lapkričio 15, 2019
Neuromokslininkė apie ugdymo procesą: technologinė aplinka vystosi gerokai greičiau nei smegenys

Šiandieninis technologijų ir inovacijų pasaulis sparčiai juda į priekį už nugaros palikdamas visus, kurie su progresu nespėja. Tobulėjančios technologijos, vis didesnės dalies darbų automatizavimas, robotizacija, dirbtinio intelekto užuomazgos lemia vis ryškesnius socialinius pokyčius ir transformacijas darbo rinkoje, kuriai tampa reikalingos kitos kompetencijos. Šių pokyčių kontekste ypač svarbus vaidmuo tenka švietimo sistemai, kuriai, ekspertų teigimu, reikia naujo, šių dienų realijas labiau atitinkančio, požiūrio ir ugdymo metodų.

Svarbiausias įgūdis – nuolat mokytis

Jau daugiau nei 15 metų švietimo inovacijų plėtra Lietuvoje užsiimančios IT įmonės „Biznio mašinų kompanija“ (BMK) vadovė Daiva Viskontienė sako, kad šiandien švietimo sistema gerokai atsilieka nuo to, kaip pasaulis vystosi už mokyklos ribų, kokias galimybes ir iššūkius lemia technologijų raida ir kokie yra verslo bei darbo rinkos poreikiai.

„Šiandien švietimo sistema dažnai dar orientuota į teorines žinias ir akademinius metodus, kurie suteikia įgūdžių, leidusių tikėtis sėkmės praeityje, bet ne šiandien. Maža to, pokyčiai yra tokie spartūs, kad pagrindinis švietimo sistemos tikslas turėtų būti ne tik vieno ar kito žinių paketo suteikimas, o įgūdžių nuolat mokytis, perdėlioti savo žinių ir kompetencijų sistemą ugdymas. Lankstumas bendradarbiaujant, pajauta ir kūrybiškumas, problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai ir kritinis mąstymas turėtų tapti švietimo prioritetu“, – sako D. Viskontienė.

Specialistės įsitikinimu, reikalingos tarpdisciplininio ugdymo galimybės, kurios leistų efektyviai apjungti tradicinius akademinius dalykus po savotišku giluminio suvokimo „skėčiu“, leidžiančiu ne tik pritaikyti žinias skirtinguose kontekstuose, bet ir suteikiančiu įgūdžius nuolat plėsti ir perkurti savo kompetencijas.

„Ankstesnėms kartoms daugeliu atvejų užtekdavo vienos siauros specializacijos, stabilios žinių bazės, kuri leisdavo sėkmingai siekti karjeros tam tikroje srityje. Šiandien prognozuojama, kad naujosioms kartoms savo ekspertinį pagrindą per gyvenimą teks pakeisti 4-7 kartus! Vadinasi, švietimo sistema turi siekti ne tiek sudėti jaunam žmogui į galvą tam tikrų konkrečių žinių, o suteikti įrankius žinioms skirtingose situacijose pasigaminti pačiam, gebėjimus prisitaikyti prie pokyčių ir neapibrėžtumo. Būtent to šiandien reikia siekiant sėkmingai save realizuoti“, – pažymi D. Viskontienė.

Potencialo yra, ir bet reikia permąstyti mokymosi procesus

Pašnekovės teigimu, švietimui šiandien reikia ne tik daugiau tarpdiscipliniškumo, bet ir glaudesnio bendradarbiavimo su verslu, kuris daugeliu atvejų yra technologinių pokyčių ir inovacijų priešakyje.

„Lietuvoje ugdymo įstaigų ir verslo bendradarbiavimas yra apribotas. Švietimo sistema dažnu atveju uždara, veikianti tarytum vakuume, į kurį neprasiskverbia išorės vėjai. Trūksta tiltų tarp švietimo ir verslo, ir mes nežinome kaip tarpusavyje susijungti bendrai veiklai. Yra pilotinių bandymų, tačiau jie fragmentiniai, neturi tęstinumo. Tačiau užsienyje galime matyti nemažai sėkmingų švietimo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių: mokytojams ir dėstytojams suteikiamos galimybės  patiems mokytis verslo įmonėse, pažinti jų realybę ir procesus. Taip sukuriamos galimybės dėstomus dalykus susieti su praktine realybe ir iš mokymosi proceso gauti didesnės naudos“, – sako D. Viskontienė.

Vis dėlto, BMK vadovės manymu, Lietuvoje yra nemažai potencialo teigiamiems pokyčiams švietimo sistemoje įgyvendinti. Turime daug naujovėms atvirų, švietimo inovacijomis besidominčių specialistų, kurie yra pasirengę sukurti tinkamą terpę vaikų kūrybiškumui skleistis bei jų lyderystei ir iniciatyvumui skatinti. Tačiau pati sistema yra ganėtinai inertiška, todėl šis potencialas nėra tinkamai išnaudojamas. Tiek postūmiai „iš viršaus“, aiški vizija ir strateginės reformos, pačių mokytojų lyderystė ir verslo aktyvus įsitraukimas  D. Viskontienės įsitikimu, leistų sistemą išjudinti.

„Mokykla turi mokyti vaikus drąsiai veikti, tačiau vien „kalant“ vadovėlių medžiagą to padaryti nepavyks. Turi formuotis naujos darbo aplinkos, pritaikytos bendradarbiavimui ir savarankiškoms grupinėms veikloms. Taip pat reikia naujo mokymosi turinio, individualaus mokymosi programų, pritaikytų kiekvienam vaikui pagal vystymąsi ir poreikius. Kuriant šiuolaikišką mokymosi aplinką neabejotinai reikia pasitelkti ir technologijas, išmaniąsias mokymosi platformas, žinių pasitikrinimo sistemas. Labai svarbu, kad vaikai mokytųsi ne tik tam tikrų dalykų, bet ir save patys įsivertinti; ugdytų savirefleksiją. Šis aspektas itin svarbus siekiant augančio visuomenės sąmoningumo ir atsakomybės didėjančių technologinių galimybių akivaizdoje“, – sako D. Viskontienė.

D. Viskontienės teigimu, priemonių ir galimybių suteikti vaikams šiandienos poreikius atitinkantį švietimą tikrai yra, klausimas – ar esame pasirengę jas išnaudoti ir ar sugebėsime įgyvendinti sisteminius pokyčius?

 Efektyvesnių mokymosi būdų paieškos – per smegenų pažinimą

Neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė pažymi, kad žmonių technologinė aplinka šiuo metu vystosi gerokai greičiau nei jų smegenys. Dėl to siekdami mokytis efektyviai ir prisitaikyti prie pokyčių turime suvokti, kaip veikia mūsų smegenys ir mokymosi mechanizmai. Šios žinios, kartu su pedagogikos ir psichologijos disciplinų pasiekimais, gali būti naudingos tiek vaikų, tiek suaugusiųjų ugdymui.

„Šiuo metu jau yra pasaulinių iniciatyvių, kurios siekia neuromokslo žinias apie žmogaus smegenų veiklą ir mokymosi procesus praktiškai taikyti švietimo srityje. Tai vadinama neuropedagogika ir ši mokslo sritis gali padėti atrasti būdus mokyti bei mokytis efektyviau“, – sako U. Neniškytė.

Mokslininkės teigimu, neuropedagogika dar pakankamai nauja sritis, tačiau jau sėkmingai veikianti, teikiant rekomendacijas asmenų, kenčiančių nuo disleksijos, diskalkulijos ir panašių sutrikimų, ugdymui. Žinios apie smegenyse vykstančius procesus padeda atrasti efektyviausius būdus mokymosi sutrikimų turintiems žmonėms išmokti skaityti ar skaičiuoti. Pavyzdžiui, jau įmanoma dar prieš vaikui pradedant eiti į mokyklą nustatyti, ar jis susidurs su iššūkiais mokydamasis skaičiuoti, ir atitinkamai parinkti efektyviausius mokymosi metodus.

 Sklaido pedagogikos mitus

„Nors neuropedagogika dar tik skinasi kelią į platesnį pripažinimą ir pritaikomumą edukacijos srityje, tačiau viliamasi, kad neuromokslo pasiekimai švietimo sistemą netolimoje ateityje turėtų pakeisti taip, kaip biomedicinos mokslai pakeitė sveikatos priežiūros sritį. Dabar jau, turbūt, niekas neįsivaizduoja medicinos srities be mokslinių tyrimų, nors kažkada tai atrodė nauja ir neįprasta“, – sako U. Neniškytė.

Mokslininkės teigimu, neuromoksliniai tyrimai padeda išsklaidyti ir tam tikrus plačiai paplitusius su mokymu susijusius mitus. Vienas jų – įsitikinimas, kad kiekvienam asmeniui geriausiai tinka tam tikras vienas mokymosi stilius: vizualinis, kinestetinis ar audialinis. Naujausi tyrimai rodo, kad mokymo medžiagos diferenciavimas pagal skirtingus tipus nepadeda pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. Neva efektyviausią mokymosi stilių paprastai renkasi pats mokinys, tačiau šis subjektyvus vertinimas daugeliu atveju yra grįstas ne stiliaus efektyvumu, o patogumu. Kitaip tariant, jei pačiam žmogui atrodo, kad geriausiai informaciją jis įsisavina per vaizdus, tai dar nebūtinai reiškia, kad taip yra iš tikrųjų. Priešingai, daugiausiai informacijos įsisavinama ją gaunant įvairiais būdais.

„Galiausiai, svarbiausia yra ne tiek bandyti vaikus mokyti, kiek padėti jiems mokytis patiems. Iš esmės nieko negalima išmokyti, galima tik sudaryti galimybes mokytis. Mokinys turi aktyviai mokytis pats. Mokytojas gali tik pateikti reikiamą medžiagą, ją nuosekliai ir aiškiai išdėstyti, nurodyti esamas žinių spragas, suteikti tinkamą mokymosi aplinką, bet jis negali išmokyti. Apie tai irgi svarbu kalbėtis su mokiniais: kad jų žinios ir gebėjimai galiausiai yra tik jų pačių motyvacijos ir pastangų rezultatas“, – sako U. Neniškytė.

Plačiau apie švietimo sistemos iššūkius, technologijų suteikiamas mokymosi galimybes ir neuropedagogikos pasiekimus D. Viskontienė ir dr. U. Neniškytė papasakos lapkričio 22 d. parodoje „Mokykla 2019“, K12 forumo metu, „Litexpo“ konferencijų centre.

Share Button


rugpjūčio 12, 2020

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pastebi, kad viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, plinta klaidinanti informacija – neva branduolinės avarijos atveju apsisaugoti […]

rugpjūčio 11, 2020

Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epideminę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje bei siekdama riboti COVID-19 ligą sukeliančio […]

rugpjūčio 11, 2020

Bandymas atsisakyti didelių globos namų vaikams ir neįgaliesiems vyksta jau šeštus metus, tačiau informacijos daug, o procesas sudėtingas, todėl daug […]

rugpjūčio 11, 2020

Užimtumo tarnybos duomenimis, karantino metu darbo neteko daugiau moterų. Negana to, pastarąjį mėnesį moterų nedarbo rodiklis pralenkė vyrų. Viena iš […]

rugpjūčio 11, 2020

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE: 1. Dr. ROLANDAS JANČIAUSKAS HUMANIŠKUMO INTERPRETACIJA IR JO VIETA ŠIANDIENINĖJE VISUOMENĖJE 2. KLAIPĖDA MINĖS 768 METŲ SUKAKTĮ 3. […]

rugpjūčio 11, 2020

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad visi į Lietuvą oro ar jūrų transportu atvykstantys žmonės turi užpildyti popierines anketas arba […]

rugpjūčio 3, 2020

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 9 d. imtinai, Molėtų, Šalčininkų, Kėdainių, […]

liepos 31, 2020

Fiksuojant augantį koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų skaičių šalyje ir siekiant užtikrinti žmonių saugumą nuo infekcijos plitimo, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) […]

liepos 30, 2020

„Kuo daugiau laisvės, tuo daugiau atsakomybės, nes laisvas žmogus turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, už kitus, gerbti kitų sprendimus […]

liepos 29, 2020

Vėsūs ir gaivinantys namai – apie tokią asmeninę erdvę svajojame įsismarkavus vasaros karščiams. Kai lauke svilina saulė, viduje ypač norisi […]

liepos 29, 2020

Vilniuje LR Susisiekimo ministerijos kvietimu susitikti su „Rail Baltica“ projektą įgyvendinančių ir koordinuojančių įstaigų atstovais susirinko merai, kurių savivaldybėse bus […]

liepos 29, 2020

Tradicinis gyventojų ir būstų surašymas, kai gyventojai surašomi juos lankant namuose, tampa istorija. Naujas būdas leis greičiau įvertinti gyventojų skaičių […]

liepos 28, 2020

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo liepos 27 d. iki rugpjūčio 2 d. imtinai, Trakų, Kėdainių, Šakių, […]

liepos 25, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“ atidaryme Nacionalinėje dailės galerijoje. Pirmą kartą ji […]

liepos 25, 2020

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą dėl Vyriausybės pasitarimo garso įrašo, pripažino, kad Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. spalio […]

liepos 24, 2020

Miežiškiuose (Panevėžio r.) švęsti titulinių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidų ir paminėti Švč. Mergelės Marijos bažnyčios 100-mečio žmonės rinkosi palyginti […]

liepos 24, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per vakar parą Lietuvoje patvirtinti dvidešimt šeši nauji koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. Trylika […]

liepos 24, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sumnerio Welleso deklaracijos 80-ųjų metinių minėjime. 1940 m. liepos 23 dieną paskelbta deklaracija Jungtinių […]

liepos 24, 2020

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE: 1. 6-OJI LIEPOS…SVEIKINAME.. 2. „DĖL LIETUVOS VALSTYBINGUMO ATKŪRIMO ISTORIJOS IR TEISĖS AKTŲ KLASTOJIMO“2020 M. LIEPOS 6 D. […]

liepos 23, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per vakar parą Lietuvoje patvirtinti devyni nauji koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. Penki iš […]