17 rugpjūčio, 2022
Lietuvos nacionalinis muziejus

Nedidelė, bet išskirtinė paroda: pristatomi bulvių lauke ir ežero dugne rasti kalavijai

K. Stoškaus nuotr.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, nuo rugpjūčio 17 dienos visuomenei pristatomi 9 originalūs kalavijai. Didžioji jų dalis eksponuojami pirmą kartą, tarp jų ir visai neseniai rasti, patraukę ne tik archeologų dėmesį, bet – dėl radimo aplinkybių – sudominę ir žiniasklaidą: vienas kalavijas rastas bulvių lauke, kitas – Asvejos ežero dugne.

Prieš beveik 4 tūkstančius metų atsiradęs kalavijas greitai tapo neatsiejamu kario, genties vado ar valdovo atributu. Bėgant amžiams susiklostė visuma įvairių ritualų, susijusių su šiuo kovos ginklu, kuris įsimbolino valdžią, galią ir prestižą. Parodoje Senajame arsenale pristatomi devyni kalavijai, iš kurių ankstyviausias datuojamas VIII–IX amžiais, o vėlyviausias – XIV amžiumi. Vieni įspūdingiausių yra bulvių lauke Raudonėnuose ir Asvejos ežere netoli Alkos kaimo rasti ginklai.

Raudonėnų kalavijas Jurbarko rajone atsitiktinai surastas 2017 metų gegužę, kai uošvio žemėje akmenis rinkęs Almantas Sedeika pastebėjo kyšantį 20 centimetrų ilgio geležies gabalą. Radėjas su žemės savininku Arūnu Vaičekausku kreipėsi į specialistus. Kalaviju susidomėjo ne tik archeologai, paveldosaugininkai, bet ir žiniasklaida. Mat tokių taip vadinamam Desiukiškių tipui priskiriamų radinių, koks aptiktas Raudonėnuose, Lietuvoje yra vos keli. Pagal vieną iš jų, būtent tą, kuris buvo rastas Desiukiškiuose ir šiuo metu yra saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje, buvo atkurtas šiandieninio Lietuvos Garbės sargybos kuopos kario ginklas, o pagal radimo vietą Desiukiškių pavadinimas suteiktas visam panašių kalavijų tipui. Specialistų atliktas tyrimas parodė, kad XIII amžiumi datuojamas Raudonėnų kalavijas nebuvo palaidotas su sudegintu kariu, kaip buvo būdinga pagoniškame pasaulyje; ginklų laužymo ar naikinimo paprotys būdingas tik tuo atveju, jei žmogus deginamas. Šis 90 centimetrų ilgio kalavijas ypatingas tuo, kad iki mūsų laikų išliko sveikas. Jį restauravo Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratoriai.

2020 metais panėrę į Asvejos ežero dugną archeologai 5–6 metrų gylyje aptiko XIV amžiaus kalaviją, o netoliese – išlikusių odinių makštų fragmentus ir makštų apkalą. Povandeninių archeologinių radinių Lietuvos vidaus vandenyse ieškoma nuo 1998 metų. Iki šio laiko išžvalgyta daugiau nei 80 ežerų ir upių. Pastebėtina, kad tokio pobūdžio artefaktų dosnus Asvejos ežeras turi dar daug neatskleistų paslapčių.

Kalavijus parodai atrinkusi Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologė Eglė Zaveckienė teigia, kad pagoniškame pasaulyje kalavijai buvo dedami į kapus kariams tikint, kad jie bus reikalingi mirusiajam anapusiniame gyvenime. Viduramžiais įšventinant asmenį į riterius būdavo prijuosiamas kalavijas ir prie kojų prisegami pentinai, o valdovui karūnacijos metu įteikiamas šis ginklas simbolizavo jo pareigą ginti valstybę. Atsiradus paraku užtaisomiems šaunamiesiems ginklams, kalavijų reikšmė mūšio lauke sumenko ir ilgainiui jie visai išnyko iš kario ginkluotės.

„Mūsų dienomis kalavijai tapę kone relikvijomis, kurias išvysti galima tik muziejuose. Parodoje pristatome originalius radinius, iš kurių didžioji dalis eksponuojami pirmą kartą. Jie puikiai įsilieja į kitą čia pat veikiančią vieno eksponato parodą, kuri siūlo lankytojams patiems išbandyti, ką reiškia savo rankose laikyti neseniai atkurtą kuršių kario kalavijo kopiją“, – teigia parodos kuratorė archeologė E. Zaveckienė.


Tomo Andrijausko nuotr.
2 vasario, 2023

M.A.M.A apdovanojimuose LATGA įsteigta Metų autoriaus statulėle praėjusią savaitę apdovanotas Paulius Jasiūnas neslepia, kad toks įvertinimas ne tik džiugina, bet […]

Dovilė Mazanec
2 vasario, 2023

Šiaurinėje Anykščių miesto dalyje pokyčių laukia net 33 ha ploto teritorija – senoji dvarvietė (ONIXTI). Šiandien didžioji dalis teritorijos yra be reikiamos […]

2 vasario, 2023

Nuo sausio pabaigos iki vasario 5 d. Italijos mieste Bolonijoje vyksta šiuolaikinio meno parodų, renginių ir specialių projektų programa „ART […]

2 vasario, 2023

2023-ieji – Lietuvos sostinės Vilniaus metai. Sausio 25 d. Vilniui sukako 700 metų. Vilniaus istorija prasidėjo nuo pirmojo Lietuvos didžiojo […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
2 vasario, 2023

Nuo parodų iki kino ir koncertų – savivaldybė parems beveik 400 kultūros ir meno projektų projektų jubiliejiniais sostinės metais ir […]

31 sausio, 2023

Po šventinės Vilniaus gimtadienio savaitės, sostinės senamiestyje sužibs dar viena puošmena – šalia S. Moniuškos skvero, restauruota šv. Kotrynos bažnyčia. […]

Visuomenei pristatytas Raitininkų Krašto muziejus
31 sausio, 2023

Kasmet, sausio 27-ąją, yra minima tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. Šiemet minint šią dieną, sausio 28 d., Kražių M. K. […]

30 sausio, 2023

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pristato visuomenei skaitmenizuotų ir atvirų kultūros paveldo duomenų portalą, kuriame galima rasti daug svarbios […]

Jussi Tiainen nuotr.
28 sausio, 2023

Vienoje svarbiausių Suomijos šiuolaikinio meno erdvių – parodų centre „Kohta“ Helsinkyje – pristatoma lietuvių fotomenininkės Violetos Bubelytės kūryba jungtinėje parodoje „Itsekuva“ kartu […]

Dr. H. Kobeckaitės knygos pristatymas
27 sausio, 2023

Sausio 19 d. Trakų viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta naujausia ambasadorės, diplomatės, vertėjos, žurnalistės, rašytojos, humanitarinių mokslų daktarės, kraštietės, Trakų rajono […]

27 sausio, 2023

Šiandien Panevėžyje minima tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Prie Žydų motinos paminklo padėti vainikai, buvo sakomos kalbos, skaitomi pranešimai. „Holokaustas […]

27 sausio, 2023

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siekia, kad kalba ne skaldytų, bet jungtų visuomenę. Todėl stengiasi išklausyti visas visuomenės grupes ir […]

S. Žiūros nuotr.
26 sausio, 2023

Tradiciniai, jau 25-ieji, „Šv. Kristoforo“ apdovanojimai šiemet tapo Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventės dalimi. Tarp vienuolikos apdovanotųjų – net šeši, nominuoti […]

Žemaitijos kaimo ekspozicija. Muziejusalka.lt nuotr.
25 sausio, 2023

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. […]

25 sausio, 2023

Sausio 19 d. Pažaislio vienuolyno Fundatorių salėje vyko Kauno istorijos metraščio jubiliejinio 20-ojo tomo, skirto Barokui ir Pacų giminei, pristatymas. […]

J. Vaičikonio nuotr.
25 sausio, 2023

Sausio 29 d. į Panevėžio muzikinio teatro sceną grįžta Johano Štrauso operetė „Vienos kraujas“. Pirmą kartą spektaklį diriguos Martynas Bražas, […]

Varšuvos karalių pilies muziejaus nuotr.
25 sausio, 2023

Pirmadienį Varšuvos karalių pilies muziejuje, minint 160-ąsias sukilimo metines, buvo atidaryta paroda „Meilė ir pareiga. 1863–1864 metų sukilimas“. Svarbią šios […]

24 sausio, 2023

Kempteno miesto muziejuje sausio 20 d. atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda „Laikinas prieglobstis. Kasdienybė Kempteno stovykloje 1945–1949 m.“ (Zuflucht auf […]

S. Benetis ir meras V. Grubliauskas, Aurimo Pociaus nuotr.
24 sausio, 2023

Literatūrinė Ievos Simonaitytės vardo premija iškilmingai įteikta Sigitui Benečiui už novelių knygą „Apgaulė“ tradiciškai per rašytojos minimą gimtadienį sausio 23 […]

R. Dačkaus nuotr.
23 sausio, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Varšuvoje kartu su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda dalyvavo 1863–1864 m. sukilimo, dar vadinamo Sausio […]