dėl prezidento rinkimų rezultatų Visagine iš […]

13 gegužės, 2024

Motinos diena, kuri daugelyje valstybių minėta savaite vėliau nei Lietuvoje, platformai „Wolt“ pasižymėjo dar vienu pasiekimu – peržengta simbolinė 1 […]

13 gegužės, 2024

Tenka susidurti su karčia realybe – regionai masiškai paliekami žmonių, o Vilniaus miestas auga kaip „ant mielių“ pagal gyventojų skaičių […]

11 gegužės, 2024

Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos išvakarėse Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pagerbti didžiausi mokesčių mokėtojai. Renginio metu pristatyta Mokesčių mokėtojų teisių […]

10 gegužės, 2024

Teigiama natūralios saulės šviesos įtaka žmogaus organizmui – nenuginčijama: gerina nuotaiką, fizinę ir emocinę sveikatą, didina darbingumą, mažina nuovargį bei […]

10 gegužės, 2024

Opozicinės „valstiečių“ partijos lyderis Ramūnas Karbauskis mano, kad dabartinė geopolitinė situacija bei atsakingų Lietuvos politikų pareiškimai atbaido investuotojus ir kenkia šalies […]

10 gegužės, 2024

Užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintojos „Mantinga Group“ pajamos pernai augo 25,9 proc. ir siekė 173,8 mln. eurų, o EBITDA augo […]

9 gegužės, 2024

Lėtėjanti ekonomika nemažina lietuvių apetito prabangiems išmaniesiems. Pirmųjų keturių šių metų mėnesių perkamiausiųjų telefonų dešimtuke dominuoja aukščiausiai klasei priskiriami „iPhone“ […]