Nuo „Gyvatėlės“ iki šiuolaikinių žaidimų: kaip jie generuoja milijardus

Išmaniesiems telefonams skirti žaidimai nebėra tik vaikiškas užsiėmimas, pasižymintis nesudėtinga grafika ir skurdžiu scenarijumi. Remiantis tyrimų bendrovės „Newzoo“ duomenimis, mobiliųjų žaidimų rinka pernai siekė daugiau nei 60 mlrd. eurų ir tai sudaro maždaug pusę visų kompiuterinių žaidimų sektoriaus generuojamų pajamų. Prie tobulėjančių žaidimų ir vartotojų poreikių prisitaikyti siekia ir išmaniųjų įrenginių gamintojai – „Huawei“ neseniai pristatė „P smart 2019“, gebantį palaikyti net ir 3D žaidimus. Sudėtingą grafiką palaikantys įrenginiai neabejotinai prisidėjo prie mobiliųjų žaidimų išpopuliarėjimo.

Pirmieji žaidimai, tapę hitais

Mobiliųjų žaidimų era prasidėjo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, kai itin išpopuliarėjo mobilieji telefonai. Tuomet nemaža dalis telefonų turėjo gamintojo įdiegtus standartinius žaidimus, kadangi tiesiog nebuvo virtualių parduotuvių, kur galima jų įsigyti.

Vienas pirmųjų mobiliųjų žaidimų, tapusių legenda, buvo „Gyvatėlė“. Šis žaidimas buvo valdomas įprastos fizinės telefono klaviatūros bei sulaukė itin didelio populiarumo nepaisant savo nesudėtingo siužeto. Taip pat tai buvo ir pirmasis žaidimas, skirtas telefonams, kurį vienu metu galėjo žaisti du žmonės. Tą buvo galima padaryti įrenginius sujungus naudojant infraraudonuosius spindulius.

Kaip pasakoja „Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovas Yanfei, antrą kvėpavimą mobilieji žaidimai įgavo pasirodžius „Java“ technologijai: „Iškart po šios technologijos pasirodymo 2002-aisiais, atsirado galimybė patiems įsidiegti pageidaujamą žaidimą. Negana to, tuo laikotarpiu pasirodė ir pirmieji telefonai su spalvotu ekranu“.

Pirmasis „Java“ žaidimas buvo kompanijos „Sega“ sukurtas „Sonic“. Šis kūrinys anuomet sugebėjo įrodyti telefonų potencialą – kad šie yra tinkami greitiems veiksmo žaidimams. Dar du to meto žaidimai, tapę tikrais hitais, buvo „Boulingas“ ir „Bejeweled“. Visgi kone labiausiai naujų vėjų į mobiliųjų žaidimų rinką įnešė kompanijos „Namco“ sukurtas „Ridge Racer 3D“ – tai buvo pirmasis rinkoje 3D formato žaidimas, skirtas mobiliajam telefonui.

Žaidimų įvairovė – ir jaunam, ir senam

Tikrasis mobiliųjų žaidimų pakilimas prasidėjo su išmaniųjų telefonų bei jiems skirtų programėlių parduotuvių pasirodymu. „Visa tai atvėrė plačias galimybes greitai, lengvai ir patogiai atsisiųsti įvairias programas ir žaidimus. Pavyzdžiui, 2009 metais pasirodę „Angry Birds“ tapo tikros komercinės sėkmės simboliu“, – kalba Yanfei.

Tą įrodo ir pačių žaidimo veikėjų įsiveržimas į popkultūrą, kadangi „Angry Birds“ pagrindu imta kurti įvairius žaislus, animacines pasakas ar netgi filmus. Kiek vėliau šio hito pėdsakais pasekė ir tokie žaidimai kaip „Fruit Ninja“, „Cut the Rope“ bei „Candy Crush“.

„Mobilieji žaidimai tiesiog pradėjo išnaudoti lietimui jautraus ekrano privalumus, todėl jų sąveika tapo lengva ir intuityvi. Tuo metu ir pati rinka pasikeitė neatpažįstamai, kadangi ne tik vaikai, tačiau ir paaugliai, tėvai bei netgi seneliai ėmė žaisti mobiliuosius žaidimus“, – teigia Yanfei.

Anot jo, galiausiai žaidimas išmaniajame telefone tapo viena iš labiausiai paplitusių pramogų formų, o į jų kūrimą įsitraukė ne tik specializuotos studijos, tačiau ir vaizdo žaidimų grandai.

Svarbiausia – tinkamas įrenginys

Kaip pasakoja Yanfei, norint kokybiškai mėgautis mobiliaisiais žaidimais ir maksimaliai išnaudoti jų galimybes, svarbiausia yra tam tinkamas išmanusis telefonas. Dabartiniai žaidimai telefonams jau netgi siūlo galimybę pasirinkti įrenginio galimybes atitinkančius grafikos parametrus. Atsižvelgdami į tendencijas ir vartotojų poreikius, vis daugiau gamintojų pradeda gaminti galingus išmaniuosius telefonus, turinčius pažangų grafinį procesorių.

„Optimaliam telefono veikimui žaidimų metu reikia išties nemažai resursų. Siekdami palaikyti žaidimus aukštu kadrų dažniu į „P smart 2019“ modelį integravome „Kirin 710“ procesorių, užtikrinantį ir taupų energijos vartojimą. Taip pat šiame telefone integruota „GPU Turbo“ technologija, optimizuojanti grafinio procesoriaus našumą“, – kalba Yanfei.

Vis daugiau šiuolaikinių žaidimų palaiko „GPU Turbo“ technologiją su kuria žaidimo procesas yra sklandesnis, taip suteikiant žaidėjams didesnį pranašumą kovoje su konkurentais. Be to, grafinio procesoriaus optimizavimas energijos suvartojimą žaidimo metu sumažina iki 30 proc., o pats telefonas taip nekaista didelių apkrovų metu.

„Didelis ryškus ekranas, talpi baterija, galingas procesorius ir pažangus grafinis apdorojimas – tai atributai, kuriais turėtų pasižymėti telefonas, galintis patenkinti mobiliųjų žaidimų mėgėjų įgeidžius. Šiuo atveju galima pridurti, kad tokius reikalavimus atitinkantis telefonas nebūtinai priskiriamas flagmanų kategorijai“, – kalba Yanfei.

Migracija į kitas platformas

Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad žaidimai, kurie anksčiau įgijo itin didelį populiarumą kompiuterių platformoje, pradedami perkelti į mobiliuosius įrenginius. Su žaidimų kūrėjų pagalba šiandien skirtingos platformos netgi integruojamos tarpusavyje, todėl, pavyzdžiui, „Hearthstone“ kortų žaidime mobiliųjų įrenginių savininkai gali varžytis su žaidžiančiais kompiuteriu.

Tačiau bene didžiausiu pastarųjų metų bestseleriu tapo žaidimas „PlayerUnknown‘s Battlegrounds“ (PUBG), darantis didelę įtaką visai mobiliųjų žaidimų rinkai. Šis kūrinys tapo naujo žaidimų žanro simboliu, kuris itin sparčiai populiarėja pasaulyje.

„Šiame žaidime vienu metu gali varžytis net šimtas žaidėjų, atsiduriančių dideliame žemėlapyje. Kai žemėlapis ima trauktis, tai skatina konkurenciją ir tarpusavio mikrodvikovas. Galiausiai žaidimas baigiasi, kai išlieka tik vienas žaidėjas arba viena komanda“, – aiškina „Huawei“ atstovas. Anot jo, kai kurių ekspertų ir žaidėjų vertinimu mobilioji PUBG žaidimo versija netgi pranoksta įprastiems kompiuteriams ar žaidimų konsolėms skirtą variantą.